Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soreco“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ringeda“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio kopija su priedais ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai laikomi įteiktais po 10 dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo atsakovės buveinės adresu. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Soreco“ ir atsakovė UAB „Ringeda“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis sutartyje nurodytu nekilnojamuoju turtu, o atsakovė įsipareigojo priimti patalpas ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad perduodamos patalpos turi būti įrengtos pagal Priede Nr. 2 išvardinus reikalavimus ir perduotos atsakovei priėmimo – perdavimo aktu ne vėliau kaip iki gruodžio 8 d. Iš ieškovės pateiktos Lokalinės sąmatos Nr. 1 duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 14 871,26 Eur patalpų įrengimo išlaidų. 2017 m. lapkričio 17 d. pranešimu dėl vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sutarties nutraukimo ieškovė informavo atsakovę, kad iki 2017 m. gruodžio 3 d. atsakovei nesumokėjus depozito (sutarties 2.3 punktas) ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį dėl atsakovės kaltės. 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimu dėl vienašalio sutarties nutraukimo ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsniu, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė, tai turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė neįvykdė nuomos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, dėl ko ieškovė vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį. Už patalpų įrengimą ieškovė patyrė išlaidų, o nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovės patirtos išlaidos nebuvo jai atlygintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 14 871,26 Eur nuostolių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 694,62 Eur negautų pajamų, kurias sudaro atsakovės nesumokėtas depozitas. Pagal sutarties 2.3 punktą šalys susitarė, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) depozitą, t. y. 2 694,62 Eur. Pasibaigus sutarčiai depozitas įskaitomas į atsakovės galutinio atsiskaitymo su ieškove sumą, o jeigu atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, depozitas grąžinamas, išskyrus nuomos sutartyje nurodytus atvejus. Iš sutarties turinio (sutarties 2.3, 8.4 punktai) matyti, kad sutartyje nurodytas depozitas turėjo atlikti ieškovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo funkciją, kadangi ieškovė galėjo panaudoti depozitą norėdama padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą arba savo patirtiems nuostoliams padengti. Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, po jos nutraukimo depozitas turėjo būti grąžintas atsakovei, taigi, jis nėra laikomas papildomu atsakovės mokėtinu mokesčiu pagal sutartį ir negali būti laikomas negautomis pajamomis, kaip jas apibrėžia CK 6.249 straipsnis (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų), kadangi atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ieškovė privalėtų grąžinti depozitą. Nagrinėjamu atveju ginčo patalpos nebuvo perduotos atsakovei, nuomos mokesčio įsiskolinimo nėra, nes patalpos faktiškai nebuvo išnuomotos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės nesumokėtą depozito sumą, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 14 871,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2018 m. birželio 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė pareiškė ieškinį 17 565,88 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 14 871,26 Eur, t. y., 84,66 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 334,41 Eur (395 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio x 84,66 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje patirta 5,58 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Soreco“, j. a. k. 302484688, iš atsakovės UAB „Ringeda“, j. a. k. 177317128, 14 871,26 Eur skolą, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 334,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ringeda“, j. a. k. 177317128, 5,58 Eur teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas,

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.