Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad po tėvo mirties motina ir toliau ten gyveno, tvarkėsi, mokėjo visus mokesčius. (duomenys neskelbtini) motina G. B. mirė. Po motinos mirties, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl jos turto paveldėjimo. Pradėjus tvarkytis motinos palikimo priėmimo dokumentus, paaiškėjo, kad motina tėvui priklausančios buto dalies savo vardu nepersirašė. Daugiau jokio turto tėvas neturėjo.

4. Pareiškėjo atstovas advokatas Česlovas Petronis palaikė pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo motina G. B. po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors G. B. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal paveldėjimo liudijimą, tačiau nurodytą sutuoktinio turtą priėmė faktiškai jį valdydama..

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą per įstatymų nustatytą terminą nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Pareiškimas tenkinamas. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina G. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio I. B. (toliau – ir palikėjas) palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti G. B. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

8. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad mirusio I. B. šeimyninė padėtis- miręs santuokoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinė G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po palikėjo I. B. mirties liko G. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kitą palikėjo turimą turtą byloje nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nėra įregistruotų testamentų.

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš karto po I. B. mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė G. B., kuri iki palikėjo mirties kartu su juo ir gyveno minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties G. B. ir toliau liko gyventi bute, juo rūpinosi, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius. Minėtame bute G. B. gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė tiek pareiškime, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir esantys rašytiniai įrodymai (AB „Panevėžio energija“, UAB „Ignitis“ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pateikta informacija). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. B. po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti palikimą. Faktiškai valdydami palikimą su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą nesikreipė, tačiau duomenų apie tai, kad ji būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra.

12. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo motina G. B. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio I. B. palikimą faktiškai pradėjusi paliktą mirusiojo turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. B., mirusi (duomenys neskelbtini) aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio I. B. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti, todėl pareikėjų prašymas tenkintinas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.