Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-103-363/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
II-103-363/2019
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00184-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pareiškėjas
I. K.
Advokatai
Mindaugas Piekus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-103-363/2019
Proceso Nr. 4-33-3-00184-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTAR TI S2019 m. lapkričio 13 d.Plungė
Plungės apylinkės P. P. rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant pareiškėjai I. K., jos atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Piekui,

institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovui V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos P. P. rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjos R. P. 2019 m. liepos 16 d. nutarimu I. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams už tai, kad ji 2019 m. gegužės 22 d. 11.23 val. Plungės r. sav., magistralinio kelio „Šiauliai – Palanga“ 109 kilometre, vairuodama transporto priemonę pagrindiniu keliu, paženklintame kelio ruože Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 140.1 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. K. skundu prašo panaikinti 2019 m. liepos 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo PK Plungės rajono PK nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti; o pripažinus kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, 2019 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti dalyje ir neskirti poveikio priemonės specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti mažesnį ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos poveikio priemonės terminą – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui. Nurodė, jog pareigūnų buvo sustabdyta už 3-4 kilometrų nuo pažeidimo vietos. Sustabdžiusio pareigūno teigimu, ji nematė ženklo, tačiau kokio, jis negalėjo pasakyti, ir taip padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Ji šio pažeidimo nepripažino, nes šiuo keliu važinėja dažnai, jį ir jame esančius kelio ženklus žino gerai. Pareigūno teigimu, padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi ir kad padaryto pažeidimo pareigūnai neišsigalvoja. Kadangi pareigūnai ją sustabdė dirbdami nežymėtu automobiliu, ji paprašė pareigūno parodyti filmuotą medžiagą, tačiau pareigūnai parodyti filmuotą vaizdo medžiagą atsisakė. Pareigūnas vertė ir įtikinėjo ją pasirašyti administracinio nusižengimo protokole, kad pripažįsta padarytą pažeidimą. Jos kaltę dėl ANK 420 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo pareigūnas įrodinėjo remdamasis tik jos pačios kaltės pripažinimu ir byloje esančiu vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog pats E. P. pažeidimo fakto nematė, o jo kolega būrio vadas K. V. jam pasakė per galinio vaizdo veidrodėlį pamatęs automobilio Opel Corsa atliekamą lenkimo manevrą sankryžoje. Bylos nagrinėjimo metu policijos komisariate, jai nesutikus su administraciniu pažeidimu, nes ji lenkimo manevrą baigė iki ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, bylos nagrinėjimas dėl nepateiktų duomenų, leidžiančių priimti byloje objektyvų sprendimą, buvo atidėtas, paprašyta pateikti (įkelti į ANR) byloje esančius įrodymus (pareigūnų tarnybinius pranešimus, filmuotą vaizdo medžiagą ir kita). Mano, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes, nesant objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnyje, bylos medžiagoje yra tik vieno policijos pareigūno, tiesiogiai nemačiusio pažeidimo aplinkybių, tarnybinis pranešimas bei nesant nežymėto policijos automobilio filmuotos medžiagos, bei pareigūno „body kamera“ fiksuotos medžiagos. Jei teismas nustatytų, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, mano, jog jai paskirta šio straipsnio 5 dalyje numatyta poveikio priemonė yra neproporcinga ir per griežta, dėl padaryto pažeidimo jokių skaudžių padarinių nekilo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra teista, vairavimo stažas 17 metų, ir per vairavimo stažą tai būtų pirmas toks kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir poveikio priemonės neskirti arba skirti mažesnę poveikio priemonę, nei sankcijoje numatyta minimali.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos skundą, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas V. K. su skundu nesutiko, nes skunde nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir I. K. skundo netenkinti. Nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir I. K. supažindinus su ANK 577 straipsnyje numatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, I. K. nurodė, kad ji nusižengimo nepadarė, nes minėtu keliu važinėja dažnai, kelio ženklus yra įsidėmėjusi ir tokio grubaus pažeidimo negalėjo padaryti. Filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota, jog sustabdžius policijos pareigūnams, I. K. prisipažino padariusi nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau pareigūnui paaiškinus, kokios bus taikomos sankcijos už nusižengimo padarymą, suvokdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pasekmes ir su tuo susijusias problemas, I. K. nusižengimo padarymą ėmė neigti. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą, kad tuo siekiama prevencijos tikslų, todėl asmeniui savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti neįmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių. I. K. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka bausta tris kartus – visus už leistino važiavimo greičio viršijimą, tačiau nežiūrint to, 2019 m. gegužės 22 d. I. K. padarė šiurkštesnį ir pavojingesnį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį jai ir paskirta skundžiama nuobauda. Lenkti automobilio sankryžoje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nebuvo jokio būtinumo. I. K. prieš tai skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus teigiamo poveikio, kaip vairuojančiai eismo dalyvei, neturėjo, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu būtina padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje. Nesant jos administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, I. K. buvo skirta vidutinė sankcijoje numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas artimam vidutiniam terminui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. K. skundą palaikė, prašė jį tenkinti, su pažeidimo padarymu nesutiko. Nurodė, jog nesuprato, kodėl pareigūnai ją sustabdė, manė galbūt dėl nedegančių automobilio šviesų ar pan., nesuprato, kokio ženklo ji nematė, kokių ženklo reikalavimų nesilaikė, lenkti suspėjo iki ženklo, o ne už jo ar sankryžoje, iki to ženklo buvo tikrai didelis atstumas, ji į savo juostą grįžo tvarkingai, lenkimo manevrą baigė per punktyrinę liniją. Pareigūnas neleido pamatyti vaizdo įrašo. O protokole nubrauktą pasiaiškinimą padarė ji pati ginčo su policijos pareigūnu išdavoje, pareigūno įtikinėjama, spaudžiama, kad nesutikus, jai bus skirta didesnė nuobauda. Prašė nutarimą panaikinti arba pakeisti ir skirti švelniausią nuobaudą, automobilis reikalingas vykimui į darbą Šiauliuose.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovas nurodė, jog byloje buvo nustatyti duomenys, kad gegužės 22 d. 11.20 val. pareigūnai E. P. ir K. V. sureagavo į pažeidimą, pastebėję kelyje Šiauliai-Palanga, Plungės r. sav., iš priešpriešinės eismo juostos į savo juostą už nežymėto policijos automobilio grįžtantį automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai užfiksavo, nors iš įrašų ir nėra galimybės matyti lenkusio automobilio valstybinio numerio, tačiau tai patvirtina policijos pareigūnų parodymus. Pareigūnai automobilio nestabdė anksčiau, norėdami praleisti stabdomą automobilį, ir patys savo automobilį užstatydami už jo dėl saugumo. Esmė – pats lenkimo faktas, kuris ir buvo pareigūnų užfiksuotas. Apklaustų liudytojais policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, aiškiai įvardyti, pareigūnai dėl užfiksuoto pažeidimo nedvejojo, pareigūnui E. P. išaiškinus vairuotojai nuobaudas (dėl administracinio nurodymo, dėl sunkesnės ir lengvesnės nuobaudų), ši keitė nuomonę, tai nesutiko, tai sutiko su pažeidimo padarymu. Pažeidėja lenkimo sankryžoje metu buvo priešpriešinėje juostoje, kas vienareikšmiškai traktuojama pažeidimu. Suvokdama, jog jai bus atimta teisė vairuoti, ėmė neigti pažeidimą, jo nepripažįsta, nesigaili, išvadų nedaro. Lenkimas sankryžoje nėra saugus, tai šiurkštus pažeidimas. Nuobauda paskirta įvertinus visas aplinkybes, siekiant prevencinių, o ne nubaudimo tikslų. Prašė nutarimo nekeisti, su skundu nesutinka, tačiau kadangi teismo prerogatyva yra švelninti nuobaudą, mano, jog dviejų mėnesių vairavimo teisės atėmimo terminas pažeidėjai būtų optimalus apmąstymui ir išvadų padarymui.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuojant su kolega K. V. kelio Palanga – Šiauliai, šis per galinį veidrodėlį pamatė 111,1 kilometre automobilį, lenkiantį kitą automobilį, važiavusį paskui jų automobilį, kuris vos spėjo įsirikiuoti į savo eismo juostą, už 100 metrų buvo Aleksandravo salelė. Jis atsisuko ir taip pat pamatė tik pradėjusį lenkti automobilį, lenkimas vyko sankryžoje, o lenkęs automobilis grįžo į savo eismo juostą už ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, pravažiavęs posūkį į dešinę. Su I. K. anksčiau bendrauti jam neteko, jis nėra šališkas jos atžvilgiu. O anksčiau jos automobilio nestabdė dėl intensyvaus A11 kelio eismo, norėjo, kad pareiškėja važiuotų priekyje, o ne iš paskos, be to, pareigūnų automobilis visada statomas už sustabdyto automobilio kaip priedanga. Techninės galimybės sustabdyti automobilį iš galo pareigūnų automobilyje yra, tačiau jie nusprendė iškart nestabdyti iš paskos važiuojančio automobilio dėl saugumo. Nežymėto policijos automobilio gale nėra vaizdo kameros, vaizdo kameros yra tik priekyje, todėl pažeidimas negalėjo būti nufilmuotas. Dėl perbraukto pasiaiškinimo administracinio nusižengimo protokole paaiškino, jog iš pradžių I. K. su padarytu pažeidimu (lenkimu sankryžoje) nesutiko, nors prisiminė, kad lenkimo manevrą atlikinėjo, bet ženklo nematė, skubėjo į darbą, o jam supažindinus ją su nuobaudų skyrimu, administraciniu nurodymu, ir nurodžius, kad pažeidimo pareigūnai neišsigalvoja, ir kad jai nesutinkant, ji turės atvykti į bylos nagrinėjimą, o sutinkant būtų minimali nuobauda, I. K. pasiaiškinime nurodė, kad su pažeidimu sutinka.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliavo nežymėtu policijos automobiliu su kolega E. P. kelyje Palanga – Šiauliai, kai per galinį veidrodėlį pamatė, kaip automobilis už tarnybinio automobilio sankryžoje lenkia kitą automobilį. Kiek pavažiavus, šis automobilis buvo sustabdytas ir jo vairuotojai surašytas protokolas. Lenkimo manevras vyko sankryžoje, automobilis iš priešpriešinės eismo juostos vos spėjo grįžti į savo juostą už policijos automobilio prieš saugumo salelę. Nors manevras baigiamas per punktyrinę arba ištisinę liniją, bet yra apie šalutinį kelią ir sankryžą įspėjantis kelio ženklas, todėl lenkti toje vietoje yra draudžiama. Su pareiškėja jokių asmeniškumų, konfliktų, bendravimo nėra buvę. Pareigūnai patys peržiūrėti vaizdo įrašų, jų koreguoti ar prisijungti prie sistemos negali.

