Utenos apylinkės teismo nutarimas

2018-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-205-277/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-08-13
Bylos Nr.
A15.-205-277/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Pažeidėjas
A. D.
Nukentėjusysis
R. F., R. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr.A15.-205-277/2018
Teisminio proceso Nr.4-16-3-00027-2018-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10
ROIK:18077090969UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugpjūčio 13 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis,sekretoriaujant Linai Michailovienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Raimundui Jurkai,nukentėjusiesiems R. F. ir R. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio nusižengimo protokolas dėl Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų A. D. surašytas už tai, kad jis 2018 m. sausio 17 d., apie 17 val. 32 min., Ignalinoje, Taikos gatvėje, vairuodamas automobilį MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus – nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią transporto priemonę ir tai lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Pažeidžiant Kelių eismo taisykles pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Po eismo įvykio vengė neblaivumo patikrinimo.

Šalies argumentai

A. D. neigia padaręs protokole nurodytus administracinius nusižengimus. Paaiškino, kad dirbo policijos pareigūnu. 2018 m. sausio 16 d. dirbo iki 22 val. Sausio 17 d. nuo 22 val. vėl turėjo dirbti. Ryte nuvežė vaiką į darželį, apsilankė antrojoje darbovietėje ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namą. Ten buvo iki vakaro, o po 17 val. išvažiavo paimti vaiką iš darželio. Tolimesnių įvykių aiškiai neprisimena. Prisimena, kad matė F.. Vėliau pareigūnai siūlė kažkokią pagalbą, bet nesuprato, kokią. Nuosekliai prisimena įvykius tik nuo momento, kai dėl blogos savijautos kvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nugabeno į Ignalinos ligoninę. Ten diagnozavo galvos smegenų kraujotakos sutrikimą ir pervežė į Utenos ligoninę, kurioje gydėsi kelias dienas. Įvykio dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivus.

Nukentėjusysis R. F. paaiškino, kad 2018 m. sausio 17 d., apie 17 val. 30 min., automobiliu CITROEN XSARA PICASSO važiavo į parduotuvę MAXIMA. Ketino sukti į dešinę ir įvažiuoti į aikštelę prie parduotuvės, bet sustojo, praleisdamas iš aikštelės išvažiuojantį automobilį. Tuo metu į jo automobilio galą atsitrenkė mašina. Automobilis nuo smūgio pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į išvažiuojantį iš aikštelės automobilį. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė pažįstamo pareigūno A. D. vairuojamas automobilis. Pasisveikino su A. D.. Pajuto nuo jo lyg ir alkoholio kvapą, lyg rūkalų kvapą, bet jam dėl to kvapo susidarė įspūdis, kad A. D. vartojo alkoholį. Eidamas A. D. susverdėjo, bet negali teigti, kad jis buvo neblaivus. Gal tai įvyko dėl susijaudinimo, nes po įvykio ir pačiam dėl susijaudinimo drebėjo rankos. Kvietė policiją, o A. D. pavaikščiojo įvykio vietoje ir, nesulaukęs policijos pareigūnų, išvažiavo.

Nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad 2018 m. sausio 17 d., vakare, vairuodama automobilį važiavo iš aikštelės, esančios prie parduotuvės MAXIMA, į Budrių gatvę. Ketino sukti į dešinę, todėl stabtelėjo įsitikinti, ar nėra iš kairės tiesiai Budrių gatve važiuojančių automobilių, kuriuos privalėjo praleisti. Budrių gatve iš kairės važiavęs automobilis CITROEN ketino sukti į prie parduotuvės esančią aikštelę ir sustojo, leisdamas jai išvažiuoti. Tuo metu paskui CITROEN važiavęs autobusiukas net nepristabdęs atsitrenkė į CITROEN, o šis į jos automobilį. Visi su įvykiu susiję vairuotojai išlipo iš automobilių. Pamatė, kad autobusiuką vairavo kaimynas A. D., iš kurio judesių galima buvo spręsti, jog yra neblaivus – stovėdamas lingavo, o eidamas svyravo į šalis. Priėjusi prie A. D. nebuvo, su juo nekalbėjo, todėl nežino, ar sklido nuo jo alkoholio kvapas. A. D. įvykio vietoje buvo 15-20 min., o po to, nesulaukęs policijos pareigūnų, išvažiavo.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad buvo eismo įvykio vietoje, kai prie parduotuvės MAXIMA automobilis MERCEDES BENZ įvažiavo į CITROEN, o šis į PASSAT. MERCEDES BENZ vairavo A. D., CITROEN – R. F., o PASSAT – R. V.. Visus tuos asmenis pažįsta. Įvykio vietoje buvo priėjęs prie A. D. ir įtarė, kad jis neblaivus, nes buvo alkoholio kvapas, svirduliavo stovėdamas, rėmėsi pečiu į automobilį. Iš įvykio vietos A. D. išvažiavo po 10-15 min., nesulaukęs policijos.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad prie parduotuvės MAXIMA matė eismo įvykį, kurio metu susidūrė pažįstamų D., R. ir R. vairuojami automobiliai. D. buvo išėjęs, apžiūrinėjo mašinas. Buvo prie jo priėjęs, kažko klausė, bet nelabai suprato. Negali pasakyti, kad jis buvo girtas, bet pasirodė kažkiek keistas ir tiek. Iš veido mimikos keistas. Kiek pamena, D. priėjęs paklausė, kas čia nutiko. Alkoholio kvapo nejautė, pats su sloga buvo. Nepamena, kad D. savo judesių nekoordinuotų, eitų mašinos laikydamasis. Gal ir buvo toks įspūdis, kad D. neblaivus, bet jis nenustatinėjo to alkoholio, tai nežino, ar jis ten girtas buvo, ar jam ten kažkas. Buvo įtarimas, kad kažkas ne taip, bet, kad būtų įsitikinęs šimtu procentų, jog girtas, tai ne.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad pažįsta A. D.. Matė prie parduotuvės MAXIMA įvykusį eismo įvykį, kurio dalyviu buvo ir A. D.. Tą vakarą atvažiavo į parduotuvę MAXIMA, bet pro vieną iš įvažiavimų į aikštelę negalėjo įvažiuoti, nes jis buvo užtvertas į eismo įvykį patekusių automobilių. Įvažiavo pro kitą įvažiavimą ir atėjo pasiteirauti, ar reikalinga pagalba. A. D. stovėjo prie MERCEDES ir CITROEN automobilių. Priėjęs paklausė, kokios bėdos, gal didelės, gal kažką padėti reikia, ar pavežti ką, ar kam negerai. A. žiūrėjo į jį kaip pirmą kartą matydamas, kaip nepažįsta. Pirmą sykį jį tokį keistos būsenos matė. Bandė bendrauti toliau, antrą sykį paklausė, kas čia negerai. Jis pasakė, kad viskas gerai, tada pradėjo šnekėti. Atsakė, kad viskas gerai, paslydo, įvažiavo, susitvarkys, atvažiuos policija. Smulkmenų nepamena. Pabendravo su juo, o kai pasakė, kad pagalbos nereikia, išėjo į parduotuvę apsipirkinėti. A. D. normaliai stovėjo, bet bendravimas buvo labai keistas. Klausiamas iš kur važiuoja, sakė nepamena. Alkoholio kvapo nuo A. D. nejautė.

