- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-02
- Bylos Nr.
- A-469-225-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos invalidų sporto draugijos
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo atstovei A.M.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos invalidų sporto draugijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos invalidų sporto draugijos skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos invalidų sporto draugija kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti 2005 m. rugsėjo 22 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" Nr. (04)-K3-484, 2005 m. gruodžio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą Nr. (04)-69-360, 2006 m. vasario 9 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) sprendimą Nr. S-50-(7-10/2006) (b.l. 3-5). Pareiškėja paaiškino, kad Kauno AVMI 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (04)-K3-484 (toliau - Sprendimas) iš dalies patvirtino 2005 m. liepos 29 d. patikrinimo aktą Nr. 18 04 10 1188 ir priskaičiavo 127432 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau - FAPM) nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų, 22841,07 Lt delspinigių, 1 334 216 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų bei 198022,56 Lt delspinigių. Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu Kauno AVMI papildomai paskyrė patikrinimo akte nenumatytą 38229 Lt FAPM baudą ir 400264 Lt GPM baudą. 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 69-360 VMI Sprendimą patvirtino. 2006 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. S-50-(7-10/2006) MGK patvirtino 2005 m. gruodžio 15 d. VMI sprendimą.
Pareiškėjos manymu, mokesčių administratoriai, pažeisdami Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 132 straipsnio 2 dalį, paskyrė Lietuvos invalidų sporto draugijai (toliau - LISD) 38229 Lt FAPM ir 400264 Lt GPM baudą. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno AVMI patikrinimo aktu neskyrė LISD baudų, todėl 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, atsižvelgiant į MAĮ 132 straipsnio 2 dalį, neturėjo teisės papildomai paskirti FAPM ir GPM baudas. Pareiškėjos teigimu, jai nemotyvuotai ir nepagrįstai paskirtos didelės FAPM ir GPM baudos, tuo pažeidžiant MAĮ 139 straipsnio nuostatas. Pareiškėja nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad LISD 2002 m. išmokėjo fiziniams asmenims 670760 Lt už įsigytus vertybinius popierius. Kauno AVMI nustatė, kad akcijų vertė buvo 33602 Lt, tuo tarpu už jas sumokėta 670760 Lt, todėl nuo permokos paskaičiuotas 20 proc. dydžio FAPM mokestis. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal sandorių sudarymo metu galiojusį FAPM laikinojo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punktą FAPM neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus ar kitokiu būdu perleidus nuosavybėn vertybinius popierius. Todėl už vertybinius popierius gautos pajamos negali būti laikomos apmokestinamomis pajamomis. Pareiškėja abejoja UAB „Robinta" atliktu akcijų vertinimu, nurodydama, kad neturi duomenų, jog UAB „Robinta" suteikta teisė vertinti vertybinių popierių kainą, taip pat nežino, kokia akcijų rinkos vertė buvo nustatyta turto vertinimo ataskaitomis (ar buvo nustatyta vertinimo metu buvusi akcijų rinkos vertė, ar sandorių sudarymo metu buvusi akcijų rinkos vertė). Pareiškėja, vadovaudamasi 2004 m. gegužės 24 d. VMI viršininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 6.1. punktu, paaiškino, kad apskaičiuojant mokesčius mokesčių administratorius taikė ekonominių modelių metodą, nes Kauno AVMI pareigūnai nenustatė ir nei skundžiamame sprendime, nei patikrinimo akte nenurodė jokių mokesčių mokėtojo neteisėtų veiksmų, išvardintų MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei minėtų taisyklių 4 punkte. Pareiškėja nurodė, kad Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, jog LISD 2003 m. išmokėjo fiziniams asmenims iš viso 4 623 200 Lt už įsigytas uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, nors akcijų vertė tebuvo 580120,34 Lt, todėl nuo permokos paskaičiuotas 33 proc. dydžio GPM mokestis. Pareiškėjos manymu, VMI pareigūnai nepagristai apskaičiavo papildomas GPM ir delspinigių sumas, o mokesčių administratorius nepagrįstai netaikė GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktų (todėl neaišku, kodėl buvo papildomai apskaičiuotas mokėtinas GPM ir delspinigiai). Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai taikė 33 proc. GPM tarifą, nes pagal GPM įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktą pajamoms, gautoms iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taikomas 15 proc. GPM tarifas. Pareiškėja nurodė, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas apmokestinamas pajamas, iš pajamų neatėmė GPM įstatymo 16 straipsnyje numatytų pinigų sumų.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 68-70). Atsakovė paaiškino, kad MGK patvirtino VMI 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.69-360, kuriuo buvo patvirtintas Kauno AVMI 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr.(04)-K3-484 bei nurodyta LISD sumokėti į biudžetą 2 121 133,86 Lt. Patikrinimo metu nustatyta, kad LISD supirkdavo uždarųjų akcinių bendrovių "Deomnika", "Lazdynas", "Ekolinija", "Deltuva" ir "Girstupis" (nuostolingai dirbančios įmonės) akcijas iš fizinių asmenų, išmokėdavo fiziniams asmenims dideles pinigų sumas ir, pasinaudojusi atitinkamais laikotarpiais galiojusiomis FAPM laikinojo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte bei GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22, 23 punktuose numatytomis lengvatomis, nuo išmokėtų pajamų už vertybinius popierius neišskaitė pajamų mokesčio. 2002 m. LISD gavo 811 065 Lt paramos lėšų pinigais ir 38 135 Lt turtu, iš viso - 849200 Lt. Per 2002 metus iš gautos paramos 783 682,3 Lt sumokėta už įsigytas akcijas. 2003 m. iš 2 857 840 Lt gautos paramos LISD 1 637 700 Lt sumokėjo už UAB Girstupis" akcijas, 889 000 Lt už UAB "Deltuva" akcijas, 232 900 Lt buvo skirti UAB "Girstupis" įstatiniam kapitalui didinti, 1000 Lt kaip įnašas įmonei "Pagalbos Versmė". 2004 m. LISD gavo 2 356 800 Lt paramos lėšų grynais pinigais ir pavedimais bei 6413 Lt materialiniu turtu (viso 2363213 Lt). 2 096 000 Lt LISD išmokėjo grynais pinigais iš kasos V.Š. už UAB "Girstupis" akcijas; 37900 Lt - kaip įnašą UAB "Girstupis" akcinio kapitalo padidinimui; 110 000 Lt kitų įmonių akcijų įsigijimui; 30 644, 77 Lt panaudota pašalpų išmokėjimui invalidams, draugijos ūkio reikmėms bei invalidų reabilitacijos programos įgyvendinimui. Atsakovė pabrėžė, jog didžioji paramos lėšų dalis buvo panaudota nuostolingai dirbančių įmonių akcijų įsigijimui. Kilus abejonių dėl akcijų pirkimo kainų, vietos mokesčių administratorius kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB "Robinta" dėl LISD įsigytų akcijų vertės nustatymo. UAB "Robinta" nustatė, kad UAB "Deomnika" akcijų paketo (100 vnt. akcijų) rinkos vertė 2002 m. gegužės 22 d. galėjo būti 1 Lt; UAB "Lazdynas" akcijų paketo (210 vnt. akcijų) rinkos vertė 2002 m. gruodžio 17 d. galėjo būti apie 1 Lt; UAB "Ekolinija" akcijų paketo (248 vnt. akcijų) rinkos vertė 2002 m. birželio 29 d. galėjo būti apie 33 600 Lt; UAB "Deltuva" nuosavo kapitalo vertė rinkoje 2003 m. sausio 14 d. galėjo būti apie 350 000 Lt; UAB "Girstupis" V.Š. priklausiusio 52,10 proc. akcijų paketo (231 300 vnt. akcijų) 2002 m. gruodžio 16 d. rinkos vertė buvo 866 497 Lt. Atsakovė pažymėjo, kad LISD, vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsniu, yra įregistruota kaip visuomeninė organizacija. Draugija pažeidė Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas (10 straipsnio 1 dalis), panaudodama gautas didelės vertės paramos lėšas nuostolingai dirbančių įmonių akcijų įsigijimui. Atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taikė turinio viršenybės prieš formą principą (neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, o atkūrė iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestį apskaičiuodama pagal mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas). Be to, atsakovė pažymėjo, kad pagal MAĮ 166 straipsnio 3 dalį šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalis taikoma mokesčio mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d. Atsakovė nurodė, kad įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją apie akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, tai, kad akcijos buvo bankrutuojančių įmonių, bei tai, kad akcijos buvo perkamos iš susijusių asmenų (LISD narių), atsižvelgiant į turto vertintojų pateiktas ataskaitas, akivaizdu ne tik tai, kad akcijos buvo perkamos žymiai didesne kaina, nei