- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-426-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- A. S., J. D., I. M.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)globos namų pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)globos namų ieškinį atsakovams J. D., I. M., A. S. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini)globos namai kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus pateikti S. R. , mirusios (duomenys neskelbtini), turto apyrašą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 7 202,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio I. M. ir J. D. atsisakymo, civilinės bylos nutraukimo ir žyminio mokesčio grąžinimo. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 9 d. ieškovė ir I. M bei J. D. pasirašė taikos sutartį, pagal ją I. M įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 880,96 Eur, o J. D. – 1 440,48 Eur. Taip pat I. M ir J. D. įsipareigojo ieškovei atlyginti lygiomis dalimis 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. M ir J. D. įvykdė taikos sutarties 1, 2, 3 punktų įsipareigojimus, vykdydama taikos sutarties 5 punkto įsipareigojimą, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovėms I. M ir J. D. ir prašė teismo nutraukti joms civilinę bylą Nr. e2-1632-676/2023, grąžinti ieškovei 72,90 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi priėmė ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) globos namų atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl skolos priteisimo iš atsakovių I. M. ir J. D. ir civilinę bylą atsakovėms I. M. ir J. D. nutraukė. Išaiškino šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas nutarė grąžinti ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini)globos namams 72,90 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų atsakovėms I. M. ir J. D. prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą priimti atsisakymą nuo visų ieškinio reikalavimų atsakovėms ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Apeliantas pažymėjo, kad dalies civilinės bylos atsakovėms I. M. ir J. D. nutraukimas pažeidžia jo teises, nes tai sudarytų galimybę atsakovei I. M. pasišalinti iš proceso ir užkirstų kelią jam gintis nuo ieškovės ieškinio reikalavimų atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.
5.2. Pažymima, kad atsakovė I. M yra ne tik palikėjos S. R. įpėdinė, bet ir pastarajai gyvai esant buvo jos įgaliotinė. Atsakovė I. M pinigus iš S. R. banko sąskaitos panaudojo savo, o ne palikėjos interesams. Visa skola ieškovei turi būti priteista iš atsakovės I. M.
Šalies argumentai
5.3. Apeliantas nurodo, kad jei teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl atsakovių sumokėtos skolos dalies, tai dėl likusios nepadengtos ieškinio dalies ieškovės reikalavimas tebėra išlikęs solidarus ir visi atsakovai turi likti byloje proceso šalimis dėl likusios nepadengtos skolos sumokėjimo. Ieškinio reikalavimas iš solidaraus į dalinį pakeistas nebuvo.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Šioje civilinėje byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, informuodama įpėdinius apie S. R. įsiskolinimą. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas A. S..
6.2. Atsakovas A. S., nors ir žinodamas apie palikėjos įsiskolinimą, besąlygiškai priėmė palikimą su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.
6.3. Atsakovo teiginiai apie vienos iš įpėdinių I. M. galimą netinkamą įgaliotosios atstovės pareigų vykdymą ar nevykdymą nesusijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
6.4. Pažymima, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti atskirai iš kiekvieno įpėdinio atlyginti įpėdiniams tenkančią skolos dalį ir, gavusi prievolės įvykdymą, atleisti kitus įpėdinius nuo solidariosios atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovės atsisakymą patvirtinti. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad būtent ieškovė, o ne apeliantas turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą.
6.5. Akcentuojama, jog CK 6.12 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys pareikštas visiems keturiems palikėjos įpėdiniams, trys iš jų, gavę ieškinį, su ieškove atsiskaitė ir jokių prieštaravimų dėl I. M. atsakomybės nekėlė.
6.6. Akcentuojama, kad net ir hipotetiškai manant, kad iki palikimo atsiradimo I. M. atlikti veiksmai turi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, ieškinio dalies atsisakymo atveju apeliantė turi teisę prašyti įtraukti likusius įpėdinius, inter alia, I. M., trečiaisiais asmenimis, todėl apelianto teiginiai apie jo pažeistas teises yra visiškai nepagrįsti.
7. Atsakovės J. D. ir I. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad šią nutartį gali skųsti ieškovė ir atsakovės I. M. bei J. D.. Taigi, nutartį gali skųsti tik tie asmenys, kurie pašalinami iš bylos, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas neturi teisės skųsti teismo nutarties.
7.2. Pažymima, kad ieškovė, kaip kreditorė, reiškia ieškinį paveldėtojams dėl skolos priteisimo, nes paveldėtojai priėmė palikimą aktyviais veiksmais, laisva valia, išreikšta pareiškimu pas notarą. Taigi apeliantas priėmė palikimą be jokių išlygų, tačiau šioje byloje atsakovas siekia įrodyti, kad palikėjos skolų jis neturi paveldėti.
Šalies argumentai
7.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo teisės ir interesai, nes palikėjos teises ir pareigas įgijo laisva valia, aktyviais veiksmais ir pasekmės jam atsirado nuo palikėjos mirties momento. Taigi apelianto teisėti interesai paveldėjimo teisiniuose santykiuose galėjo būti pažeisti tik po palikimo atsiradimo momento. Universalus paveldėjimo principas sąlygoja, kad apeliantas priėmė mirusiosios turtą, turtines teises ir turtines prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų / papildomų įrodymų pridėjimo
10. Apeliantas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, teismui pateikė: S. R banko sąskaitos išrašą, (duomenys neskelbtini) GMPS pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), el. laišką iš antstolės kontoros; ieškovės patikslintą pareiškimą (su priedais), teismo pranešimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.)