Liudytoja V. D. paaiškino, kad A. D. – jos sutuoktinis. Kartu gyvena nuo 2005 metų. 2018 m. sausio 17 d. namo grįžo po 17 val. 30 min. Buto durys buvo atrakintos, degė šviesos, bet namie nieko nebuvo. Paskambino dukrai, kuri mokosi Vilniuje, bet tą dieną buvo namuose. Duktė pasakė, kad A. D. iš darželio nepaėmė vaiko, todėl jį paėmė kolegė ir duktė nuėjo vaiko parvesti. Netrukus paskambino A. D. vadovas G. K.. Klausė, ar namie A.. Paaiškino, kad jis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Tuoj po šio pokalbio atėjo ir A. D.. Jo būsena buvo keista, bet alkoholio kvapo nebuvo. Žvilgsnis buvo labai keistas. Jis nieko nekomunikavo, nieko nešnekėjo. Nusiavė batus ir nuėjo į butą. A. D. alkoholį vartodavo, bet nebuvo atvejo, kad išgertų, kai reikia į darbą. Net telefonu iš balso pažintų, kad sutuoktinis išgėręs, bet tą vakarą nebuvo apsvaigimo nuo alkoholio požymių. Anksčiau nepastebėjo, kad jis taip keistai atrodytų. Paskambino G. K. ir pranešė, kad A. D. atėjo namo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai A. K. ir V. R., su kuriais sutuoktinis išėjo.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas. Buvo tarnyboje, kai gavo pranešimą apie eismo įvykį aikštelėje prie parduotuvės MAXIMA. Važiuodami į įvykio vietą prasilenkė su krovininiu MERCEDES automobiliu, kurio numeris buvo į šoną nulinkęs. V. R. dar pasakė: „Lygtai A. pravažiavo“. Įvykio vietoje sužinojo, kad įvykį sukėlė policijos pareigūnas A. D. vairavęs automobilį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su V. R. išvažiavo ieškoti A. D.. Rado jį namuose. Pastebėjo, kad A. D. judesiai nekoordinuoti, truputį žmogus į šonus mėtėsi, akys buvo paraudusios, svirduliavo. Kartu atvyko į policijos komisariatą. A. D. buvo ne vieną kartą pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė. Alkoholio kvapo nuo A. D. nepajautė.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad tarnybos metu gavo pranešimą apie eismo įvykį prie parduotuvės MAXIMA. Įvykio vietoje stovėjo automobiliai PASSAT ir E. I. pasakė, kad jų kolega važiavo autobusiuku su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Užsirašė nukentėjusiųjų duomenis ir važiavo pas A. D. į namus. Paaiškino, ko atvažiavo. A. D. geranoriškai važiavo į komisariatą. Negali pasakyti, ar A. D. buvo neblaivus. Veidas buvo paraudęs, bet jis visąlaik buvo toks. Alkoholio kvapo nejautė. A. D. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė. Siūlymą pasitikrinti blaivumą išreiškė taip kaip ir kiekvieną kartą kiekvienam asmeniui, kai pasiūlo patikrinti blaivumą, o jis pasakė, kad blaivumo nesitikrins. Nebuvo įspūdžio, kad A. D. nesupranta, ko klausiamas, kad yra ligonis. Girdėjo, kaip A. D. kvietė medicininę pagalbą. Kviesdamas pasakė, kad galvą skauda, spaudžia kairį šoną. A. D. buvo sąmoningas, į klausimus atsakinėjo.