iš tikrųjų buvo jų rinkos vertė, tačiau ir tai, kad LISD žinojo arba turėjo galimybę žinoti tikrąją akcijų vertę. Atsakovės teigimu, LISD ne tik pažeidė Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, panaudodama gautas paramos lėšas ne įstatuose numatytiems tikslams, bet ir minėtais akcijų pirkimo-pardavimo sandoriais siekė išvengti mokesčių mokėjimo. Atsakovės manymu, surašant 2005 m. liepos 29 d. patikrinimo aktą Nr. 18 04 10 1188, buvo laikomasi Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr.VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 84 punkto reikalavimų, nes patikrinimo akte baudos dydis neturi būti apskaičiuojamas, tik nurodoma, kad pagal MAĮ 139 straipsnį bauda gali būti paskirta, taip pat nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos baudos dydžio nustatymui. Pagal minėtų taisyklių 128, 131 punktų reikalavimus bei vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, inspekcijos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr.(04)-K3-484 buvo paskirtos baudos, nurodyti jų dydžiai bei motyvai, pagrindžiantys paskirtų baudų dydžius. Atsakovė pažymėjo, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog sprendime nenurodyta delspinigių apskaičiavimo tvarka, nes patikrinimo akte bei sprendime yra nurodyti delspinigių apskaičiavimo pagrindai, pateikta delspinigių apskaičiavimo lentelė.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimu su skundu nesutiko (b.l. 35), paaiškindama, kad LISD didžiąją gautos paramos lėšų dalį panaudodavo uždarųjų akcinių bendrovių akcijų iš fizinių asmenų įsigijimui, išmokėdavo fiziniams asmenims dideles pinigų sumas, pasinaudodama galiojusiais FAPM laikinojo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punktu bei GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22, 23 punktais. Patikrinimo metu buvo surinkta informacija apie akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, apie tai, kad akcijos buvo bankrutuojančių įmonių, kad jos pirktos iš draugijos narių, atsižvelgta į turto vertintojo UAB "Robinta" pateiktas akcijų verčių ataskaitas ir konstatuota, jog išmokėtos fiziniams asmenims (atėmus tikrąją akcijų vertę) sumos yra kitos išmokos, o ne išmokos už akcijas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 29 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nurodė, kad patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, jog LISD 2002 m. išmokėjo 670760 Lt fiziniams asmenims už UAB "Lazdynas", UAB "Ekolinija", UAB "Deomnika" pirktas akcijas. UAB "Robinta", atlikusi akcijų vertės nustatymą jų pardavimo momentui, nustatė, kad minėtų įmonių akcijų vertė pardavimo metu buvo 33602 Lt. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad akcijų pirkimo-pardavimo kaina buvo nepagrįstai padidinta, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu bei FAPM laikinojo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio nuostatomis, skirtumą tarp išmokėtos už akcijas sumos ir akcijų vertės pagal turto vertintojo nustatytą tikrąją akcijų vertę pripažino kitomis pajamomis bei apmokestino jas, taikydamas 20 proc. pajamų mokesčio tarifą kaip su akcijų pardavimu nesusijusioms pajamoms. Į biudžetą nurodyta sumokėti 127432 Lt FAPM bei 22841,07 Lt FAPM delspinigių. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad LISD 2003 metais išmokėjo 4 623 200 Lt fiziniams asmenims už pirktas UAB "Deltuva", UAB "Girstupis", UAB "Lazdynas" akcijas (pagal UAB "Robinta" pateiktą UAB "Girstupis", UAB "Lazdynas", UAB "Deltuva" akcijų vertės nustatymo ataskaitą minėtų įmonių akcijų vertė įsigijimo datai buvo 580120,34 Lt). Nustačius, kad akcijų pirkimo-pardavimo kaina nepagrįstai padidinta, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu, 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi ir 6 straipsnio 3 dalimi, inspekcija skirtumą tarp išmokėtos už akcijas sumos ir akcijų vertės pagal turto vertintojo nustatytą tikrąją akcijų vertę (4043078,96 Lt) pripažino kitomis pajamomis, kurias apmokestindama pritaikė 33 proc. pajamų mokesčio tarifą kaip su akcijų pardavimu nesusijusioms pajamoms. Patikrinimo metu papildomai priskaičiuota sumokėti į biudžetą 1334216 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų bei 200833,36 Lt. GPM delspinigių. Kauno AVMI 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04)-K3-484 nurodė Lietuvos invalidų