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė teikiamų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl apelianto pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, jų nevertina.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1632-676/2023 pagal ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) globos namų ieškinį atsakovams I. M., J. D., A. S., T. S.
13. 2023 m. vasario 9 d. ieškovė ir I. M. bei J. D. pasirašė taikos sutartį, pagal ją I. M. įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 880,96 Eur, o J. D. – 1 440,48 Eur. Taip pat I. M. ir J. D. įsipareigojo ieškovei atlyginti lygiomis dalimis 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (Taikos sutarties 1, 2, 3 punktai).
14. Taikos sutarties 5 punktu ieškovė įsipareigojo atsisakyti nuo ieškininių reikalavimų atsakovėms I. M. ir J. D., pateikdama teismui prašymą per 20 dienų nuo piniginių lėšų gavimo dienos.
15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. M. ir J. D. įvykdė taikos sutarties 1, 2, 3 punktų įsipareigojimus, vykdydama taikos sutarties 5 punkto įsipareigojimą, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsakovėms I. M. ir J. D. atsisakymo ir civilinės bylos joms nutraukimo.
16. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi tenkino ieškovės pareiškimą, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies I. M. ir J. D. ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Atsakovas A. S. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
17. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
18. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis)
19. Atsakovas A. S., nors ir žinodamas apie palikėjos įsiskolinimą, besąlygiškai savo aktyviais veiksmais ir laisva valia priėmė palikimą su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, inter alia, prisiimdamas pareigą atsakyti už palikėjos skolas. Taigi apeliantas priėmė paveldėjimą be jokių išlygų.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas neginčija savo paveldėjimo teisių, neginčija ieškovės ir palikėjos sudarytų sandorių, iš kurių kildinamas reikalavimas, neginčija nei skolos pagrįstumo, nei skolos dydžio, neginčija kitų paveldėtojų paveldėjimo teisių, neginčija paveldėjimo dalių. Tačiau apeliantas kelia I. M., kaip įgaliotos atstovės, civilinės arba baudžiamosios atsakomybės klausimus. Apeliantas nurodo, kad atsakovė I. M., turėdama teisę naudoti S. R. banko sąskaitose buvusias lėšas ir nevykdydama S. R. pareigos sumokėti ieškovei už apgyvendinimo globos namuose paslaugas, veikė prieš atstovaujamosios interesus, be to, ji pinigus iš palikėjos sąskaitos panaudojo savo, o ne palikėjos interesams. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju apelianto A. S. teiginiai apie vienos iš įpėdinių I. M., kaip įgaliotosios atstovės, galimą netinkamą pareigų vykdymą ar nevykdymą yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad, teismui priėmus skundžiamą nutartį, jo teisės pažeidžiamos, neliekant procesinės galimybės įrodyti atsiliepime išdėstytų aplinkybių (apie netinkamą įgaliotosios atstovės pareigų vykdymą), kuriomis atsakovas ginasi nuo ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas A. S., manydamas, jog įgaliotoji atstovė netinkamai įvykdė savo pareigas ir (ar) neteisėtai pasisavino palikėjai priklausiusias pinigines lėšas, turi teisę kreiptis į teismą ir savo teises ginti įstatyme numatyta tvarka, o ne siekti išvengti atsiskaitymo su ieškove ir šioje civilinėje byloje aiškintis savo santykius su I. M..
21. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, net jei iki palikimo atsiradimo I. M. atlikti veiksmai turi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, ieškinio dalies atsisakymo atveju apeliantas turi teisę prašyti įtraukti likusius įpėdinius, inter alia, I. M., trečiaisiais asmenimis, todėl apelianto teiginiai apie jo pažeistas teises yra visiškai nepagrįsti.
22. Teikdamas atskirąjį skundą, apeliantas nurodo ir tai, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio atsakovėms I. M. ir J. D. visa apimtimi ir civilinės bylos joms nutraukimas yra nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas yra pareikštas visiems įpėdiniams solidariai. Apelianto nuomone, jei teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio tos dalies, pagal kurią atsakovės I. M ir J. D. sumokėjo skolos dalį, tai dėl likusios skolos dalies priteisimo ieškovės reikalavimas turi likti solidarus ir visi atsakovai turi likti proceso šalimis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
23. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad, jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pažymėtina, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6. straipsnio 5 dalis). Kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu (CK 6.6. straipsnio 8 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju nurodytas teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti atskirai iš kiekvieno įpėdinio atlyginti įpėdiniams tenkančią skolos dalį, o gavusi patvirtinimą apie dalies prievolės įvykdymą, turėjo teisę atleisti kitus įpėdinius nuo solidariosios atsakomybės. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, įsitikinęs, kad ieškovės ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, pagrįstai priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde neįrodė, kad nutartis nutraukti bylą atsakovėms pažeidžia imperatyviąsias įstatymų normas, viešąją tvarką ar šalių interesus.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.