Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Jasiuliškių socialinės globos namų, kaip globos (rūpybos) institucijos, prašymą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo psichinę negalią turinčiam asmeniui klausimo išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, kaip globos (rūpybos) institucija, kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama psichinę negalią turinčiai jų globotinei J. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ., paskirti priverčiamąją medicinos priemonę-stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes J. V. diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma, liga pasireiškia paranoidine simptomatika, klausos haliucinacijomis, nemiga, nerimu, baime, ūmiomis psichozėmis. J. V. dažnai smurtauja artimųjų ir kitų globos namų gyventojų atžvilgiu, yra nesutramdoma, dažnai pasireiškia impulsyvūs smurto ar grėsmingo elgesio protrūkiai, nuolat kyla pavojus jos pačios, aplinkinių gyventojų ir globos namų personalo sveikatai ir gyvybei.

Prašymas atmestinas.

Iš prie teismui pateikto prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad J. V. yra Jasiuliškių socialinės globos namų gyventoja, pilnai išlaikoma valstybės, kuri į Jasiuliškių socialinės globos namus atvyko gyventi 2016-07-26 su mama, 2016-09-16 į globos namus atvyko gyventi ir tėvas, visiems šeimos nariams diagnozuotos psichinės ligos.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 392 str., pagal kurį BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko tik asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, o BK 18 str. 2 d. numatytais atvejais priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos ir asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais (BPK 392 str. 1-2 dalys). Šiuo konkrečiu atveju spręsti klausimą dėl J. V. priverčiamosios medicinos priemonės taikymo tikslingumo nėra BPK 392 str. nustatytų pagrindų, nes J. V., nors ir turėdama psichinę negalią, į globos įstaigą buvo patalpinta ne dėl įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo, o dėl kitų pagrindų, todėl prašymas, kaip nepagrįstas, yra atmestinas. Tam, kad spręsti J. V. priverčiamosios medicinos priemonės taikymo tikslingumo klausimą, į teismą būtina kreiptis civilinio proceso tvarka.

Sutinkamai su LR CK 2.26 str. 4 d. nuostatomis, asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (LR PSPĮ 28 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Jasiuliškių socialinės globos namų prašymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo J. V. atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.