Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo patvirtinti E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Prašymas patvirtinti asmeninį testamentą nagrinėjamas ypatingosios teisenos, supaprastinto proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje įtvirtintas normas.

Teismui pateiktas pareiškimas turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ypatingosios teisenos byloms keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 443 straipsnis). Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl fakto patvirtinimo (CPK 581 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. A. mirė (duomenys neskelbtini). (pagrindas: VšĮ Šakių ligoninės (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 20 d., t. y. nepraleidus įstatymo numatyto 1 (vienerių) metų termino. Iš 2017 m. vasario 20 d. VĮ Registrų centro Testamento registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo faktų po mirusiosios E. A. mirties. Taigi, darytina išvada, kad mirusioji E. A. nebuvo sudariusi jokio oficialaus testamento, teismui pateiktas asmeninis testamentas taip pat nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje ir paveldėjimo byla po jos mirties notaro biure neužvesta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš E. A. sudaryto asmeninio testamento turinio matyti, jog mirusioji E. A. turėjo įstatyminių įpėdinių – vaikų bei vaikaičių, kurie turėtų teise paveldėti atstovavimo teise pagal įstatymą po jų mirusios motinos mirties. Atsižvelgiant į tai, kad mirusioji E. A. asmeniniu testamentu savo turtą paliko R. P., kurios ryšys su mirusiąja teismui nėra aiškus, teismas mano, jog mirusiosios įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai - vaikai ir vaikaičiai, kurie turėtų teisę paveldėti atstovavimo teise pagal įstatymą, turi suinteresuotumą šioje byloje. Tačiau į bylą suinteresuotais asmenimis jie neįtraukti, jų nuomonės dėl E. A. asmeninio testamento sudarymo nėra. Taip pat teismui lieka neaišku, kiek iš viso yra mirusiosios E. A. įstatyminių įpėdinių, kurie turėtų teisę paveldėti, jeigu jos asmeninis testamentas nebus patvirtintas. Tokių duomenų pareiškėja taip pat nepateikė. Teismas mano, kad byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl dokumento, kuris gali sukelti žymias turtines teises ar pareigas, yra būtina žinoti aiškią suinteresuotų asmenų nuomonę, todėl tikslinga į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti mirusiosios E. A. įstatyminius įpėdinius, kurie turėtų teisę paveldėti, jei asmeninis testamentas nebūtų patvirtintas.

Teismas pažymi, kad CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Teismas pažymi, kad visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai.

Iš byloje esančių duomenų teismui nėra aišku, ar E. A. surašytas asmeninis testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai ir turiniui. Teismui lieka neaišku ar testamentas surašytas testatoriaus ranka, ar testamentas pasirašytas paties testatoriaus, taip pat testamentas nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar testamente yra išreikšta būtent E. A., kaip testatorės, valia dėl jai priklausančio turto paveldėjimo. Nors testamente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta, yra išreikšta testatoriaus valia, tačiau atsižvelgiant į mirusiosios amžių, teismui kyla pagrįstų abejonių ar testamento sudarymo metu testatorė buvo visiškai veiksni, ar suprato savo veiksmų reikšmę ir prasmę ir galėjo juos valdyti, taip pat ar testamentą surašė laisva valia ir nieko neverčiama. Teismas konstatuoja, kad bet kurios rūšies testamentą asmuo privalo surašyti pats, laisva valia, be prievartos. Be to, testamentą sudaryti gali tik veiksnus asmuo, jo turinys turi būti teisėtas. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė jokių E. A. sveikatos būklę įrodančių dokumentų, jog testamento sudarymo metu, tai yra 2013 m. birželio 15 d. testatorė buvo visiškai veiksni, suprato savo veiksmų reikšmę bei galėjo pati surašyti asmeninį testamentą, taip pat nėra atlikta mirusiosios rašysenos ar psichiatrinė ekspertizė dėl jos veiksnumo. Taip pat teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog šis E. A. asmeninis testamentas yra vienintelis ir nepakeistas. Teismas pažymi, kad pareiškėja pateikdama prašymą dėl mirusiosios E. A. asmeninio testamento patvirtinimo teismui pateikė tik medicininio mirties liudijimo ir testamento kopijas, tačiau jokių kitų įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl testamento patvirtinimo nepridėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos prašymas dėl mirusiosios E. A. asmeninio testamento patvirtinimo, atmestinas.

Pažymėtina, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Pareiškėjai išaiškintina, kad, pateikus atitinkamus įrodymus, ji gali pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu prašymu (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsniu, 579-582 straipsniais, CK 5.30 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl mirusiosios E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., asmeninio testamento patvirtinimo, atmesti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.