Liudytojas L. V. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2018 m. sausio 17 d. nuo 22 val. turėjo dirbti su pareigūnu A. D.. Apie 22 val. atėjo į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Ten tarnybinėse patalpose du vidaus tyrimų pareigūnai bendravo su A. D.. Tuo metu iš kolegų pasakojimo žinojo, kad A. D. pateko į eismo įvykį. Su A. D. daug nebendravo, tik pasisveikino. Netrukdė dirbti vidaus tyrimų pareigūnams. Vienu metu A. D. pasakė, kad lyg tai sesuo atvažiavo, stovi už lango. Paprašė pašnekėti su ja, paklausti, ko ji nori. Išėjo į lauką, bet ten sesers nebuvo ir grįžęs apie tai A. D. pasakė. Tokį A. D. matė pirmą kartą. Jis labai keistai atrodė. Akys raudonos, veidas raudonas, įdomiai kalbėjo. Kalba buvo labai įdomi. Neįprastai žodžius tarė, kažkaip patemtai kalbėjo. Per 25 metus jo tokio nematė. Kitą dieną A. D. prašė nufotografuoti jo automobilį ir atsiųsti nuotraukas, norėjo pamatyti, kiek apgadintas automobilis. Aiškino, kad nelabai ką atsimena. Atsimena tik, kad apie automobilį vaikšto.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad 2018 m. sausio mėnesį dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiuoju tyrėju. Įvykio dieną, po darbo valandų, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas informavo, kad Ignalinos pareigūnas sukėlė eismo įvykį galimai būdamas neblaivus. Nurodė pasitelkti bendradarbį ir išvykti į įvykio vietą. Įvykio vietoje vienas iš Ignalinos rajono policijos komisariato vadovų pranešė, kad eismo įvykyje dalyvavęs pareigūnas yra Ignalinos rajono policijos komisariato patalpose. Ten buvo A. D.. Siūlė A. D. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Kiti pareigūnai taip pat siūlė jam pasitikrinti neblaivumą, bet A. D. atsisakė. Klausiamas, kodėl atsisako pasitikrinti neblaivumą, atsakė: „iš principo“. Konkrečių priežasčių, kodėl nevykdo reikalavimo, nenurodė. A. D. buvo adekvatus situacijai. Galbūt paraudę akys, tačiau kalba rišli. Jis puikiai suprato, adekvačiai bendravo, reiškė jam tam tikrus tarnybos vykdymo priekaištus. Adekvatus žmogus, suprantantis, ką šneka. Jokio įtarimo dėl neadekvačių pasisakymų nekilo. Teigė, kad eismo įvykį sąlygojo sąmonės netekimas. Taip išsireiškė būnant policijos komisariato patalpose. „Kažkaip netekau sąmonės“ – tą A. D. pasakė. Dėl medikų sakė, kad blogai jaučiasi, bet nenurodė dėl ko konkrečiai reikia medikų. Iš jo burnos nejuto alkoholio kvapo, bet policijos komisariato uždaroje patalpoje jautėsi kvapas. Ten neblaivių nebuvo, tik pareigūnai. Civilių asmenų nebuvo. Buvo du Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patruliai, kurie juos atvežė, jis, kolega G. N. ir pamainos pasikeitimo metu Ignalinos pareigūnai. Atvyko medikai. Bendravo su jais tiek prieš, tiek po pirminės apžiūros. Po pirminės apžiūros medikė nurodė, kad yra tikslinga pristatyti į gydymo įstaigą, yra požymiai, nenori prisiimti atsakomybės. Taip išsireiškė. Administracinio nusižengimo protokolas A. D. buvo įteiktas gydymo įstaigoje.

