- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- II-34-439/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00012-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- D. O.
- Pareiškėjas
- K. P.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022-02-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
K. P. prašo teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. vasario 15 d. nutarimą, kuriuo jam už administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 225 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
K. P. skunde nurodė, kad Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. vasario 15 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis yra nubaustas 225 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2021 m. gruodžio 18 d., apie 15 val., neva jam priklausantis mišrūnų veislės šuo, kartu su K. V. priklausančiu mišrūnų veislės šunimi, įsibrovė į tvorą aptvertą teritoriją ir užpuolė teritorijoje esančias avis. Viena iš aptvare auginamų avių, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), po patirtų sužalojimų nugaišo. Dėl nugaišusios avies D. O. padaryta 100 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais K. P. pažeidė 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 5-376 patvirtintų Gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3, 35 p., 36 punktų reikalavimus. K. P. kategoriškai nesutinka su šiuo nutarimu, nurodė, kad 2021 m. gruodžio 18 d. jo šuo buvo uždarytas taip, kad negalėtų ištrūkti iš namų teritorijos ir niekur nelakstė už namų valdos ribų, ir jokiu būdu negalėjo sužaloti nukentėjusiosios avies, juolab veikdamas kartu su K. V. šunimi. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis jis galėjo atlikti jam inkriminuojamus veiksmus. Jo kaltė grindžiama tik policijos pareigūnų prielaidomis, jog galimai jo šuo galėjo pabėgti į viešąją erdvę. Todėl mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.
K. P. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Prašymų dėl atsisakymo nuo skundo, dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK atsiliepime prašo K. P. skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. vasario 15 d. priimtą nutarimą. Nurodė, kad, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nutarimas administracinio nusižengimo byloje K. P. buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo padaryta veika kvalifikuota tinkamai pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką Institucijai pranešta tinkamai. Prašymas dėl bylos atidėjimo negautas.
Nukentėjusioji D. O. teismo posėdžio metu parodė, kad su K. P. skundu nesutinka. Paaiškino, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvena jos mama. K. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimai nesiriboja, yra toli vienas nuo kito. Buvo papjauti ir I. V. gyvūnai. Sesers sūnus R. G. matė kaip šunys ginėsi avių bandą, jis tai užfiksavo nuotraukomis. Tas dvi nuotraukas pateikė policijai. „Suvedė“, kad tie šunys yra K. P. ir K. V.. Jai ir kaimynai pasakė, kad juodas šuo yra K. P., o kitas šuo yra K. V.. Ji tų šunų nematė. Negali užtikrinti, kam tie šunys priklauso. Policija vedė tyrimą ir nustatė kam tie šunys priklauso. Tai buvo ne pirmas kartas, prieš tris savaites (iki nagrinėjamo įvykio) mamos auginamai ožkai buvo iškąstas užpakalis tų pačių šunų. Dabar tie šunys nebeateina. Jos nuomone, tai, kad K. P. priklausantis mišrūnų veislės šuo, kartu su K. V. priklausančiu mišrūnų veislės šunimi įsibrovė į tvorą aptvertą teritoriją ir papjovė avį, patvirtina nuotraukos, kurias ji pateikė policijai, bei duomenys, kad V. gyvūnai buvo sudraskyti ir K. P. ir K. V. atlygino V. žalą, taip pat kaimo gyventojų parodymai, kad juodas šuo yra K. P., o kitas šuo yra K. V.. Pati nedarė jokio šunų atpažinimo. Policija atvažiavo tik vakare. Tuo metu nebuvo aišku kieno yra šunys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. vasario 15 d. Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo R. A. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. nubaustas 225 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. gruodžio 18 d., apie 15 val., K. P. priklausantis mišrūnų veislės šuo, kartu su K. V. priklausančiu mišrūnų veislės šunimi, įsibrovė į tvorą aptvertą teritoriją ir užpuolė teritorijoje esančias avis. Viena iš aptvare auginamų avių, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), po patirtų sužalojimų nugaišo. Dėl nugaišusios avies D. O. padaryta 100 Eur turtinė žala. Tokiais veiksmais K. P. pažeidė 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 5-376 patvirtintų Gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3, 35 p., 36 punktų reikalavimus. Vadovaujantis ANK 665 str. 1d. iš K. P. minėtu nutarimu priteista atlyginti nukentėjusiajai D. O. padarytą 100 eurų turtinę žalą per 1 mėnesį nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo <...> 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; <...> 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 5-376 patvirtintų gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybės turtui. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos (36 punktas).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys).
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos A. T. 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai (2021 m. gruodžio 18 d. nukentėjusiosios D. O. pareiškimas dėl sužalotos avies; 2021 m. gruodžio 18 d. tarnybinis pranešimas; fotolentelės) patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog 2021 m. gruodžio 18 d., apie 15 val., buvo sužalota avis, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri po patirtų sužalojimų nugaišo. Ginčo, kad K. P. laiko šunį, taip pat nėra, to neneigia ir pats pareiškėjas skunde. Byloje ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjas K. P. kategoriškai neigia, jog būtent jo šuo, kartu su K. V. šunimi, 2021 m. gruodžio 18 d. sužalojo D. O. avį, kuri po patirtų sužalojimų nugaišo. K. P. skunde nurodė, kad 2021 m. gruodžio 18 d. jo šuo buvo uždarytas taip, kad negalėtų ištrūkti iš namų teritorijos ir niekur nelakstė už namų valdos ribų ir jokiu būdu negalėjo sužaloti nukentėjusiosios avies, juolab veikdamas kartu su S. V. šunimi. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nukentėjusiosios D. O. paaiškinimus, teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pareiškėjo K. P. argumentais.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei nukentėjusioji, nei kiti asmenys nepatvirtino tiesiogiai matę administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, jog K. P. priklausantis šuo, kartu su K. V. priklausančiu šunimi, sužalojo D. O. avį, kuri vėliau dėl sužalojimų nugaišo. Institucija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi: Tauragės AVPK administracinio nusižengimo protokolą, 2021 m. gruodžio 18 d. D. O. pareiškimą dėl sužalotos avies, policijos pareigūno 2021 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą, pateiktas fotonuotraukas, 2021 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą apie 2021 m. gruodžio 21 d. įvykusį pažeidimą, 2021 m. gruodžio 21 m. liudytojos I. V. apklausos protokolą, 2022 m. sausio 17 d. I. V. paaiškinimą, 2022 m. sausio 20 d. V. V. paaiškinimą.
