Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-1782-638/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-04Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2A-1782-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05395-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
L. V.
Trečiasis asmuo
V. V., A. V., T. G.
Civilinė byla Nr. e2A-1782-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05395-2017-2
Procesinio dokumento kategorija 2.6.10.2.4.1.(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1066-775/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei L. V., tretieji asmenys – V. V., A. V. ir T. G., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 224,87 Eur žalos atlyginimą, 488,13 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2015 m. sausio 7 d. kilo gaisras gyvenamojo namo adresu(duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kuriame esančios patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Gaisro metu sudegė stogo dalis, antro aukšto konstrukcijos, pradegė perdanga, gesinant gaisrą buvo sulietos pirmo aukšto patalpos. Gaisro metu pagal Būsto draudimo sutartį ieškovė buvo suteikusi draudimo apsaugą butui adresu(duomenys neskelbtini). Gaisro metu buvo sugadintas namas, sugadintos minėto buto patalpos bei jame buvęs namų turtas. Kadangi gaisro židinys buvo atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, nuosavybės teisė įpareigoja atsakovę elgtis su savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui. Dėl gaisro kaip potencialiai pavojingo veiksnio atsakovė turėjo būti itin atidi ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad į patalpas nepatektų pašaliniai asmenys, todėl ji privalo atlyginti susidariusią žalą, kuri, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, sudaro 5 224,87 Eur. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovė iki šiol to nepadarė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 29/400 dalys gyvenamojo namo adresu(duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 87/400 dalys, A. V. – 38/100 dalys, o T. G. – 33/100 dalys minėto turto. Nurodė, kad atsakovė niekaip nepažeidė pareigos būti atidžia ir rūpestinga. Nors mansardoje negyveno, tačiau rūpinosi jai priklausančiomis patalpomis, jas rakindavo. Tiriant gaisro priežastis buvo rasti benzino pėdsakai, spėjama, kad tai padegimas. Todėl atsakovė nėra kalta dėl kilusio gaisro. Šiuo atveju nėra ir priežastinio ryšio, nes gaisras kilo ne dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi siekiant apskaičiuoti žalos dydį privalu nurodyti turto įsigijimo datą, įvertinti jo nusidėvėjimą, nes turtas turi būti atkurtas iki tokio lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne kai turtas buvo naujas. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų negalima nustatyti, koks turi būti taikomas nusidėvėjimas, kadangi nenurodyta daiktų įsigijimo data.

4. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra, paaiškino, kad ji 13 metų negyvena patalpose adresu(duomenys neskelbtini), ji gyvena kitur. Motina ir brolis kurį laiką gyveno pas V. V., tačiau motina dėl sveikatos problemų išsikraustė gyventi pas seserį. Nuosavybės teisę į namo dalį įgijo paveldėjimo būdu, tačiau patekti į paveldėtą namo dalį negalėjo, kadangi atsakovė nedavė jai raktų, keitė spynas. Greičiausiai patalpos buvo padegtos tyčia, nes gaisro vietoje buvo rasta benzino, todėl šiuo atveju atsakovės kaltės nėra.

5. Trečiasis asmuo T. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė ir paaiškino, kad kilus gaisrui jam priklausančioje namo dalyje išdegė vonios patalpa, sudegė vonios spinta, pakabinamos spintelės, nepataisomai sugadinta skalbimo mašina ir kiti baldai. Patyrė didelius nuostolius, kadangi gaisro gesinimo metu buvo sulietos visos gyvenamos patalpos. Nors atsakovė mansardoje negyvena nuo 2010 metų, tačiau jai priklausančiose patalpose dažnai lankydavosi jos sūnus A. V. su draugais, vartodavo alkoholį ir triukšmaudavo. Mansardos antro aukšto patalpomis naudojosi tik atsakovė ir jos vaikai A. V. ir V. V.. Mansardoje įrengtame bute buvo nustatytas gaisro židinys, atsakovė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą. Kadangi atsakovė nebuvo rūpestinga, iš jos turėtų būti priteista žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė kaip patalpų savininkė, savo pareigą rūpestingai ir atsakingai prižiūrėti nekilnojamąjį turtą vykdė tinkamai. Gaisro kilimo metu ginčo patalpose niekas negyveno, jose buvo atjungta elektra, šildymas ir vanduo, patalpos buvo su langais, durys rakinamos, todėl bet kurie pašaliniai asmenys į patalpas patekti negalėjo. Šių patalpų raktus turėjo L. V., jos sūnus A. V. ir V. V.. Kadangi techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, dėl gaisro pagal BK 187 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius už gaisro kilimą atsakingų asmenų. Teismas sprendė, jog gaisras galėjo kilti dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovė neatsakinga, veiksmų. Teismo nuomone, jokių duomenų, kad gaisro kilimą nulėmė netinkamas atsakovės elgesys, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad atsakovė buvo pakankamai rūpestinga ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš patalpų savininko užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėjo imtis kažkokių išskirtinių priemonių, kad atsakovė galėjo numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti, tuo labiau, kad tretieji asmenys į patalpas pateko prieš atsakovės valią, tikėtinai sugadindami spyną, todėl atsakovei taikyti atsakomybę nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė buvo pakankamai rūpestinga ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš patalpų savininko užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Byloje buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad mansarda, priklausanti atsakovei, buvo padegta, tačiau gaisrą sukėlęs asmuo nebuvo nustatytas. Taigi, nors gaisro kilimo priežastis ir buvo įrodyta, bet atsakovė neįrodė antros svarbios sąlygos, t. y. kad gaisro kilimo priežastis nepriklausė nuo jos elgesio.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad durų spyna buvo prasukta siekiant sukelti gaisrą atsakovei priklausančiose patalpose, t. y. kad tretieji asmenys į patalpas pateko prieš jos pačios valią, tikėtinai sugadindami spyną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų keitusi ar tvarkiusi durų spyną. Taigi, tai suponuoja išvadą, kad durų spynos prasukimas nesudarė įtakos asmenų pateikimui į atsakovei priklausančias patalpas.