Liudytojas G. N. paaiškino, kad 2018 m. sausio mėnesį dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiuoju tyrėju. Įvykio dieną, vakare, paskambino M. M. ir pasakė, kad viršininko nurodymu vyksime į Ignaliną, nes gautas pranešimas, kad ten įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo pareigūnas ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą ten buvo apgadinti automobiliai. Policijos ekipažo pareigūnai apklausinėjo eismo įvykio dalyvius. Taip pat buvo Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas D. Š., kuris pasakė, kad eismo įvykio dalyvis, dėl kurio atvykome, yra Ignalinos rajono policijos komisariato patalpose. Ten bendravome su A. D.. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, jis tai daryti kategoriškai atsisakė. Betarpiškai su juo bendravo. Nepaaiškino atsisakymo priežasties, pasakė: „Nepūsiu“. Nuo A. D. sklido alkoholio kvapas, buvo paraudusios akys, neadekvatus elgesys. Neadekvatus elgesys pasireiškė nuotaikos kaita, nelogišku mąstymu, bet nebuvo tokios būsenos, kad nesuprastų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą. Vėliau A. D. pareiškė, kad blogai jaučiasi. Buvo iškviesti medikai ir pristatytas į gydymo įstaigą.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiąja patrule. 2018 m. sausio 17 d. vakare kartu su pareigūnu D. Č. ir vidaus tyrimų pareigūnais atvyko į Ignaliną tirti eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs policijos pareigūnas A. D.. Apie 22 val. iš įvykio vietos atvyko į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Ten buvo A. D.. Bendravo su juo nedaug, paklausė, ar turi vairuotojo pažymėjimą ir pradėjo rašyti protokolą. Įvykio laiką 17 val. 32 min. nurodė pagal Policijos registruojamų įvykių registro (PRIR) duomenis. Apsvaigimo požymių A. D. elgesyje nematė, alkoholio kvapo nuo jo nejautė. Berašant protokolą, atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo A. D. ir nusprendė vežti jį į ligoninę, nes buvo aukštas kraujospūdis. Surašytą protokolą nuvežė A. D. į Ignalinos ligoninę. Protokolą pagarsino ir A. D. įteikė, bet jis dėl protokolo gavimo nepasirašė, aiškindamas, kad pasirašyti negali, nes prie rankos prijungta lašinė. Protokolą paliko patalpoje, kurioje buvo A. D., prie jo daiktų.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad dirba skubios medicinos pagalbos vyresniąja slaugos specialiste. 2018 m. sausio 17 d., apie 22 val., pagal iškvietimą atvyko į Ignalinos rajono policijos komisariatą suteikti pagalbą A. D.. Jis skundėsi galvos skausmais, kairės rankos tirpimu, buvo sujaudintas. Nustatė, kad aukštas kraujospūdis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Kardiogramoje matėsi sinusinė tachikardija. Vietoje jokios pagalbos neteikė, nes negalėjo diagnozuoti, ar tai iš tikrųjų yra ūmus kraujotakos sutrikimas. Nuvežė ligonį į Ignalinos ligoninės priėmimo skyrių, o vėliau su gydytojo siuntimu į Utenos ligoninę. Bendraudama su A. D. neblaivumo požymių nepastebėjo, alkoholio kvapo nuo jo nejautė. Pastebėjusi neblaivumo požymius, būtų apie tai įrašiusi dokumentuose.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad budėjo Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo skyriuje, kai ten buvo atvežtas A. D.. Atvykęs pacientas skundėsi galvos užtirpimu, kairės rankos tirpimu. Apžiūrint buvo tam tikra neurologinė simptomatika. Kadangi yra gretutiniai susirgimai ir jo rizika sirgti širdies kraujagyslių ligomis pagal algoritmą yra labai didelė, dėl to buvo išsiųstas ištyrimui, stebėjimui toliau. Jis pasakojo, kad autoįvykio metu jam buvo aptemusi sąmonė ir, kad ne visai orientavosi ir ne viską prisiminė. Neprisiminė, kaip pakliuvo į namus. Objektyviai buvo abipusis horizontalus nistagmas ir koordinacinių mėginių ataksija. Buvo tam tikra neurologinė simptomatika, kurios normos ribose neturėtų būti. Bendraudamas A. D. buvo visiškai sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, adekvatus. Jokių psichikos sutrikimų nestebėjo. Neblaivumo požymių nebuvo, kvapo nejautė. Apsvaigimo požymių nematė, bet šių aplinkybių specialiai tirti niekas ir nesiūlė. Jeigu būtų akivaizdūs neblaivumo, apsvaigimo nuo įvairių medžiagų požymiai, tai būtų įrašyta. Diagnozavo ūmų kraujotakos sutrikimą, kurį reikėjo diferencijuoti, ar tai ūmus praeinantis, ar tai vestibulopatija. Nuodugnesniam tyrimui pasiuntė į Utenos ligoninę.

VšĮ Ignalinos rajono ligoninės ligos istorijoje Nr. 18A-121 pažymėta, kad A. D. į ligoninę atvyko 2018 m. sausio 17 d. 22 val. 25 min. Jam diagnozuotas Ūmus cerebralinės kraujotakos sutrikimas. Sinkopė. Ligonis skundėsi „užgulta“, tirpstančia kaire galvos puse, kaire ranka. Aiškino, kad vairuodamas automobilį prarado sąmonę, įvažiavo į priešais važiavusią mašiną. Nelabai prisimena, kaip parsirado į namus. Objektyviai buvo stebimas abipusis horizontalus nistagmas. Abipusė ataksija atliekant koordinacinius mėginius N-P, P-P (b. l. 30).

