- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-160-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37460-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo R. M. priteisti 18234,10 Lt skolos, 7658,17 Lt palūkanų, 3907,85 Lt delspinigių, 593,54 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,25 proc. sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.0450618052150-44 nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. birželio 30 d. tarp AB SEB banko ir atsakovo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0450618052150-44. Ieškovas 2009 m. lapkričio 9 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.
Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. M. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 5 280,96 EUR skolą, 2 217,96 EUR palūkanas, 565,90 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242 EUR bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 5280,96 EUR skolą bei 2217,96 EUR palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.63 str. 2 p., 6.870 str., 6.873 str., 6.872 str.). Pirmosios instancijos teismas ex officio ėmėsi vartotojo kaip silpnesnės šalies interesų apsaugos ir sprendė, kad šalių sutartyje numatytas 0,1 proc. delspinigių dydis yra pažeidžiantis atsakovo kaip vartotojo teises, todėl ieškovo reikalauja 1131,79 EUR delspinigių suma mažintina iki 565,9 EUR. Pirmosios instancijos teismas vertindamas prašomas priteisti 171,9 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, sprendė, kad jos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Pažymėjo, jog ieškovas užsiima skolų išieškojimo veikla, kuriai būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išlaidos susijusios su užklausomis registrams bei pašto išlaidos galėtų būti pripažintos būtinosiomis išlaidomis, tačiau ieškovas nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. papildomu sprendimu ieškovo reikalavimą dėl 7,25 proc. sutartinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. M., ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 5280,96 EUR kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m.lapkričio 3 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos. Likusią reikalavimo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punkto nuostatas, kuria šalys susitarė dėl 7,25 procentų palūkanų normos konstatavo, jog mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimas tęsiasi tik iki sutarties pasibaigimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui nevykdant įsipareigojimų, AB SEB bankas sutartį su juo nutraukė, todėl teismas sprendė, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėjo, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos 2 217,96 EUR ieškovui jau buvo priteistos teismo sprendimu už akių. Teismo vertinimu, kadangi šalys sutartyje nesusitarė dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų dydžio, todėl priteisė įstatymo numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Gelvora“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti 7,25 proc. sutartines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai ieškovo prašomas priteisti 7,25 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo traktavo ne kaip mokėjimo, o kompensuojamąją funkciją atliekančiomis. Nepagrįsta išvada, kad mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Toks aiškinimas pažeidžia ieškovo turtinius interesus bei neatitinka paskolos sutarties esmės bei tikslų. Tokia teismo pozicija iš esmės pažeidžia CK 6.872 str. 1-2 d.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl ieškinio reikalavimo priteisti sutartines 7,25 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją ir priteisė įstatymo numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas. Tuo tarpu apeliantas tvirtina, kad nurodytos palūkanos yra ne kompensacinės, bet pelno palūkanos, atliekančios mokėjimo už naudojimąsi kredito pinigais funkciją, ir jos mokėtinos iki kredito grąžinimo dienos.
Pažymėtina, jog palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872 str., 6.896 str. ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-29-248/2016).
Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 p. susitarė dėl 7,25 proc. palūkanų normos. Minėtos sutarties bendrųjų sąlygų 9 p. numato, kad sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo ir galioja tol kol kredito gavėjas grąžins visą kreditą, sumokės palūkanas, banko nustatytus mokesčius ir netesybas. Taigi, atsižvelgiant į šias šalių sudarytos sutarties nuostatas, sutiktina su apelianto pozicija, kad šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatyta kredito gavėjo prievolė už faktiškai kredito davėjo išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais, t. y. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Tačiau nesutiktina, jog AB SEB bankui, iš kurio reikalavimo teisę perėmė ieškovas, nutraukus Kredito sutartį, atsakovui neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.221 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 d. sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su apelianto pozicija, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė palūkanų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. papildomas sprendimas keistinas, prieisiant ieškovo prašomas 7,25 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 5280,96 EUR kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. papildomą sprendimą pakeisti. Iš atsakovo R. M. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k. 125164834) 7,25 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 5280,96 EUR kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.