D. O. pareiškime dėl sužalotos avies nurodyta, kad jos mama A. R. N. gyvena (duomenys neskelbtini). Mama augina 7 avis. 2021 m. gruodžio 18 d., apie 15.14 val., jai paskambino mamos anūkas R. G., kuris paaiškino, kad mamos sodyboje yra išversta tvora, netoliese matė du nematytus šunis, apžiūrėjęs lauke esančias avis, pamatė, kad viena avis apkandžiota. Kieno tai gali būti šunys nei R. G., nei ji nežino.
Iš 2021m. gruodžio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai su pareiškėju K. V. dėl 2021 m. gruodžio 18 d. įvykio telefonu pasikalbėjo 2021 m. gruodžio 28 d., kitų veiksmų, susijusių su šunų savininkų nustatymu, neatliko, nors, teismo vertinimu, pagal bylos aplinkybes galėjo būti atlikti kiti procesiniai tyrimo veiksmai, susiję su įvykio vietos apžiūra, ieškant įvykio vietoje galimai buvusių šunų, apžiūrint K. P. kiemą, jam priklausančius šunis, apklausus R. G.. Pažymėtina, kad pagal nukentėjusiosios parodymus pastarasis matė įvykio vietoje buvusius šunis, nufotografavo juos. Nukentėjusioji D. O. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad policijos pareigūnai pas ją dėl minėto įvykio atvyko tik 2021 m. gruodžio 18 d. vakare.
Institucija skundžiamą nutarimą priėmė taip pat įvertinusi D. O. byloje pateiktas dvi nuotraukas. D. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuotraukos buvo darytos 2021 m. gruodžio 18 d, nuotraukas darė mamos anūkas R. G.. Teismas pažymi, kad byloje pateiktos nuotraukos yra neryškios, nespalvotos, nekokybiškos. Nuotraukose matosi du šunys, vienas galimai juodos spalvos, kitas šviesesnis. Nuotraukoje, kurioje matosi šviesesnis šuo, pažymėta, kad tai K. P. šuo, tačiau nukentėjusioji D. O. teismo posėdžio metu teigė, kad K. P. šuo yra juodos spalvos. Pažymėtina, kad K. P. ir K. V. šunys nebuvo parodyti atpažinimui R. G., tiesiogiai mačiusiam šunis įvykio vietoje 2021m. gruodžio 18d., apie 15 val.
Institucija, priimdama nutarimą, taip pat rėmėsi 2021 m. gruodžio 28 d. tarnybiniu pranešimu apie 2021 m. gruodžio 21 d. įvykusį pažeidimą, 2021 m. gruodžio 21 m. liudytojos I. V. apklausos protokolu, 2022 m. sausio 17 d. I. V. paaiškinimu, 2022 m. sausio 20 d. V. V. paaiškinimu. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šie įrodymai negali patvirtinti K. P. kaltės dėl 2021 m. gruodžio 18 d. padaryto administracinio nusižengimo ir negali būti tiesiogiai vertinami nagrinėjamu atveju. Tai yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji D. O. teismo posėdžio metu parodė, kad nors pati nedarė jokio šunų atpažinimo, tiksliai pasakyti kieno šunys galėjo sužaloti jos mamos avį, negali, tačiau, jos nuomone, tai, kad K. P. priklausantis mišrūnų veislės šuo, kartu su K. V. priklausančiu mišrūnų veislės šunimi, įsibrovė į tvorą aptvertą teritoriją ir papjovė avį, patvirtina: nuotraukos, kurias ji pateikė policijai, duomenys, kad V. gyvūnai buvo sudraskyti ir K. P. su K. V. atlygino V. žalą, bei kaimo gyventojų parodymai, kad juodas šuo yra K. P., kitas šuo - K. V..
Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, jog yra pagrindas teigti, kad Tauragės AVPK nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad 2021 m. gruodžio 18 d. apie 15 val. K. P. priklausantis mišrūnų veislės šuo, kartu su K. V. priklausančiu mišrūnų veislės šunimi, įsibrovė į tvorą aptvertą teritoriją ir užpuolė teritorijoje esančias avis, kuri viena iš aptvare auginamų avių, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), po patirtų sužalojimų nugaišo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, šiuo atveju Tauragės AVPK, tačiau įrodymų, pagrindžiančių K. P. kaltę, nesurinko. Todėl Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, dėl ko naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena K. P. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių (ANK 627 straipsnio 2 dalis). Kadangi administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, teismas nepasisako dėl K. P. paskirtos nuobaudos teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Patenkinti K. P. skundą.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. 2022 m. vasario 15 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną K. P. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.