Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1 Teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą V. K. ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą. Nurodė, kad V. K. yra gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą – naminių paukščių auginimas mėsai ir kiaušinių gavyba (EVRK 014710). Mokesčių mokėtojas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gruodžio 18 d. duomenimis jo nepriemoka yra 45 588,42 Eur: administracinių teisės pažeidimų bauda 89,38 Eur, gyventojų pajamų mokestis 1 619,15 Eur ir 10,45 Eur delspinigių, pridėtinės vertės mokestis 43 592,06 Eur ir 258,94 Eur delspinigių, VMVT rinkliavos 18,44 Eur. Mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2024 m. liepos 26 d. pateikus Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Išnagrinėjusi Mokesčių mokėtojo 2024 m. spalio 1 d. pateiktą pakartotinį prašymą Nr. GNA-90942 ir įvertinusi pateiktą papildomą informaciją, 2024 m. lapkričio 21 d. priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-111692 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir jos neišdėstyti pagal prašyme nurodyta terminą nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2025 m. birželio 25 d. Vienas iš neišdėstymo argumentų – Mokesčių mokėtojas, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas; į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų. V. K. net ir pats deklaravo lėšų atsiskaitymo su kreditoriais trūkumo faktą.

1.2 Pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus Mokesčių mokėtojo per laikotarpį nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. spalio 1 d. gavo 416 454,17 Eur pajamų, išleido 418 641,24 Eur. Pinigų likutis banko sąskaitose 2024 m. spalio 1 d. buvo 1 610,94 Eur. Tuo tarpu į valstybės biudžetą tuo pačiu laikotarpiu pervesta tik 1 307,42 Eur. Taip pat pateikė pagal sąskaitą Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atliktus mokėjimus, jų nustatytus pažeidimus, kur atrinkti tik mokėjimai viršijantys 1 000 Eur:

Mokėjimo data Gavėjas Pervesta suma, Eur Mokestinė nepriemoka pažeidimo darymo dieną, Eur 2024-07-27 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1006,88 45477,00 2024-07-29 Ūkininkė G. B. 2809,62 45477,00 2024-07-31 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1700,00 45477,00 2024-08-01 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 5891,22 45477,00 2024-08-05 Ūkininkė G. B. 4051,08 45477,00 2024-08-06 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1406,25 45477,00 2024-08-07 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2517,30 45477,00 2024-08-08 Ūkininkas E. S. 1018,64 45477,00 2024-08-08 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1500,00 45477,00 2024-08-12 Ūkininkė G. B. 4247,10 45477,00 2024-08-14 E. G. 1000,00 45477,00 2024-08-16 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1500,00 45507,00 2024-08-19 Ūkininkė G. B. 4051,08 45507,00 2024-08-23 IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ 3900,00 45507,00 2024-08-26 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 6821,91 45507,00 2024-08-26 Ūkininkė G. B. 3789,72 45507,00 2024-08-28 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 12035,94 45507,00 2024-08-29 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1185,76 45507,00 2024-08-29 Ūkininkas E. S. 1012,82 45507,00 2024-09-02 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1700,00 45507,00 2024-09-02 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2000,00 45507,00 2024-09-02 Ūkininkė G. B. 3946,54 45507,00 2024-09-04 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1900,00 45507,00 2024-09-05 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 5000,00 45507,00 2024-09-06 J. P. 1413,35 45507,00 2024-09-09 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1800,00 45507,00 2024-09-09 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 7928,48 45507,00 2024-09-09 Ūkininkė G. B. 3946,54 45507,00 2024-09-11 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2000,00 45477,00 2024-09-16 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 8510,28 44249,34 2024-09-16 Ūkininkė G. B. 3946,54 44249,34 2024-09-17 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1000,00 45280,04 2024-09-19 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1000,00 44768,85 2024-09-20 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1000,00 44768,85 2024-09-23 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 9069,26 44768,85 2024-09-23 Ūkininkė G. B. 3841,99 44768,85 2024-09-25 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1342,62 44768,85 2024-09-27 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 1500,00 44768,85 2024-09-27 R. D. 5000,00 44768,85 2024-09-27 R. D. 5000,00 44768,85 2024-09-30 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 9023,64 44768,85 2024-09-30 Ūkininkė G. b. 5488,56 44768,85 Viso: 148803,12