VšĮ Utenos ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. M18/534 nurodyta, kad A. D. Neurologijos skyriuje buvo gydomas nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 23 d. Jam diagnozuotas ūmus praeinantis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas vertobrobaziliariniame baseine (b. l. 30-31).

Teismo medicinos specialistas, įvertinęs VšĮ Ignalinos rajono ligoninės ir VšĮ Utenos ligoninės A. D. ligos istorijose esančius duomenis, pateikė išvadą (b. l. 48-51), kad A. D. galėjo prarasti sąmonę 2018 m. sausio 17 d. 17 val. 32 min., nes jam buvo diagnozuota sinkopė. Jis galėjo neatsiminti, kad su savo vairuojama transporto priemone galimai padarė avariją, nes esant sinkopei gali būti retrogradinė amnezija (defektai atmintyje apie jau buvusius įvykius). Vazogeninė sinkopė (apalpimas) trunka iki 20 sek., o konkrečiai neįmanoma nustatyti. A. D. galvos smegenų kraujotakos sutrikimus galėjo įtakoti tiek aukštas kraujospūdis, tiek kaklo osteochondrozė, tiek ir diabetinė neuropatija. Minėtos ligos buvo nustatytos A. D. dar iki įvykio. A. D. medicininiuose dokumentuose duomenų, kad jis buvo neblaivus ar apsvaigęs eismo įvykio metu ar iš karto po 2018 m. sausio 17 d. eismo įvykio, nėra. Aprašomojoje specialisto išvados dalyje paaiškinta, kad ūminis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas pasireiškia neurologiniais simptomais, kurie visiškai išnyksta per 24 val. nuo ligos pradžios. Neurologiniams židininiams simptomams priklauso: laikini veido raumenų ir galūnių nusilpimas ar neklusnumas bet kokiais deriniais; rankų, kojų ar veido „tirpimas“ bei parestezijos (nesamų dirgiklių tariamasis jutimas); vienpusė ar abipusė homoniminė hemionopsija (regos sutrikimas); sutrikusi pusiausvyra; dvejinimasis akyse, disfagija ir dizartrija (kalbos ir rijimo sutrikimas).

Teismo psichiatrijos ekspertizę atlikę ekspertai, įvertinę A. D. medicininę dokumentaciją, A. D. psichologinio tyrimo rezultatus ir teismo medicinos specialisto išvadą, nustatė, jog yra tikimybė, kad A. D., 2017 m. sausio 17 d. nuo 17 val. 30 min. iki 21 val., darydamas administracinių nusižengimų požymius turinčius veiksmus, kuriais yra kaltinamas, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti (b. l. 155-158).

A. D. nėra kaltinamas, kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus, bet iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos matyti, jog buvo įtarimų, kad automobilį A. D. vairavo neblaivus, todėl pasitraukė iš įvykio vietos ir vengė neblaivumo patikrinimo. Administracinį nusižengimą tyrusiems pareigūnams parodymus apie įvykį davę eismo įvykyje dalyvavę asmenys ir liudytojai pažymėjo, kad A. D. buvo neblaivus: „nuo A. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir ramstėsi į savo automobilį“ (R. F. parodymai, b. l. 8); „A. D. po eismo įvykio atrodė neblaivus, „koma“, griuvinėjo“ (R. V. parodymai, b. l. 9); „A. D. akivaizdžiai buvo neblaivus, svirduliavo, ramstėsi į automobilį“ (J. B. parodymai, b. l. 10).

Eismo įvykis įvyko apie 17 val. 30 min. A. D. iš įvykio vietos pasitraukė iki 17 val. 39 min. Policijos pareigūnai pas A. D. į jo butą atvyko apie 18 val., o 18 val. 12 min. policijos pareigūnai kartu su A. D. atvyko į Ignalinos rajono policijos komisariatą (b. l.100-102).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punktą, ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; neadekvačią elgseną; nerišlią kalbą; nekoordinuotus judesius.