sporto draugijai sumokėti į biudžetą 4,39 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių, 113,77 Lt mokesčio į Garantinį fondą, 11,07 Lt mokesčio į Garantinį fondą delspinigių, 127,432 Lt fizinių asmenų mokesčio nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų, 22841,07 Lt fizinių asmenų mokesčio nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių, 38229 Lt fizinių asmenų mokesčio nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų baudą, 1334216 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 198022,56 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų delspinigių, 400264 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų baudą (viso 2 121133,86 Lt; b.l. 6-14). 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 69-360 „Dėl Lietuvos invalidų sporto draugijos 2005 m. spalio 12 d. skundo“ VMI patvirtino Kauno AVMI 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (04)-K3-484 (b.l. 16-23). 2006 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. S-50-(7-10/2006) „Dėl visuomeninės organizacijos Lietuvos invalidų sporto draugijos 2006 m. sausio 12 d. skundo“ MGK patvirtino VMI 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 69-360 (b.l. 25-30).
Teismas konstatavo, jog Lietuvos invalidų sporto draugija yra savanoriška ir savavališka visuomeninė organizacija, veikianti Lietuvos Respublikoje, vienijanti neįgalius fizinius asmenis - sporto invalidus, sportuojančius invalidus, jų šeimų narius, rūpintojus (globėjus), taikomosios fizinės veiklos specialistus, medikus ir rėmėjus. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Tačiau pareiškėja 2002-2004 m. didžiąją gautos paramos pinigais dalį panaudojo įmonių akcijoms iš su ja susijusių asmenų pirkti. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsniu, paramos gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems, šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu jie pagal šį įstatymą turi teisę teikti labdarą), o biudžetinės įstaigos - nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Pareiškėja neginčija, kad didžiąją piniginės paramos, gautos 2002-2004 m., draugija panaudojo įmonių akcijoms pirkti. Teismo konstatavimu, tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, nes paramos lėšas panaudojo ne Lietuvos invalidų sporto draugijos įstatuose numatytiems tikslams. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje aptartu turinio viršenybės prieš formą principu, MAĮ 166 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsniu, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių“ 4.1 punktu. Teismas, įvertinęs bylos medžiaga nustatytas aplinkybes, jog bendrovių akcijos buvo pirktos žymiai didesne kaina nei tikra jų rinkos vertė, perkant įmonių akcijas buvo pažeistos Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą bei apskaičiavo mokesčius pagal savo įvertinimą. Teismas nesutiko su pareiškėjos motyvu, jog Kauno AVMI pažeidė MAĮ 132 straipsnio nuostatas, nes sprendimu patvirtino patikrinimo aktą ir papildomai paskyrė pareiškėjai FAPM ir GPM baudas. Pažymėta, kad pagal MAĮ 139 straipsnį baudas už mokėtino mokesčio sumažinimą mokesčių mokėtojui priskaičiuoja mokesčių administratorius. VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr.VA-87 patvirtintų „Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių“ 84 punkte nustatyta, kad patikrinimo akte baudos dydis neapskaičiuojamas, tik nurodoma, kad, vadovaujantis MAĮ 139 straipsniu, mokėtojui gali būti skiriama nuo 10 iki 50 procentų papildomai apskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda. Be to, patikrinimo akto nustatomojoje dalyje (jei tai nenurodyta tiriamojoje dalyje) turi būti nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos baudos dydžio nustatymui, t.y. nustatytų pažeidimų pobūdis, mokėtojo bendradarbiavimas mokestinio patikrinimo metu, mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimas ir kitos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo akte buvo nurodoma apie galimybę skirti baudas, nurodytos įtaką baudos dydžiui turinčios aplinkybės, teismas šį pareiškėjos motyvą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja suabejojo UAB „Robinta" kompetencija vertinant įmonių akcijas bei jos atliktu akcijų vertinimu. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje yra kvalifikacijos atestatas Nr. 000140, suteikiantis UAB „Robinta" teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla (MGK medžiaga, t. 2, 1. 146). Vadovaujantis byloje esančiomis turto vertės nustatymo ataskaitomis, konstatuota, jog UAB "Lazdynas“, UAB "Ekolinija", UAB "Deomnika", UAB "Deltuva", UAB "Girstupis" akcijų vertė buvo nustatyta retrospektyviai, jų pardavimo Lietuvos invalidų sporto draugijai dienai (MGK medžiaga, t. 2, l. 101-126, 150-156, 179-186, t.3, l.12-19, 41-48). Padaryta išvada, jog UAB „Robinta" nustatytos įmonių akcijų rinkos vertės yra teisingos. Be to pažymėta, kad Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Kaip nepagrįstas įvertintas ir pareiškėjos motyvas, jog mokesčių administratorius nepagristai pasirinko GPM 33 proc. tarifą, nes akcijų pirkimas-pardavimas yra turto pardavimas. Konstatuota, kad pareiškėja akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su fiziniais asmenimis, kurie yra su ja susiję (tokiu būdu buvo vengiama sumokėti pajamų mokestį). Akcijų įsigijimo tikslų pareiškėja nenurodė ir nepagrindė. Todėl mokesčių administratorius, konstatavęs, jog minėtų sandorių pagrindinis tikslas buvo gauti mokestinę naudą, pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir skirtumą tarp pareiškėjos išmokėtos už įsigytas įmonių akcijas sumos bei nustatytos jų rinkos vertės pripažino akcijas pardavusių fizinių asmenų kitomis, t.y. su akcijų pardavimu nesusijusiomis, pajamomis, pritaikydamas 33 proc. GPM tarifą.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliantės manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis), nes nors ji sudarė sandorius, kurie neatitiko Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų, gauti mokestinės naudos nesiekė (iš sudarytų sandorių mokestinė nauda neatsirado ir negalėjo atsirasti; skundžiamame sprendime neįvardinta konkreti mokestinė nauda). Kadangi nei mokesčių administratoriai, nei teismas savo sprendimuose neįvardino konkrečios jos gautos mokestinės naudos, apeliantės manymu, nebuvo pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalį. Teismas, jos manymu, taip pat netinkamai pritaikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, nes nei teismo, nei mokesčių administratorių sprendimuose nėra nurodyti pagrindai ją taikyti (apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą). Apeliantė paaiškina, jog 2006 m. vasario 9 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendime (5 psl.) nurodyta, kad daliai jos sudarytų sandorių inspekcija nepagrįstai nurodė taikiusi MAĮ 70 straipsnį, nes šio straipsnio taikymo pagrindai nustatyti nebuvo, tačiau komisija padarė nelogišką išvadą, kad nors MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų nebuvo, apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tretįjį suinteresuotą asmenį įgalino MAĮ 69 straipsnio 1 dalis (joje kalbama tik apie turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčių administratoriui nesuteikiama teisė atlikti įvertinimą). Teismas vadovavosi UAB „Robinta" turto vertinimo ataskaitų pagrindu apskaičiuota akcijų rinkos verte, tačiau pareiškėja pažymi nesutikusi su UAB „Robinta" nustatytomis akcijų rinkos vertėmis ir teismo posėdžio metu prašiusi skirti turto vertinimo ekspertizę akcijų rinkos vertei nustatyti (teismas šio prašymo netenkino, apeliantės manymu, nepagrįstai apribodamas jos galimybę pateikti ją teisinančius įrodymus ir gintis nuo jos nenaudai priimtų valstybės institucijos sprendimų). Apeliantės teigimu, buvo pažeista ABTĮ 62 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Sprendime nurodoma, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja pažymi, kad jai nebuvo suteikta galimybė ataskaitą ginčyti - nebuvo patenkintas jos prašymas skirti naują ekspertizę akcijų rinkos vertei nustatyti (turto vertinimo ataskaitos ginčijimas suprantamas kaip naujos turto vertinimo ataskaitos sudarymas, kadangi pačios ataskaitos ginčijimas teismine tvarka, pareiškiant tokį materialinį teisinį reikalavimą, negalimas - ataskaita nėra nei sandoris, nei aktas, nei kitas juridinę reikšmę turintis valios aktas). Apeliantė pažymi, jog buvo nepagrįstai suvaržyta jos teisė gauti nešališką turto vertintojo išvadą dėl akcijų vertės. Apeliantės teigimu, 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Kauno AVMI apskaičiavo nepagrįstai didelę GPM sumą - administratoriaus skaičiavime buvo padaryta aritmetinė klaida. 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu VMI apskaičiuota tokia mokesčių suma: 1 334 216 Lt GPM ir 198022,56 Lt GPM delspinigių. Be to, priskaičiuota 38229 Lt FAPM bauda (30 procentų) ir 400264 Lt GPM bauda (30 procentų). Tačiau pagal mokesčių administratoriaus skaičiavimo metodiką iš viso galėjo susidaryti ne daugiau kaip 1 124 212 Lt GPM suma. Apeliantės manymu, FAPM už UAB „Deomnika", UAB „Ekolinija", UAB „Lazdynas" akcijas apskaičiuotas teisingai (nuo 127432 Lt FAPM priskaičiuota 22 841,07 Lt FAPM delspinigių), tačiau GPM už UAB „Lazdynas", UAB „Deltuva", UAB „Girstupis" akcijas apskaičiuotas neteisingai, Kauno AVMI apsiriko 210004 Lt dydžio suma.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, jog teismas teisingai pritaikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 1 dalį, o pareiškėjos teiginys, kad ji nesiekė gauti mokestinės naudos, kad iš sudarytų sandorių jokia mokestinė nauda neatsirado ir negalėjo atsirasti, neatitinka tikrovės. Todėl inspekcija teisingai, iš esmės atkurdama iškreiptas aplinkybes pagal UAB "Robinta" turto įvertinimo ataskaitas, nustatytą skirtumą tarp išmokėtos už įsigytas įmonių akcijas sumos ir nustatytos jų vertės, pripažino kitomis pajamomis, t.y. su akcijų pardavimu nesusijusiomis pajamomis, išmokėtomis fiziniams asmenims (gyventojams). Atsakovė remiasi MAĮ 70 straipsniu, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių“ 4.1 punktu. Atsakovės manymu, turinio viršenybės prieš formą principas pritaikytas pagrįstai. Atsakovė pažymi, jog kvalifikacinis atestatas Nr. 000140 suteikia UAB "Robinta" teisę užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla (Turto ir verslo vertinimo įstatymo 4 straipsnis), kad UAB "Robinta" nustatytos įmonių akcijų rinkos vertės yra teisingos. Atsakovė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 2, 4 dalimis, pažymėdama, kad ekspertizės skyrimas yra išskirtinė teismo kompetencija, kiekvienu konkrečiu atveju teismas įvertina aplinkybes. Šiuo atveju prašymas skirti naują teismo ekspertizę akcijų rinkos vertei nustatyti nepatenkintas, pareiškėjai nepateikus teismui įrodymų ir argumentų, kurie leistų suabejoti UAB "Robinta" kompetencija vertinant įmonių akcijas bei jos atliktu akcijų vertinimu. Atsakovė pažymi, kad teismo atsisakymas skirti naują teismo ekspertizę akcijų rinkos vertei nustatyti nesuvaržė pareiškėjos teisės pačiai pateikti nepriklausomo turto vertintojo išvadą dėl minėtų akcijų rinkos vertės. Pareiškėjos teiginys, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendime inspekcija padarė aritmetinę klaidą ir dėl to apskaičiavo nepagrįstai dideles GPM sumas, kaip nurodo atsakovė, yra nepagristas ir neteisingas, sąlygotas neteisingo GPM sumų apskaičiavimo. Atsakovė paaiškina, jog nustačius, kad akcijų pirkimo-pardavimo kaina yra nepagrįstai padidinta, vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, skirtumas tarp išmokėtos už akcijas sumos ir akcijų vertės pagal turto vertintojo nustatytą tikrąją akcijų vertę (4 043 078,96 Lt) pripažintas kitomis pajamomis, kurios apmokestintos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą (kaip su akcijų pardavimu nesusijusios pajamos). Dėl to patikrinimo metu papildomai priskaičiuota 1 334 216 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų. VMI paaiškina, jog apskaičiuodama skirtumą tarp išmokėtos už UAB "Girstupis" akcijas sumos ir akcijų vertės pagal turto vertintojo nustatytą tikrąją akcijų vertę, ji naudojo 3 733 700 Lt ( už 62228 akcijas išmokėta suma) ir 230 120,30 Lt ( 62228 akcijų vertė pagal turto vertintoją) sumas, o pareiškėja savo apskaičiavimuose naudoja 3 733 700 Lt ( už 62228 akcijas išmokėta suma) ir 866 497 Lt ( 234 300 akcijų vertė pagal turto vertintoją) sumas, todėl nurodo klaidingą už pirktas akcijas mokėtiną 1 124 212 Lt GPM sumą vietoj teisingai apskaičiuotos 1 334 216 Lt GPM sumos.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apmokestinta pagrįstai, vadovaujantis 1990 m. spalio 5 d. FAPM laikinojo įstatymo Nr. 1-641 33 straipsnio 1 dalimi, 2002 m. liepos 2 d. GPM įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsniu, 2004 m. balandžio 13 d. MAĮ Nr. IX-2112 69 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė įstatymą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo ir panaikinti skundžiamą sprendimą.