Nurodė, kad jei V. K. nebūtų pervedęs šių sumų, o būtų skyręs jas dengti nepriemokai, skola valstybės biudžetui būtų pilnai paengta. Tai pagrindžia faktą, kad V. K. prioritetą teikė vykdydamas pirkimus ir atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie FM. Dėl tokių V. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nedengta, ir taip jis pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

1.3 Nurodė, kad V. K., žinodamas apie savo finansinę padėtį, t.y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei V. K. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo mokestinė nepriemoka būtų visiškai padengta. Todėl mano, kad V. K. nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos, jos tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

2. Gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VMI prie FM palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstytą poziciją.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės sutinka, jog nesilaikė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo ir pažeidimą pripažįsta. Paaiškino, kad praeitoj savaitėj yra sumokėję 4 400 Eur PVM į valstybės biudžetą ir likusi nesumokėta suma yra 41 000 Eur. Tuo metu jie neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kad visiems užtektų. Dėl ko jie pasirinko atsiskaityti kaip pavyzdžiui su Ariogalos grūdais, Joniškio grūdais, tai dėl to, kad jų specifika yra paukščių auginimas. Jie gauna pašarus kas dvi dienas ir jei jie neatsiskaitys, tai negaus pašarų, tuomet po dviejų dienų bus panika, o po šešių – septynių dienų visi paukščiai bus negyvi. Jie teikė prašymus mokėjimų grafikų išdėliojimui, konsultavosi ką tokioje situacijoje daryti, patarė, kad teikti prašymus išdėstymui ką ir padarė. Tuo metu kai teikė prašymus išdėstymui, jų skola Ariogalos grūdams buvo 180 000 Eur, o bet koks neatsiskaitymas su jais sustabdo pašarų tiekimą, ko pasekoje stabdoma veikla. Jie turi 20 darbuotojų, jei juos atleistų, tai jie eitų į Sodrą. Jei jie būdų VMI sumokėję tuos 45 000 Eur, tai būtų tekę stabdyti veiklą. Veiklos sustabdymas niekam nebūtų naudingas, todėl jie tarėsi ką daryti tokioje situacijoje. Paukščių auginimas reikalauja didelės kontrolės. Aparatų išsijungimas, temperatūros pokyčiai labai paveikia veiklą. Pavasarį dėl išsijungusių aparatų ir turėjo didelį paukščių kritimą, kad ir ,,iššaukė“ didelį apyvartinių lėšų trūkumą. Jiems buvo reikalingas laikas atsistatyti paukščių kiekius. Pareiškime minimas tik paukščių auginimas mėsai, kiaušiniams, tačiau jie užsiima ir prekyba. Tos pasikartojančios sąskaitos yra ir tai, kad jiems yra tiekiama produkcija, jie pardavę produkciją ir atsiskaitę gali uždirbti tam tikrą procentą nuo jų produkcijos. Jei tiekėjai būtų nutraukę produkcijos tiekimą, tai jie negautų ir procento nuo pardavimų, kas įtakotų ir apyvartos sumažėjimą. Tai yra galimybė atsiskaityti su darbuotojais, leidžia atsistatyti po paukščių kritimo. Šiai dienai jie konsultavosi su VMI ir nusprendė, kad šį mėnesį jie gali susimokėti į biudžetą apie 21 000 Eur. Po to per sekančius du mėnesius, kad mokėjimas būtų išdėstytas po 10 000 Eur, tai leistų atsiskaityti su darbuotojais ir išvengti veiklos sustabdymo. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad atsiskaitymas už paukščių pašarus leido nesustabdyti veiklos, nors dėl to nebuvo paisoma atsiskaityto eiliškumo, kuris turėjo būti paisomas. Tokie veiksmai jam leido ne tik nesustabdyti veiklos, bet dabar per tris mėnesius yra tikimybė, kad jis galės padengti tą nepriemoką, išlaikyti darbo vietas ir tęsti veiklą. Jei viskas gerai bus, tai planuoja didinti darbuotojų skaičių iki 25 asmenų. Tokia veikla jis verčiasi nuo 2014 metų ir anksčiau neturėjo jokių atidėjimų. Taip pirmas kartas. Jie prašė išdėstymo, tačiau gavo atsakymą, kad dėl sugriežtinimų, skolos išdėstyti negali. Tokia nepriemoka atsirado per šešis mėnesius. Jis vykdo individualią veiklą ir sau jokio atlyginimo neišsimoka. Jis sau pragyvenimui skiria 500 Eur. Šeimą sudaro jis, žmona ir trys mažamečiai vaikai: 5 metų, 10 metų ir 12 metų. Žmona nedirba, tvarkosi namuose. Jos vienintelės pajamos yra išmoka už vaikus. Gyvena nuosavam name, turi fermų. Kreditas buvo imtas 10 000 Eur paukščių auginimui, likusi neišmokėta suma 1 600 Eur (į mėnesį moka po 90 Eur). Dėl pažeidimo prisipažįsta gailisi, tik buvo tokia situacija, todėl priėmė atitinkamą sprendimą. Priimant sprendimą prašo atsižvelgti į tai, kad jei jis būtų sumokėjęs tą sumą valstybei ir sustabdęs veiklą, tai valstybei būtų buvus didesnė žala, nes sustabdžius veiklą nebūtų mokami mokesčiai.