Iš nukentėjusiųjų R. F., R. V. ir liudytojo J. B. parodymų matyti, kad apie A. D. neblaivumą jie sprendė stebėdami vieną iš požymių – nekoordinuotus judesius. R. F., duodamas parodymus administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, sakė, kad nuo A. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, bet duodamas parodymus teisme taip kategoriškai nebeteigė, aiškindamas, kad nuo A. D. juto lyg alkoholio, lyg rūkalų kvapą, bet dėl to kvapo susidarė įspūdis, kad A. D. vartojo alkoholį. Teisme apklausiamas liudytojas J. B. taip pat sakė jautęs nuo A. D. alkoholio kvapą.

Sprendžiant pagal R. F., V. V. ir J. B. parodymus apie tuoj po eismo įvykio stebėtus A. D. neblaivumo požymius – svirduliavo, ramstėsi į automobilį, griuvinėjo – jis buvo stipriai neblaivus, bet vos po pusvalandžio pas A. D. atvykę ir su juo bendravę pareigūnai tokių akivaizdžių A. D. neblaivumo požymių jau nebematė. Liudytojas A. K. parodė, kad A. D. judesiai buvo nekoordinuoti, truputį į šonus mėtėsi, svirduliavo, bet alkoholio kvapo nuo jo nepajautė. Liudytojas V. R. parodė, kad negali pasakyti, ar A. D. buvo neblaivus. Veidas buvo paraudęs, bet jis visąlaik būna toks. Alkoholio kvapo nejautė.

Praėjus kelioms valandoms po įvykio su A. D. Ignalinos rajono policijos komisariato patalpoje bendravęs liudytojas G. N. parodė, kad juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, o liudytojas M. M. aiškino, kad A. D. iš burnos alkoholio kvapas nesklido, bet patalpoje, kurioje buvo A. D. jautėsi alkoholio kvapas, o toje patalpoje pašalinių asmenų nebuvo – tik A. D. ir policijos pareigūnai. Tuo pat metu su A. D. bendravusi ir administracinio nusižengimo protokolą jam rašiusi pareigūnė D. P. paaiškino, kad apsvaigimo požymių A. D. elgesyje nematė, alkoholio kvapo nuo jo nejautė. A. D. apžiūrėjusios ir jo sveikatos būklę tyrusios medicinos darbuotojos D. V. ir D. K., dėl kurių nešališkumo nekyla jokių abejonių, teigia, kad A. D. neblaivumo požymių, alkoholio kvapo nuo jo nebuvo.

Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas A. D. nustatytas remiantis ne tik jo subjektyviu pasakojimu apie savo pojūčius, bet ir objektyviais duomenimis – abipusis horizontalus nistagmas ir abipusė ataksija atliekant koordinacinius mėginius, todėl susirgimo faktas teismui nekelia abejonių. Pagal teismo medicinos specialisto išvadą galvos smegenų kraujotakos sutrikimo neurologiniams židininiams simptomams priklauso ir sutrikusi pusiausvyra, todėl susirgimu galima paaiškinti ir nekoordinuotus A. D. judesius bei šio požymio kaitą – stipriai nekoordinuoti tuoj po eismo įvykio (svirduliavo, ramstėsi į automobilį, griuvinėjo), o po pusvalandžio jau tik nežymiai (truputį į šonus mėtėsi).

Konstatavus, kad A. D. inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo metu sirgo – buvo sutrikusi galvos smegenų kraujotaka, kyla abejonių dėl jo pakaltinamumo, nes pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą yra tikimybė, jog veikų padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Ši abejonė administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo pašalinta išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, todėl vertinama administracinių nusižengimų padarymu kaltinamo A. D. naudai.

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, nes pagal Administracinių nusižengimų kodekso 10 straipsnį asmuo neatsako už padarytą administracinį nusižengimą, kurį darydamas dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos esmės arba valdyti savo veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 3 punktu ir 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Algirdas Baliulis