1.3. Atsakovė, žinodama, kad mansardos durų spyna prasukta, neužtikrino savo turto apsaugos ir nenustatytas asmuo padegė mansardą. Šiuo atveju atsakovė, matydama prasuktą durų spyną niekaip nesureagavo į durų spynos sulaužymą ir nesiėmė jokių veiksmų. Toks jos elgesys vertintinas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir priėmė neteisėtą sprendimą.

1.4. Ikiteisminio tyrimo metu gaisrą sukėlęs asmuo nebuvo nustatytas. Taigi, teismo išvada, kad į atsakovės patalpas buvo patekta prieš jos valią ir pašalinių asmenų, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Sprendimas grindžiamas atsakovės giminaičių liudijimais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai.

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai, kad gaisras kilo iš kitų šaltinių, tai yra dėl tyčinio padegimo. Teismas įvertino aplinkybes, buvusias prieš gaisrą ir nurodė, kad A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje patvirtino, jog paskutinį kartą šiame bute buvo 2015 m. sausio 4 d., atsirakino duris, pasiėmė darbinius darbužius ir išėjo, duris užrakino.

2.2. Teismas pagrįstai tyrė ir nurodė, kad gaisro šaltinis yra ne iš pačių patalpų, o iš kitų šaltinių. Siekiant apskaičiuoti žalos dydį privalu įvertinti turto nusidėvėjimą, kadangi turtas turi būti atkurtas iki to lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne iki to lygio, kai buvo naujas, todėl turi būti nurodoma turto įsigijimo data, nes tik žinant, kada turtas įsigytas, galima apskaičiuoti žalos atlyginimą.

2.3. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, kuriame buvo įvykdytas padegimas, savininkė yra ne viena atsakovė. Todėl atsakovei nesuprantama, kodėl, ieškovės nuomone, tokią pareigą turėjo tik viena atsakovė, o ne visi bendraturčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra laikoma, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio ( LAT byla Nr.3K-3-304/2009).

12. Pirmosios instancijos teismas tyrė gaisro, kilusio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), mansardoje, priežastis ir, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto pateikta tikėtina išvada, kad tirti pateiktuose degėsių pavyzdžiuose yra ypač degaus skysčio- benzino- pėdsakų ( t.2, b.l. 8-9), kad Kauno miesto Santakos policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, patalpos buvo padegtos ( t.1, b.l. 14), atsakovė patalpose nuolat negyveno, elektra, vandens tiekimas ir šildymas buvo atjungti, durys rakinamos, sprendė, kad atsakovės veiksmai valdant ir naudojant jai nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo tinkami, o gaisras kilo būtent dėl nenustatytų trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė kontroliuoti negalėjo ir už kuriuos atsakovė neatsako. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nes nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

13. Apeliantės teiginys, kad atsakovės durų spyna buvo prasukta/sulaužyta, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų spynai pataisyti, yra niekuo nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos A. V. parodymai, kad ji iš gaisrininkų girdėjusi, jog prasuktas to buto durų raktas ( t.2, b.l. 100), nepatvirtina, kad prasukta spyna sąlygojo gaisro kilimą ar palengvino nenustatytiems asmenims patekti į patalpas. Priešingai, kaip teigė kitas liudytojas A. S., 2014 m. gruodžio mėnesį jis negalėjo patekti į ginčo mansardą, nes durų spyna buvo prasukta ( t.2, b.l. 102). Duomenų, kad spyna būtų buvusi sulaužyta ilgą laiką, o atsakovė, tai žinodama, nesiėmė veiksmų spynai pataisyti, taip pat nepateikta. Apeliantė nepagrįstai durų spynos prasukimą ( net jei toks ir buvo) sutapatina su spynos sulaužymu, kuris esą palengvino galimybę pateikti į patalpą.

14. Pati apeliantė pripažįsta, kad gaisro kilimo priežastis buvo atviras pašalinis ugnies šaltinis ir kad gaisrą sukėlęs asmuo nėra nustatytas. Todėl apeliantės teiginys, kad dėl gaisro gali būti kaltas atsakovės sūnus A. V., yra tik niekuo nepagrįsta prielaida.

15. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie šiuo atveju nėra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.

16. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atsakovei priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 340 Eur ( CPK 98 str.). Iš ieškovės priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą (5,70 Eur, CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 340 Eur ( tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 5,70 Eur ( penkis eurus ir 70 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą sumokant į valstybės nustatytą sąskaitą, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėGintautas Koriaginas