Motyvuojamoji dalis

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

5. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. vykdo individualią veiklą, kuris nagrinėjamu atveju yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl galimo ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pagal Mokesčių mokėtojų registrą Mokesčių mokėtoju yra V. K. (b. l. 6). Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo duomenimis 2024 m. gruodžio 18 dienai mokestinė nepriemoka buvo: už administracines nuobaudas 89,38 Eur, Gyventojų pajamų mokestis 1 619,15 Eur, delspinigiai 10,45 Eur; Pridėtinės vertės mokestis: 43 592,06 Eur, delspinigiai 258,94 Eur, VMVT rinkliava 18,44 Eur, viso 45 588,42 Eur (b. l. 7), tuo tarpu 2024 m. liepos 27 d. – 2024 m. rugsėjo 11 d. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka buvo – 45 477,00 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo – 43 592,06 Eur, delspinigiai 657,28 Eur, kurie sumažėjo (b. l. 8-36). 2024 m. spalio 1 d. V. K. buvo pateikęs prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą – išdėstymo laikotarpis nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2025 m. birželio 25 d. (b. l. 39-40). Atsisakyta tenkinti prašymą ir mokėjimus išdėstyti, pridedamas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-111692 (b. l. 41-42, 43-44). Iš išvados dėl prašymo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31-08) 326-3588 matyti, kad V. K. pateikus prašymą nustatyta, kad nepriemoka 45 190,28 Eur, jis vedęs, vykdo individualią veiklą – naminių paukščių auginimas mėsai ir kiaušinių gavybai; mokestinė nepriemoka susidarius 2024 m. birželio 30 d. pateikus Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., pagal fizinio asmens duomenis, mokesčių mokėtojas 2023 metais gavo 483 899,00 Eur pajamų, t.y. per mėnesį vidutiniškai apie 40 325,00 Eur; 2024 metais gavo 1 069 300,00 Eur pajamų, t.y. per mėnesį vidutiniškai apie 118 811,00 Eur (pajamos padidėjo tris kartus); pagal bankų išrašus laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. spalio 1 d. gautos įplaukos sudarė 418 454,17 Eur, išlaidos – 418 641,24 Eur, likutis 1 610,94 Eur, nagrinėjamu atveju į valstybės biudžetą sumokėta 1 307,42 Eur, t.y. 0,3 proc. nuo gautų pajamų; nustatyta, kad ir toliau pažeidinėjama mokėjimo tvarka prioritetą teikiant kitiems kreditoriams (b. l. 45-48). Pateikti į bylą išrašai ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, kuris patvirtina pareiškime nurodytus V. K. atliktus mokėjimus kreditoriams (b. l. 49-113).

7. Gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, 2024 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pradėta administracinio nusižengimo byla V. K. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (b. l. 119-120).

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. gindamas savo interesą, bylos nagrinėjimo metu išdėstė savo poziciją ir nurodė, kad jo vykdomoje veikloje (paukščių auginimas) didelės reikšmės turi pašarų/grūdų nenutrūkstamas tiekimas, paukščių tinkama ir savalaikė priežiūra. Po pavasarį buvusio didelio paukščių kritimo dėl išsijungusių aparatų, siekdamas nestabdyti veiklos turėjo užtikrinti prieauglio didėjimą ir tinkamą pašarų tiekimą, o to esmė savalaikis atsiskaitymas su grūdų tiekėjais. Kaip nurodė V. K., jis pasirinko nestabdyti veiklos, didinti, t.y. atstatyti, paukščių kiekį ir vykdant veiklą sumokėti susidariusią nepriemoką. Kelis kartus kreipėsi į VMI dėl įsiskolinimo išdėstymo, tačiau prašymai netenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sieks nestabdydamas veiklos atsiskaityti tiek su valstybe, tiek su darbuotojais.

9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

10. Nagrinėjamu atveju V. K. vykdo individualią veiklą, pripažino, kad pažeidė kreditorių eilę atliekant mokėjimus, tačiau nurodė, kad taip veikė esant atitinkamoms aplinkybėms – sunki situacija ūkyje dėl kritusių paukščių, siekė nestabdyti veiklos. V. K. neneigė savo atsakomybės, akcentavo siekį vykdyti veiklą, kad galėtų dengti mokestinę nepriemoką, nes sustabdžius veiklą jos nesumokėtų. V. K. pripažįsta, kad atliko eilę mokėjimų savo kreditoriams už tiektus grūdus, taip pat nurodė, kad jie gauna produkciją, kurią pardavę turi atsiskaityti su tiekėjais, o jei tiekėjai nutrauktų produkcijos tiekimą, jiems tektų nutraukti pardavimus, o to pasėkoje negautų procentų už pardavimus – sumažėtų pajamos.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į byloje esančius rašytinius įrodymus galima teigti, kad V. K., versdamasis individualia veikla, atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais, tikėdamasis vėliau atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi, šiuo atveju VMI prie finansų ministerijos. V. K. dėjo pastangas sumokėti mokestinę nepriemoką, teikė prašymus išdėstymui, tačiau jie netenkinti. Kaip pats nurodė, prašymai netenkinti dėl itin sugriežtintų reikalavimų vykdyti mokėjimus valstybei.

12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K., žinodamas apie jo vykdomos individualios veiklos finansinę padėtį, tai yra, kad nepakanka lėšų atsiskaityti su visais jo kreditoriais, ir turi mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad bus laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tokiais savo kaltais veiksmais pažeidė VMI prie finansų ministerijos kaip aukštesnės eilės kreditorės teises, todėl V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

13. Teismas, skirdamas V. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais; V. K. veikė tiesiogine tyčia; taip pat į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino, kad pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eilę ir gailisi, taip elgėsi dėl sunkios situacijos ūkyje. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu teismas vertina tai, kad V. K., nors ir pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarką, tačiau mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti veiklą, buvo atsiskaitoma su darbuotojais ir tiekėjais, vykdė kreditorinius įsipareigojimus. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir V. K. asmenybę: V. K. vienas šeimoje dirba, žmona nedirbanti, turi tris mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų, tačiau dėl mokestinės nepriemokos baudžiamas pirmą kartą; pagrindinės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 125-154).

14. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą V. K. paskiriant sankcijoje numatytos baudos minimumą. Teismas nemato pagrindo vadovautis VMI prie FM prašymu skirti baudos vidurkį – pastebėtina, kad toks nubaudimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir dar labiau apsunkins V. K. materialinę situaciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais,

nutaria:

V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį: Nr. A6-2-674/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.