Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. eI2-7787-422/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
eI2-7787-422/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01644-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Janina Vitunskienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
Pareiškėjas
K. R.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-7787-422/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01644-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas K. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) 2021 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-01527-e (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą priimti naują sprendimą su nustatytu apribojimo terminu, susijusiu su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nustatytu apribojimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sprendimu. Sprendime nėra nurodyta, kokiam laikotarpiui yra panaikinamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Pareiškėjo nuomone, sprendime dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo turėjo būti nurodytas ribojimo laikotarpis, be to, šis laikotarpis turi būti siejamas su teismo sprendimu nustatyta ribojimų trukme. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kokiais atvejais yra suvaržomos asmens teisės, t. y. jei jis turi neišnykusį teistumą, ir jei suvaržymas numatytas įstatymu. Asmens, turinčio teistumą, suvaržymai logiškumo požiūriu turi būti griežtesni, nei asmens, neturinčio teistumo.

Tvirtino, kad jam teismas paskyrė laidavimą vienerių metu laikotarpiui. Pareiškėjas tai laiko bandomuoju terminu, kuriam pasibaigus jis vėl nebus saistomas jokiais įsipareigojimais baudžiamojoje teisėje. Nutrūkus šiems įpareigojimams, turi baigtis ir teisių suvaržymai.

Nurodo, kad minėtas Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas nenustato konkretaus laikotarpio, kiek laiko turi būti draudžiama užsiimti apsaugos darbuotojo veikla, tik nurodo, kad per pastaruosius 3 metus buvo priimtas teismo sprendimas. Aiškinant šią normą sistemiškai su draudimu dirbti turint neišnykusį ar nepanaikintą teistumą apribojimas negali būti griežtesnis nei asmeniui, turinčiam teistumą. Yra ir kitų neatitikčių: jei asmuo nuteisiamas už nesunkų nusikaltimą ir yra bausmę atlikęs, po 1,5 metų turi teisę prašyti sutrumpinti teistumo terminą, gali dirbti apsaugos darbuotoju. Pareiškėjo nuomone, negali būti sunkinama jo padėtis daugiau, nei nustatyta apribojimų. Priešingai, yra pažeidžiamas konstitucinis asmens lygybės prieš įstatymą principas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad Kauno apskr. VPK 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 21-IL-20-01527-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriuje gauta informacija, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu K. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir perduotas laidavimui be užstato. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 25 d.

Atsiliepime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad apsaugininku, apsaugos vadovu ir apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal laidavimą ar dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, kad apsaugos darbuotojui ar apsaugos vadovui išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad asmuo neatitinka įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jam taikomi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 5-V-928 „Dėl Apsaugos darbuotojo, tarptautinių inkasatoriaus ir inkasavimo pažymėjimų išdavimo, galiojimo panaikinimo, inkasavimo pažymėjimo naudojimo ir informacijos policijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 38 punkte nurodyta, kad apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas Įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais.

Atsakovas nurodė, kad minėtos teisės normos išreikštos imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Įstatymo nuostata, jog apsaugininku, apsaugos vadovu ir apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, buvęs apsaugininku ar apsaugos darbuotoju, kurio pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas už šio įstatymo ar kitų su asmens ir turto apsauga susijusių teisės aktų pažeidimus, jeigu nuo pažymėjimo galiojimo panaikinimo nėra praėję 3 metai, įtvirtinta Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kuriuo sprendimas nebuvo grindžiamas, todėl K. R. skundo teiginys, jog Sprendime nenurodytas terminas, iki kada panaikinamas jam išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas nebuvo grindžiamas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-01527-e „Dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo panaikinimo“, kuriuo panaikintas K. R. išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas Nr. L1-0008183, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal skundžiamo sprendimo turinį nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdyboje gauta informacija apie tai, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Jonavos rajono policijos komisariate K. R. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48167-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu K. R. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 25 d. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 4).

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 5-V-928 „Dėl Apsaugos darbuotojo, tarptautinių inkasatoriaus ir inkasavimo pažymėjimų išdavimo, galiojimo panaikinimo, inkasavimo pažymėjimo naudojimo ir informacijos policijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kauno apskr. VPK pareiškėjui išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas panaikintas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir Aprašo 38 punkto pagrindu.

Asmens ir turto saugos įstatymo (redakcija, galiojusi 2019-05-01 – 2020-06-30) 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apsaugininku, apsaugos vadovu ir apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal laidavimą ar dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, kad apsaugos darbuotojui ar apsaugos vadovui išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad asmuo neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jam taikomi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Aprašo 38 punkte nurodyta, kad apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas Įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais.

Pareiškėjas nurodė, kad jam teismas paskyrė laidavimą vienerių metu laikotarpiui. Pareiškėjas tai laiko bandomuoju terminu, kuriam pasibaigus jis nebus saistomais jokiais įsipareigojimais baudžiamojoje teisėje. Nutrūkus šiems įpareigojimams, turi baigtis ir jo teisių suvaržymai. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad asmens ir turto apsaugos bendrąsias licencijuojamos veiklos sąlygas, licencijų išdavimo sąlygas (pagrindus), asmens ir turto apsaugą vykdančių apsaugininkų, apsaugos darbuotojų ir apsaugos darbuotojų stažuotojų teises ir pareigas nustato specialus Įstatymas, kuriame aiškiai reglamentuota, kokiais atvejais panaikinamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Kaip minėta, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad apsaugininku, apsaugos vadovu ir apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal laidavimą ar dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Akivaizdu, kad 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo. Įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad tokiu atveju apsaugos darbuotojo pažymėjimas turi būti panaikintas.

Pareiškėjas prašo, kad atsakovas skundžiamame sprendime nustatytų konkretų apribojimo terminą. Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato kompetentingam viešojo administravimo subjektui diskrecijos vertinti skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teisine padėtimi po nuosprendžio jam priėmimo, ir nustatyti kitokį terminą negu reglamentuoja Įstatymas. Teismo vertinimu, Įstatyme yra aiškiai nustatytas 3 metų terminas po nuosprendžio priėmimo, per kurį pareiškėjas negali dirbti apsaugos darbuotoju, todėl suėjus terminui pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo Apraše nustatyta tvarka.

Nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis nėra asmuo, turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, kadangi aplinkybė, jog apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, kaip savarankiškas pagrindas numatytas to paties Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriuo skundžiamas Sprendimas nebuvo grindžiamas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Kauno apskr. VPK 2021 m. birželio 10 d. sprendimas „Dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo panaikinimo“, kuriuo K. R. panaikintas išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas Nr. L1-0008183, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią jam atstovauja advokatas V. J.. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 160 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo K. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė