- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 2-877/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HELIOS”
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „HELIOS” GAZ ir uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jų ieškinį atsakovui V. D. gamybinei-statybinei firmai TŪB „Energija“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „HELIOS” GAZ ir UAB „INTERGAS kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. D. gamybinei-statybinei firmai TŪB „Energija“, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 9 d. tarp UAB „INTERGAS” ir V. D. gamybinės-statybinės firmos TŪB „Energija“ sudarytą Baltarusijos respublikoje esančio dujotiekio Pirkimo-pardavimo sutartį nuo šios sutarties sudarymo momento bei priteisti iš atsakovo V. D. gamybinės-statybinės firmos TŪB „Energija“ 2 062 258,42 Lt nuostolių atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų UAB „HELIOS“ GAZ ir UAB „INTERGAS“ ieškinį atsakovui V. D. gamybinei – statybinei firmai TŪB „Energija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Teismas iš ieškinio ir 2004 m. liepos 9 d. sutarties nustatė, kad ieškovai ginčija daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, o, vadovaujantis LR CPK 31 straipsnio 1 dalimi, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Teismas sprendė, jog ginčas teismingas Baltarusijos Respublikos teismams, nes dujotiekis yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Tai, kad ieškovai, jų teigimu, ketina Baltarusijos Respublikos teisme ginčyti dujotiekio registracijos teisėtumą, nedaro šios bylos teismingos Lietuvai.
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „HELIOS“ GAZ ir UAB „INTERGAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neteisingai išsprendė procesinį ieškinio priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis LR CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinio teismingumo taisykle, kadangi šios taisyklės netaikomos byloms su tarptautiniu elementu. Konkrečios civilinės bylos su tarptautinio elementu teismingumo klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos sudarytos su kita valstybe tarptautinės Dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatas, pagal atitinkamos daugiašalės tarptautinės sutarčių teismingumo klausimai, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir kita atitinkama valstybė, nuostatas (LR CPK 780 str.), o jų nesant, pagal LR CPK 780 -792 straipsniuose įtvirtintas teismingumo taisykles.
2. LR CPK 786 straipsnio nuostata, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu, leistų teigti, kad Lietuvos Respublikos teismai neturėtų nagrinėti bylų dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje nesančiu nekilnojamuoju daiktu. Tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata negali būti taikoma, nes pareikštas ieškinys nėra ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo nėra daiktinio teisinio pobūdžio. Ieškinio pagrindinis reikalavimas yra dėl sandorio negaliojimo, kuris nulemia bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne atsakovo daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį Baltarusijos Respublikoje, o sutarties teisėtumas ir galiojimas.
3. Teismas netinkamai įvertino ir ieškinio pagrindą, kuris taip pat lemia bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančia sutartį tuo pagrindu, kad ją sudarė privataus juridinio asmens (INTERGAS) organai, pažeisdami savo kompetenciją, bei kad sutartis prieštarauja juridinio asmens tikslams. Kadangi INTERGAS yra įsteigtas ir veikia pagal Lietuvos Respublikos teisę, INTERGAS kompetencija turi būti nustatoma pagal Lietuvos teisę.
4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino tą aplinkybę, kad dujotiekis, kuris yra nekilnojamasis turtas ir dėl kurio buvo sudaryta ginčijama sutartis, yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Baltarusijos Respublikos Bendrajame Valstybiniame Nekilnojamojo turto, teisių į jį ir su juo susijusių sandorių registre atsakovo nuosavybės teisės į ginčo dujotiekį yra įregistruotos ne ginčijamos sutarties, o kitų dokumentų (2002 m. kovo 28 d. kapitalinės statybos sutarties ir 2003 m. liepos 30 d. objekto atidavimo eksploatavimui priėmimo akto) pagrindu. Todėl sutarties nuginčijimas neturės jokios įtakos atsakovo daiktinėms teisėms, kol Baltarusijos Respublikos teisme nebus nuginčytas atsakovo nuosavybės teisių į minėtą dujotiekį kitu įregistravimo teisiniu pagrindu teisėtumas. Ta aplinkybė, kad ieškovai Baltarusijos Respublikos yra užginčiję registracijos teisėtumą, nedaro pareikšto ieškinio neteismingo Lietuvos Respublikos teismams, nes sutarties pripažinimo neteisėta ir negaliojančia faktas nedarytų jokios įtakos nuosavybės registracijos teisėtumui. Ginčijamos sutarties 9 punktas numatė, kad atsakovo nuosavybe dujotiekis tampa tik sumokėjus visą sutarties kainą, kuri turi būti sumokėta per 99 metus.
5. Vadovaujantis Dvišalės sutarties 20 straipsnio 1 dalimi, kiekvienos susitariančios šalies teismai yra kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė ar filialas. Kadangi tiek ieškovai, tiek atsakovas yra pagal Lietuvos Respublikos teisę įsteigti juridiniai asmenys, turintys savo buveinę ir vykdantys ūkinę- komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Be to, ir pati ieškiniu ginčijama sutartis buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje ir jos galiojimui bei teisėtumui teisme spręsti taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė.
6. Byla, kuri teisme inicijuojama pareikštu ieškiniu, neturi tarptautinio (užsienio) elemento, nes ginčas yra kilęs tarp kelių Lietuvos privačių juridinių asmenų, vykdančių ūkinę-komercinę veiklą Lietuvoje; ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikoje sudarytos sutarties teisėtumo ir galiojimo; sutarties sudarymas susijęs su dviejų Lietuvos ūkio subjektų vykdoma ūkine-komercine veikla; ginču nekeliamas klausimas dėl atsakovo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (dujotiekį), esantį Baltarusijos Respublikoje. Nesant tarptautinio elemento, ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui pagal LR CPK 29 straipsnyje įtvirtintą teritorinio teismingumo taisyklę (pagal atsakovo buveinę).
7. Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra papildomas reikalavimas ir bylos pagal tokį reikalavimą teismingumą nulemia pagrindinis ieškinio reikalavimas. Be to, pagal Dvišalės sutarties 41 straipsnį bylose dėl žalos atlyginimo priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Būtent ginčijamos sutarties sudarymo faktas lėmė, kad ieškovas INTERGAS patyrė žalą, kuria pripažintina atsakovo gauta nauda.
8. Teismas turėjo įvertinti, kad byloje priimto teismo sprendimo nebūtų reikalinga pripažinti ir vykdyti Baltarusijos Respublikoje. Teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, yra nevykdytinas priverstinai. Teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, būtų vykdomas Lietuvos Respublikoje, kur atsakovas turi turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ieškovai UAB „HELIOS“ GAZ ir UAB „INTERGAS“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovui V. D. gamybinei-statybinei firmai TŪB „Energija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, konstatavęs, jog pagal LR CPK 31 straipsnio 1 dalį pareikštas ieškinys yra teismingas Baltarusijos Respublikos teismui.
Ieškovai UAB „HELIOS“ GAZ ir UAB „INTERGAS“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 9 d. tarp UAB „INTERGAS“ ir V. D. gamybinės – statybinės firmos TŪB „Energija“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį nuo šios sutarties sudarymo momento, priteisti iš atsakovo V. D. gamybinės – statybinės firmos TŪB „Energija“ ieškovui UAB „INTERGAS“ 2 062 258,42 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ginčijama sutartimi UAB „INTERGAS“ pardavė išsimokėtinai V. D. gamybinei – statybinei firmai TŪB „Energija“ 16,139 km ilgio skirstomąjį didelio slėgio dujotiekį nuo Gožos miesto, esančio Baltarusijos Respublikoje, iki sienos su Lietuvos Respublika, o pirkėjas įsipareigojo Sutartyje numatytą objekto kainą sumokėti per 90 metų laikotarpį. Pagal Sutarties 4 punktą perleidžiamas dujotiekis atsakovui buvo perduotas laikinai naudotis, o pagal Sutarties 9 punktą objektas turėjo tapti pirkėjo nuosavybe tik sumokėjus pardavėjui objekto kainą. Ieškinio reikalavimas dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio buvo grindžiamas LR CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo – atsakovo pareiga, pritaikius restituciją kaip sandorio negaliojimo nuo jo sudarymo momento pasekmę, grąžinti gautas pajamas ir kompensuoti kreditoriui bet kokią kitą iš to turto gautą naudą (LR CK 6.151 str. 2 d.), o taip pat pareiga atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra atsakovo nepagrįstas praturtėjimas, kylantis iš sutarties (LR CK 6.242 str.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi ginčijamo sandorio dalykas - 16,139 km ilgio skirstomasis didelio slėgio dujotiekis nuo Gožos miesto, esančio Baltarusijos Respublikoje, iki sienos su Lietuvos Respublika – yra užsienio valstybėje esantis nekilnojamojo turto objektas.
Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (LR CPK 782 str.), t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. Teismingumo teisingas nustatymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui.
Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio teismingumo klausimo teisingam išsprendimui teisinę reikšmę turi ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teismingumo nustatymas, kadangi tai yra pagrindinis reikalavimas, lemiantis kitų išvestinių ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumą.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis LR CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinio teismingumo taisykle. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o nesant tokios sutarties - taikomos teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje, kurias reglamentuoja LR CPK VII dalies Tarptautinis civilinis procesas LIX skyriaus normos.
2002 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią teismų jurisdikciją apsprendžia atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė. Tačiau, sprendžiant teismingumo klausimą, būtina išsiaiškinti, ar byla nepriklauso valstybės, kurioje teks pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų išimtinei jurisdikcijai, kadangi, pažeidžiant užsienio valstybės išimtinę jurisdikciją, Lietuvoje priimtas teismo sprendimas, negalėtų būti pripažįstamas ir vykdomas toje užsienio valstybėje.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinio reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra reikalavimas, kuriuo ginčijamos atsakovo teisės į nekilnojamąjį daiktą. Kadangi ginčijamo sandorio pagrindu atsakovas įgijo teisę naudotis ginčijamu sandoriu perleisti dujotiekiu, šio sandorio nuginčijimas turėtų įtakos jo teisėms į šį daiktą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog teismo sprendimas, kuriuo ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, nebūtų vykdomas Baltarusijos Respublikoje. Sandorio negaliojimas gali būti tiesiogiai susijęs su atsakovo teisių į dujotiekį, kylančių iš ginčijamo sandorio, išregistravimu.
Atsižvelgiant į tai, kad minėta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis Dėl teisinės pagalbos nenumato nė vienos valstybės išimtinės jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su tos valstybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju daiktu, o LR CPK 786 straipsnyje ši taisyklė yra numatyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pagal Baltarusijos Respublikoje galiojančias procesinės teisės normas kilęs ginčas nepriklauso išimtinei Baltarusijos Respublikos teismų kompetencijai.
Baltarusijos Respublikos CPK X dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, 544-549 straipsnių nuostatos nustato teismingumo taisykles tuo atveju, kai užsienio elemento buvimą apsprendžia santykio subjektas (užsienio valstybės pilietis, asmuo be pilietybės ar užsienio juridinis asmuo). Kadangi užsienio elemento buvimą nagrinėjamu atveju lemia ginčijamu sandoriu perleidžiamo nekilnojamojo turto objekto buvimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje, taikytinos Baltarusijos Respublikos CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtinio teismingumo taisyklės, numatančios, kad ieškiniai dėl teisių į žemės sklypą, pastatus, patalpas, įrenginius, kitus objektus, neatskiriamai susijusius su žeme, o taip pat ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo yra teismingi tų objektų arba areštuoto turto vietos teismui.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinio reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kurios dalykas yra nekilnojamasis daiktas, pripažinimo negaliojančia priklauso išimtinei Baltarusijos Respublikos teismų jurisdikcijai, kadangi juo ginčijamos atsakovo V. D. gamybinės – statybinės firmos TŪB „Energija“ teisės į šį daiktą, o kiti reikalavimai (reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo) yra išvestiniai iš šio ieškinio reikalavimo, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškovų UAB „HELIOS“ GAZ ir UAB „INTERGAS“ atsakovui V. D. gamybinei-statybinei firmai TŪB „Energija“ pareikštą ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nors Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą 2009 m. gegužės 22 d. nutartį, netintamai taikė ir aiškino LR CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinės teisės normą, tačiau minėti pažeidimai neturi įtakos ieškinio priėmimo klausimo teisingam išsprendimui. Todėl ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.