Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. B., jos atstovui advokatui V. P., atsakovui V. B., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė pakeisti (padidinti) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3430-721/2009 priteisto iš atsakovo V. B. materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B., gim. 1996-06-12, dydį nuo 150 Lt iki 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė išlaikymo dydį padidinti iki 200,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog atsakovas V. B. savo sūnaus M. B. išlaikymui skirs 3000,00 Lt vertės nekilnojamąjį turtą bei po 150,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (b. l. 3-4); M. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove; ieškovės mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro vidutiniškai apie 851 Lt (b. l. 6-7); ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo bei tvarto, esančių Kugių k., Židikų sen., Mažeikių r. (b. l. 23-25); atsakovas deklaravo 140100,00 Lt vertės privalomą registruoti turtą bei 4139,00 Lt pajamų, gautų už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-05-31 (b. l. 30-33).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. To paties kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003).

Bylos duomenimis nustatyta, jog išlaikymas nepilnamečiam M. B. buvo nustatytas teismo patvirtinta sutartimi 2009-11-02, t. y. prieš trejus metus. Vaikui augant, jo poreikiai natūraliai didėja. Ieškovė nurodė, jog vaikui išleidžia mažiausiai 700,00 Lt per mėnesį ir pateikė išlaidų sąmatą. Tačiau, ištyręs nurodytas išlaidų sumas, teismas nustatė, jog ieškovė vaiko išlaikymui skiria vidutiniškai apie 655,00 Lt per mėnesį.

Nagrinėjamu atveju nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, jog nepilnamečio M. B. poreikiai pasikeitė ir šiuo metu siekia apie 655,00 Lt per mėnesį, atsakovui iš dalies sutinkant su ieškinio reikalavimais, teismas laiko, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog abiejų šalių turtinė padėtis nelaikytina gera. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nuosavybės teise valdo 140100,00 Lt vertės turtą, nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog jis yra visiškai ar iš dalies nedarbingas, aktyviais veiksmais siekia pagerinti savo turtinę padėtį bei skirti daugiau lėšų savo sūnaus išlaikymui, laikytina, jog bylos duomenys neleidžia sutikti su atsakovo atsiliepime į ieškinį siūlomu išlaikymo dydžiu – 200,00 Lt per mėnesį. Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina pusė sumos, kurią ieškovė vidutiniškai išleidžia vaiko poreikių tenkinimui ir kuri, atsižvelgiant į vaiko amžių, nėra neprotingai didelė, t. y. 330,00 Lt per mėnesį. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laikytinas nepagrįstu leistinais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1000,00 Lt). Patenkinus 72 procentus ieškinio materialiųjų reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 720,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), patenkinus ieškinį iš dalies, 64,80 Lt dydžio žyminis mokestis ((330 – 150) x 12 x 3 %) priteistinas iš atsakovo valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje siekia 400,00 Lt. Atmetus 28 procentus ieškinio materialiųjų reikalavimų, iš ieškovės valstybei priteistina 112,00 Lt šių išlaidų (LR CPK 99 str.).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3430-721/2009 priteisto iš atsakovo V. B. materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B., gim. 1996-06-12, dydį nuo 150,00 Lt iki 330,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-05-31, iki vaiko pilnametystės.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B. 720,00 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. B., 64,80 Lt (šešiasdešimt keturis litus 80 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės B. B. 112,00 Lt (vieną šimtą dvylika litų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.