Į bylą pateiktuose ir teismo posėdžio metu peržiūrėtuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kad buvo lenkimas sankryžoje ir kad pareiškėjos vairuojamas automobilis vos spėjo grįžti į savo eismo juostą prieš saugumo salelę, esančią prie sankryžos į Aleksandravo gyvenvietę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju, I. K. ginčija Klaipėdos apskrities PK Plungės rajono PK 2019 m. liepos 16 d. nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nesurinkus pakankamų jos kaltę patvirtinančių duomenų, taip pat nurodė, kad lenkė ne sankryžoje, lenkimo manevrą baigė esant punktyriniam kelio horizontaliajam ženklinimui, t. y. grįžo į savo eismo juostą iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonos, o tokiu atveju atsakomybė pareiškėjos atžvilgiu neturėtų būti taikoma. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad sutikti su I. K. argumentais nėra pagrindo.

Klaipėdos apskrities P. P. rajono PK 2019 m. liepos 16 d. nutarimu konstatuota, kad I. K. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodama automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta administracinio nusižengimo protokole), kelio Šiauliai-Palanga, 109,00 km lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 140.1 punkto reikalavimus.

ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 5 dalį, už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 8 punkte įtvirtinta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Pareiškėja I. K. teigė, kad ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimų, nes lenkė ne sankryžoje, lenkimo manevrą baigė iki kelio ženklo.

Administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno E. P. tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais ir filmuota vaizdo medžiaga fiksuota, kad liudytojas K. V., per galinį veidrodėlį pamatė ir pasakė liudytojui E. P., jog I. K., vairuodama automobilį Opel Corsa, kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, kuris buvo už liudytojų tarnybinio automobilio galo, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą ir prieš saugumo salelę vos spėjo grįžti į savo eismo juostą už tarnybinio automobilio galo, o lenkimo manevrą atliko sankryžoje. Teismas neturi pagrindo netikėti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais, kuriuos patvirtina ir filmuota medžiaga. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu, todėl teismas pagrįstai remiasi nesuinteresuotų ir pažeidėjos anksčiau nepažinojusių pareigūnų, atlikusių jam pavestas eismo priežiūros funkcijas parodymais.

I. K. teigimu, pateikta filmuota medžiaga yra neinformatyvi, nes nėra užfiksuota, nei lenkimo pradžios ir pabaigos, nei atstumo iki ženklo “Šalutinis kelias iš dešinės”. Nors su tuo būtų galima iš dalies sutikti, jeigu I. K. kaltė būtų grindžiama vien tik filmuota medžiaga, tačiau, nagrinėjamu atveju, filmuota medžiaga nėra vienintelis nusižengimo įrodymas.

Iš byloje surinktų įrodymų (vaizdo įrašų) matyti, kad kelyje A11 „Šiauliai–Palanga“, netoli Aleksandravo kaimo pradžios, važiuojant nuo Palangos į Šiaulius pareiškėjos automobilio važiavimo kryptimi, yra įspėjamasis kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, stovintis prieš sankryžą su šalutiniu keliu. Nors protokole ir nutarime yra įvardinta, kad pažeidimas padarytas kelio Šiauliai – Palanga 109 km, tačiau kiti byloje esantys įrodymai, t. y. teismo posėdžio metu pareigūno E. P. patikslinta nusižengimo padarymo vieta – kelio „Šiauliai–Palanga“ 111,1 km – patvirtina būtent šią (nurodytojo kelio 111,1 km) pažeidimo padarymo vietą. Todėl teismas, įvertinęs I. K. atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei priimtą skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad jie, nors ir turi trūkumų dėl to, kad juose nurodyta pažeidimo padarymo vieta – kelio „Šiauliai – Palanga“ 109 km, tačiau šie trūkumai nėra esminiai, jie gali būti pašalinti ir buvo pašalinti teisme, apklausus liudytojais policijos pareigūnus, ir tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo ir teisenos nutraukti ar grąžinti bylą institucijai, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Liudytojai, policijos pareigūnai, nurodė, kad asmeniškai nėra pažįstami su I. K., I. K. taip pat nenurodė, kad pažinotų byloje liudijusius policijos pareigūnus ar tarp jų yra asmeninių priešiškumų. Todėl pareiškėjos argumentai, kad policijos pareigūnai sustabdė jos vienintelį iš kitų važiavusių automobilių, ir nenusukusį į degalinę automobilį, atmetamas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų turėję asmeninį suinteresuotumą apkaltinti I. K. dėl nusižengimo, kurio ji nepadarė. Be to, kaip matyti iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašų, policijos pareigūnų parodymų, policijos pareigūnai sustabdė ne pirmą pasitaikiusį automobilį, bet konkretų automobilį, kurio vairuotoja buvo I. K.

I. K. skunde taip pat teigė, kad byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjos kaltei pagrįsti, tačiau vis tik pažymima, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, teismas sprendžia, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti I. K. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pažymima ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van deHurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06; tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, į tai, kad pažeidimo pavojingumas nėra toks didelis, nesukėlęs neigiamų pasekmių, pažeidėjos asmenybę, t. y. tai, jog I. K. administracine tvarka už panašaus pobūdžio ar kitus itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, tai, kad jos atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti I. K. skiriant minimalią ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą kartu su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos P. P. rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjos R. P. 2019 m. liepos 16 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą I. K. paskirti administracinę nuobaudą – 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Kompaktines plokšteles 2 vnt. su vaizdo įrašais – nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė