Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. G. atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo Š. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., ir nubaustas 2896 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G. nubaustas už tai, kad jis būdamas darbdavys ir atsakingas už tinkamą teisės aktų vykdymą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p., kadangi laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 6140 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: K. T. išmokėta įmonės biure, Laisvės pr. 60, Vilniuje, 2014 m. rugsėjo mėn. – 1470 Lt ir 2014 m. spalio mėn. – 1600 Lt, viso 3070 Lt; V. V. išmokėta įmonės biure, Laisvės pr. 60, Vilniuje, 2014 m. rugsėjo mėn. – 1470 Lt ir 2014 m. spalio mėn. – 1600 Lt, viso 3070 Lt. Pinigų išdavimą dviem darbuotojams atliko įmonės direktorius Š. G.. Tokiais veiksmais Š. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d.

2015-05-04 Vilniaus apygardos teisme gautas Š. G. atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinis skundas (toliau tekste – apeliantas), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad nutarimas neteisėtas, todėl naikintinas. Teigia, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, ko pasėkoje padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas. Nurodo, kad tiek mokesčių inspekcija, tiek apylinkės teismas vadovavosi tik dviejų UAB „Grista“ darbuotojų V. V. ir K. T. nenuosekliais parodymais.

Apeliantas sutinka, kad buvo padaryti pažeidimai ir tai nėra teisinga praktika, tačiau, apelianto teigimu, šie pažeidimai buvo sąlygoti Š. G. nepatyrimu. Teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje minima UAB „Grista“ įsteigta ir realiai savo veiklą pradėjo tik 2014 m. gegužės mėn., todėl minėti mokestiniai nesklandumai, apelianto manymu, turėtų būti kvalifikuojama ne tyčiniais pažeidimais, o klaidomis. Taip pat nurodo, kad apeliacinis skundas paruoštas ir pateiktas vadovaujantis iškart po nutarimo paskelbimo iš teismo gauta ir byla nagrinėjusios teisėjos pasirašyta nutarimo kopija, tačiau, jau paruošus apeliacinį skundą, pastebėta, kad Liteko sistemoje prisegtas tos pačios dienos su tuo pačiu bylos numeriu jau pakitęs nutarimo variantas, su dalinai pakeista dėstomąja dalimi ir iš esmės pakeista rezoliucine dalimi. Apelianto manymu, tai verčia abejoti teismo nešališkumu ir priimto sprendimo objektyvumu, kadangi jau po sprendimo priėmimo ieškomi ir pateikiami argumentai, siekiant pateisinti apylinkės teismo a priori priimtą sprendimą.

2015-05-15 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VMI Kontrolės departamento direktoriaus atsiliepimas į Š. G. atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Š. G. atstovo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Pagal apeliacinio skundo argumentus patikrinus Liteko informacinėje sistemoje prisegtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutarimą, konstatuotina, jog Š. G. atžvilgiu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu 2015-04-07 yra priimti bent du skirtingi sprendimai. Esant tokiai prieštaringai situacijai skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, todėl jis yra naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.

nutarė:

panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.