- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- eI-7289-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01876-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. D. C. S. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Boguševičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo J. D. C. S. P. atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. C. S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Čilės Respublikos pilietis J. D. C. S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. balandžio 26 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00084 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Čilės Respublikos piliečiui J. D. C. S. P.“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas) ir įpareigoti atsakovą skubos tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nors ir tuomet Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir policijos departamentas) buvo atlikęs vertinimą dėl jo grėsmės viešajai tvarkai, esant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. apkaltinamajam nuosprendžiui (toliau – Nuosprendis). Tuo tarpu, nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. vasario 26 d. prašymą, jokių naujų duomenų nenustatyta, todėl paklausimas Policijos departamentui neturėjo būti siunčiamas, tačiau šios institucijos pateikta neaktuali informacija atsakovo buvo nepagrįstai vertinama kaip pagrindžianti pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai. Pažymėjo, kad po Nuosprendžio priėmimo buvo sugriežtintos teisės nuostatos, reglamentuojančios leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą ar jų pakeitimą, t. y. atsakovas pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjo nelaikė keliančiu grėsme viešajai tvarkai dėl Nuosprendžio, todėl, pareiškėjo nuomone, dabar negali būti daroma priešinga išvada dėl sugriežtinto teisinio reglamentavimo.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsisakymai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami remiantis informacija apie sistemingai daromus pažeidimus, valstybės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir paskirtų baudų nevykdymą, tuo tarpu pareiškėjas yra padaręs tik vieną teisės pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus jį teigiamai kvalifikuojančios informacijos. Be to, tai, kad nuo 2016 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas nebus Probacijos skyriaus prižiūrimas neįrodo fakto, kad jis dėl to neva gali kelti grėsmę visuomenės interesams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo nustatyta tvarka ištirti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu atveju egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi, o ne tik remtis prieš kelis metus surinkta informacija. Pareiškėjo nuomone, jeigu tokios aplinkybės, atsakovo manymu, sudarytų pagrindą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tai turėjo būti aiškiai nurodyta 2016 m. balandžio 26 d. sprendime, o ne tik užsiminta apie galimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 35 str. 1 d. 10 p. numatyto pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą egzistavimą.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime (I t., b. l. 19–23) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi vertino ne tik tai, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą, bet ir tai, ar nėra atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų ir išsiuntė paklausimą Policijos departamentui, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad paklausimas neturėjo būti siunčiamas, nes teisės aktuose nėra numatytas imperatyvus draudimas kreiptis į Policijos departamentą net ir tuo atveju, jei atlikus nurodytus patikrinimus naujų duomenų apie užsienietį nenustatyta. Mano, kad sistemiškai įvertinus teisės aktų reglamentavimą, aplinkybę, kad Policijos departamentas anksčiau 2 kartus buvo pateikęs išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, Policijos departamento išvadose nurodytus duomenis, aplinkybę, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nagrinėjant pareiškėjo prašymą pagrįstai buvo vertinama, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje negresia viešajai tvarkai ir siekiama surinkti duomenis iš kompetentingų institucijų.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Policijos departamento 2016 m. kovo 23 d. pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 5 p. Pareiškėjo padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai yra kvalifikuojamas kaip labai sunkus nusikaltimas; pažymėta, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika rodo jo polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių gyvybės, sveikatos ir orumo. Teismo draudimas lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose ir įpareigojimas nakties metu būti namuose rodo, kad teismas pareiškėją pripažįstą galinčiu trikdyti viešąją rimtį ir kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Todėl, atsakovo nuomone, ginčijamą sprendimą jis priėmė tinkamai įvertinęs pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai bei kompetentingų institucijų pateiktas išvadas. Mano, kad pareiškėjas siekia sumenkinti savo padaryto pažeidimo sunkumą ir pasekmes. Pabrėžė, kad pareiškėjo padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios – buvo sunkiai sutrikdyta 2 žmonių sveikata, t. y. buvo sukelti konkretūs neigiami padariniai visuomenei ir jos nariams, pažeidimas nėra formalus. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sutrikdymas pagal savo prigimtį ir sukeliamus padarinius yra viena iš sunkiausių ir pavojingiausių nusikalstamų veikų, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pažymėjo, jog tai, kad nebuvo užfiksuota pareiškėjui skirtų teismo įpareigojimų vykdymo pažeidimų, savaime nereiškia, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Pridūrė, kad pareiškėjo elgesys praeityje sudaro realias bei akivaizdžias grėsmes viešajai tvarkai ateityje, todėl ginčijamo sprendimo išvados pagrįstos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai, pareiškėjo padaryto nusikaltimo pavojingumas, pobūdis, pasekmės.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pašymas buvo išnagrinėtas pagal prašymo pateikimo metu galiojusius teisės aktus, todėl atsakovas nesutinka su skundo argumentais dėl teisės aktų galiojimo atgaline tvarka. Taip pat paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne santuokos fiktyvumo, o kitu savarankišku UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo santuoka, sprendime nurodytos siekiant išsamiai aprašyti ir įvertinti susijusias aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje būtent šeimos susijungimo pagrindu, o toks leidimas yra išduodamas tam, kad būtų išsaugota šeima ir sutuoktiniai kartu gyventų, todėl atsakovo nuomone, buvo pagrįstai vertinamos aplinkybės, ar sutuoktiniai Lietuvos Respublikoje gyvena kartu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. balandžio 26 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00084, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. balandžio 3 d., 2014 m. gruodžio 3 d. bei 2015 m. balandžio 30 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.