Ginčo teisiniai santykiai susiklostė 2002-2004 metais. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) numato atskirų šio įstatymo normų galiojimą atgal: 166 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, nepažeidžiant 68 straipsnio 1 dalies nuostatų, taikoma mokesčių mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d.“ ; 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,šiame arba atitinkamame mokesčio įstatyme nustatytos mokesčių administravimo procedūros yra taikomos anksčiau Lietuvos Respublikoje galiojusiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jei yra nepasibaigęs įstatyme nustatytas jų atlikimo terminas.“.
Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis įtvirtina mokesčio apskaičiavimo taikant turinio viršenybės prieš formą principą:
,,Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.“.
Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis numato mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą galimybę:
,,1. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratorius tinkamai pritaikė cituotas teisės normas ginčo teisiniams santykiams.
Pareiškėja nepagrindė apmokestintų akcijų įsigijimo sandorių ekonominio pagrįstumo ir ūkinės jų sudarymo logikos, bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad jie buvo nuostolingi pareiškėjai, kadangi už akcijas sumokėtos sumos nepateisinamai viršijo tikrąją jų vertę. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad skundžiamu mokesčių administratoriaus sprendimu apmokestintiems akcijų įsigijimo sandoriams buvo naudojamos Labdaros ir paramos įstatymo pagrindu gautos lėšos, o paramos lėšas skyrusius ūkio subjektus atstovaujantys asmenys ir akcijų pardavėjai yra tarpusavyje susiję. Nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą mokesčių administratoriui konstatuoti, kad nagrinėjamų akcijų perleidimo sandorių formalūs požymiai neatspindi tikrojo jų turinio ir sudarymo tikslo, akcijų pardavėjams išmokėtą lėšų dalį, viršijančią tikrąją akcijų vertę, įvertinti kaip fizinių asmenų lėšas, gautas ne už akcijų pardavimą, o kitu pagrindu, ir atitinkamai perskaičiuoti fizinių asmenų pajamų ir gyventojų pajamų mokesčio sumas.
Pareiškėja fizinių asmenų/gyventojų pajamų mokesčio teisiniuose santykiuose yra ne mokesčių mokėtojas, o mokestį išskaičiuojantis asmuo, tikrieji mokesčio mokėtojai yra pajamas gavę fiziniai asmenys. Akcijų pardavėjai, jiems pareiškėjos išmokėtas sumas įvardijus kaip pajamas už parduotas akcijas, pasinaudojo mokesčių lengvata, t.y. gavo neabejotiną, o pajamų dalyje, viršijančioje tikrąją akcijų kainą, ir neteisėtą mokestinę naudą.
Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių mokesčių administratoriaus pasitelkto turto vertintojo UAB ,,Robinta“ kompetenciją. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu; nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėja, norėdama nuginčyti mokesčių administratoriaus pateiktas turto vertinimo ataskaitas, turėjo teismui pateikti jų nepagrįstumo įrodymus arba jų duomenis paneigiančias lygiavertes turto vertinimo ataskaitas. Pareiškėjai nepateikus tokio pobūdžio rašytinių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo skirti teismo ekspertizę vertybinių popierių įvertinimui.
Apeliaciniame skundo teiginiai dėl mokesčių administratoriaus padarytų aritmetinių klaidų yra paneigti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais paaiškinimais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.