2016 m. vasario 26 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu (I t., b. l. 138–147).
Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, be kita ko, 2016 m. kovo 9 d. kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas pateikti informaciją, ar pareiškėjo gyvenimas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ar visuomenei (I t., b. l. 167).
Policijos departamentas 2016 m. kovo 23 d. išvada Nr. 5-S-2729 informavo atsakovą, kad pareiškėjo atžvilgiu 2013 m. kovo 13 d. priimtas ir 2014 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. „,<...> sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių <...>“, kuris kvalifikuojamas kaip labai sunkus tyčinis nusikaltimas, ir nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme, draudžiant lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose, įpareigojant pareiškėją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, todėl išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (I t., b. l. 168–169).
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius skundžiamu 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-00084, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendime, be kita ko, remtasi Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai bei informacija apie pareiškėjo santuoką, t. y. kad pareiškėjas su sutuoktine galimai neveda bendro ūkio (I t. b. l. 175–179).
Atsisakymo pakeisti ar išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra įtvirtinti UTPĮ 35 str. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuriame nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 71 p., įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio prašymą pakeisti leidimą privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 str. 1 d. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Pagal Aprašo 71.3 p. atsakingas Migracijos departamento tarnautojas turi patikrinti tokius duomenis apie užsienietį: 1) Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje – ar kita Šengeno valstybė nepateikusi perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi, ar nėra įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus ar atsargaus patikrinimo; 2) Užsieniečių registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra (nebuvo) įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, ar nebuvo priimtas sprendimas dėl jo įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba grąžinimo į užsienio valstybę; 3) Administracinių teisės pažeidimų registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra (nebuvo) padaręs administracinių teisės pažeidimų. Jeigu nustatoma, kad užsienietis yra (buvo) padaręs administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos jam skirta (skirtos) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bauda (baudos), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu 1 bazinės socialinės išmokos dydis, patikrinama, ar bauda (baudos) yra sumokėta (sumokėtos); 4) Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, ar jis nebuvo teistas. Jeigu nustatoma, kad užsienietis buvo teistas ir jam skirta (skirtos) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bauda (baudos), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu 1 bazinės socialinės išmokos dydis, patikrinama, ar bauda (baudos) yra sumokėta (sumokėtos); 5) Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre – ar užsieniečiui (vyresniam nei 14 metų) nebuvo taikytos prevencinio poveikio priemonės; 6) Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre – ar nėra paskelbta užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) paieška Lietuvos Respublikoje; 7) Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje – ar nepaskelbta užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) tarptautinė paieška ir ar nėra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas; 8) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) neturi didesnės negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinės nepriemokos Valstybinio socialinio draudimo fondui. Pažymėtina, kad pareigą kreiptis į Policijos departamentą dėl užsieniečio grėsmės, viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo atsakovui nustato ir UTPĮ 4 str. 3 d.
Pažymėtina, kad pagal Aprašo 78 p., jeigu nagrinėjamas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ar prašymas išduoti leidimą, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir nustatoma, kad yra Aprašo 71.3.1 p. nurodytų duomenų apie perspėjimą dėl asmens konkretaus ar atsargaus patikrinimo, Aprašo 71.3.3 p. nurodytų duomenų apie užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus, Aprašo 71.3.4 p. nurodytų duomenų apie užsieniečio pripažinimą įtariamuoju, kaltinamuoju ar jo teistumą arba Aprašo 71.3.5, 71.3.6 ir (ar) Aprašo 71.3.7 p. nurodytų duomenų, tai Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba Policijos departamentui išsiunčia elektroniniu paštu paklausimo, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, skaitmeninę kopiją. Policijos departamentas, patikrinęs turimus duomenis apie užsienietį, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos, šį paklausimą atsiuntusiai įstaigai pateikia paštu ar elektroniniu paštu išvadą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, arba šios išvados skaitmeninę kopiją.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas jau anksčiau buvo gavęs Policijos departamento išvadas dėl pareiškėjo galimai keliamos grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (I t., b. l. 73, 123), žinojo apie pareiškėjo padarytą nusikalstą veiką, taigi egzistavo Aprašo 71.3.4 p. įtvirtinta aplinkybė, todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas privalėjo kreiptis į Policijos departamentą dėl išvados apie pareiškėją pateikimo, taigi pareiškėjo argumentai dėl kreipimosi nepagrįstumo vertintini kritiškai.
Kaip minėta, Policijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12.4 p. (užsienietis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) nuostatomis, pateikė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje ne galimai, bet kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuteistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. už tai, kad, būdamas svečiuose, apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto, kuris kilo dėl netinkamo jo paties elgesio, metu suduodamas smūgius peiliu, tyčia sunkiai sužalojo du žmones – kiekvienam sudavė po 7 smūgius įvairias kūno vietas. Jis nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme, draudžiant lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (I t., b. l. 80–89).
Sprendžiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui išdavimo/ atsisakymo išduoti/ pakeitimo klausimą, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu (LVAT 2010 m. spalio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi sprendimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės aktų galiojimo atgaline tvarka atmestini.
Pažymėtina, kad valstybei taikant apsaugos priemones būtina atsižvelgti į užsieniečio ryšius su priimančiąja šalimi bei įvertinti, ar taikytos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis bylos medžiaga, pareiškėjui ankstesni leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti dėl šeimos susijungimo, t. y. nors atsakovas turėjo duomenų apie pareiškėjo galimai keliamą grėsmę viešajai tvarkai, tačiau leidimai jam būdavo išduodami, siekiant išsaugoti pareiškėjo šeimyninius santykius Lietuvoje (I t., b. l. 90–91, 129–133). Taigi atsakovas, vertindamas pareiškėjo 2016 m. vasario 26 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vertino ne tik aplinkybes susijusias su pareiškėjo keliama grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir aplinkybes, ar sutuoktiniai gyvena kartu ir ar siekiama išsaugoti šeimą (tokios aplinkybės buvo vertinamos ir ankstesnių leidimų išdavimo metu). Pažymėtina, kad atsakovas šiuo atveju skundžiamame sprendime rėmėsi 2014 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės apklausų duomenimis, kuriuose ne visi atsakymai sutapo, taip pat tuo, kad pareiškėjas su sutuoktine nuolat keičia faktinę ir deklaruotą gyvenamąją vietą, pareiškėjas su sutuoktine nebuvo rasti kartu jų gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo nuomone, tai kelia rimtą pagrindą manyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena, t. y., kad galimai netvarko bendro ūkio. Tačiau teismas pažymi, kad minėtas aplinkybes atsakovas žinojo ir anksčiau, bet teigdavo, kad pareiškėjo ir A. G. santuoka nėra fiktyvi (I t. b. l. 90–91, 129–133) ir išduodavo pareiškėjui leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. įtvirtinta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTT, spręsdamas dėl asmens teisės į šeimos sujungimą ir pavojaus valstybės saugumui santykio, 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendime byloje Boultif prieš Šveicariją pateikė principines nuostatas, į kurias turėtų būti atsižvelgta, sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas demokratinėje visuomenėje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją: turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti, trukmę, taip pat į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, įskaitant santuokos trukmę bei kitas aplinkybes, rodančias, ar sudaryta santuoka yra nefiktyvi; taip pat į tai, ar asmens sutuoktinis žinojo apie padarytą pažeidimą šeimos santykių sukūrimo metu, ar yra šeimoje vaikų, ir koks jų amžius.
Teismas, įvertinęs skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, bei byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas nepakankamai motyvo savo sprendimą dėl leidimo pareiškėjui nepakeitimo. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo galimai nevedamo bendro ūkio su sutuoktine yra labiau hipotetinio pobūdžio, nepagristi išsamiu aplinkybių tyrimu, tuo labiau esant iš esmės tapačioms aplinkybės Migracijos departamentas pareiškėjui buvo išdavęs leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi, nors dėl pareiškėjo ir yra pateikta Policijos departamento išvada apie grėsmę viešajai tvarkai, atsižvelgiant į visas byloje nustatyta faktines aplinkybes, Migracijos departamentas turėjo išsamiai įvertinti, ar pareiškėjo teisė į šeimos susijungimą nenusveria grėsmės viešajai tvarkai, tačiau toks vertinimas šiuo atveju nebuvo atliktas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Migracijos departamentas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas aukščiau nurodytu aspektu yra nemotyvuotas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (taikytina iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 89 str. 1 d. 3 p.) ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau pareiškėjo skundas tenkintinas tik iš dalies, nes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą spręsti pareiškėjo prašymą skubos tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas tokio savo reikalavimo nemotyvavo, be to, pareiškėjo 2016 m. vasario 26 d. prašyme nurodyta, kad jis turėtų būti nagrinėjamas bendra tvarka, taigi pareiškėjas yra sumokėjęs ir atitinkamą mokesti už prašymo nagrinėjimą bendra tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. C. S. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2016 m. balandžio 26 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00084 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Čilės Respublikos piliečiui J. D. C. S. P.“.
Įpareigoti atsakovą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.