Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam Ž. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. 2016-12-19, apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų A. S. ir V. K. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus – negrasinti ir neplūsti pareigūnų necenzūriniais žodžiais ir jo sulaikymo metu, įsodinant į tarnybinį automobilį, įspyrė vyresniajam tyrėjui A. S. į dešinę koją, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Kaltinamasis Ž. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-12-19, vakare, kartu su draugu buvo užėję į laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini) Kaunas, kokiu tikslu ten lankėsi negalėjo nurodyti, nes buvo stipriai apsvaigęs, prieš tai dviese išgėrė du butelius 0,5 litro talpos degtinės. Visų vakaro aplinkybių neprisimena, tačiau patvirtino, kad galėjo būti, jog 2016-12-19, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, apie 17.00 val., minėtu adresu, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir pasipriešino jiems naudodamas fizinį smurtą. Galėjo būti, kad nesuvaldęs pykčio įspyrė pareigūnui, vadino necenzūriniais žodžiais. Jeigu pareigūnai sako, kad taip elgėsi, vadinasi taip ir buvo. Neturi pagrindo jais netikėti, tokiam elgesiui lemtingą įtaką padarė išgertas alkoholio kiekis. Prisiima pilną atsakomybę už savo veiksmus. Teismo salėje atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo daugiau taip nesielgti.

Nukentėjusysis A. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-12-19 dirbo su kolega V. K.. Apie 16.30 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, vyksta muštynės. Apie 17.00 val. atvykus į įvykio vietą, namo laiptinėje, pirmame aukšte, ant laiptų, rado sėdintį akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kaip vėliau nustatyta - Ž. G.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Matė, kad jo antakis bei rankos buvo nubrozdintos. Pasiteiravo jo kas atsitiko, vyriškis dėl girtumo nesugebėjo paaiškinti. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Tuomet vyriškis atsistojo, nusiėmė savo striukę ir atsistojęs į kovinę parengtį pasiūlė muštis. Pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jis ir toliau elgėsi agresyviai, plūdo jį ir kolegą necenzūriniais žodžiais. Tuomet bandant jį sulaikyti už teisėtų reikalavimų nevykdymą, jis priešinosi standinamas raumenis, mosikavo rankomis taip vengė sulaikymo, todėl buvo panaudotos spec. priemonės- antrankiai. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, Ž. G. nuo medicininės pagalbos atsisakė, rodė medikams nepadorų gestą viduriniu pirštu. Medikams apžiūrėjus vizualiai ir Ž. G. atsisakius pagalbos, vedant jį link tarnybinio automobilio ir bandant įsodinti į automobilį, jis, tyčia spyrė jam į dešinę koją, taip sukėlė fizinį skausmą. Vežant neblaivų Ž. G. į Kauno apskr. VPK areštinę, Ž. G. elgėsi neadekvačiai, grasino jam ir kolegai, kad užmuš, nužudys, reikalavo sustoti, tam kad jis galėtų juos sumušti. Taip pat Ž. G. vežant automobiliu, jis keturis kartus trenkė galvą į pertvarą, esančią tarp keleivio ir sulaikytojo vietos. Ž. G. viso įvykio metu buvo ne kartą įspėtas, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, nusiramintų. Jam buvo paaiškinta, kad jis privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, buvo pristatytas į areštinę, kur nustatyta jo asmenybė. Įvykio metu sukeltas skausmas buvo tik jam, tačiau jokių liekamųjų reiškinių neatsirado, paskaudėjo ir praėjo, kaltinamasis Ž. G. kolegai V. K. smūgių nesudavė. Nurodė, kad jokia žala jam nepadaryta į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nesigydė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad priima kaltinamojo Ž. G. atsiprašymą ir su juo susitaiko, mano, kad neadekvačiam Ž. G. elgesiui turėjo įtakos alkoholis.

Ž. G. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Teismas šiuos įrodymus vertina kompleksiškai, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Iš liudytojo V. K., apklausos protokolo nustatyta, kad 2016-12-19, dirbo su kolega A. S.. Apie 16.30 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto mušą savo svečią. Apie 17.00 val. atvykus į įvykio vietą, namo laiptinėje, pirmame aukšte, ant laiptų, rado sėdintį akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kaip vėliau nustatyta - Ž. G.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Matė, kad jo antakis bei rankos buvo nubrozdintos. Pasiteiravo jo kas atsitiko, vyriškis atsisakė paaiškinti. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Tuomet vyriškis atsistojo, nusiėmė savo striukę ir atsistojęs į kovinę parengtį pasiūlė muštis. Pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jis ir toliau elgėsi agresyviai, plūdo jį ir kolegą necenzūriniais žodžiais. Tuomet bandant jį sulaikyti už teisėtų reikalavimų nevykdymą, jis priešinosi standinamas raumenis, mosikavo rankomis taip vengė sulaikymo, todėl buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, Ž. G. nuo medicininės pagalbos atsisakė, rodė medikams nepadorų gestą viduriniu pirštu. Medikams apžiūrėjus vizualiai ir Ž. G. atsisakius pagalbos, vedant jį link tarnybinio automobilio ir bandant įsodinti į automobilį, jis, tyčia spyrė A. S. į dešinę koją, Ž. G. viso įvykio metu buvo ne kartą įspėtas, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, nusiramintų. Jam buvo paaiškinta, kad jis privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus. Dėl įvykio liudytojui jokia žala nepadaryta (b. l. 15 – 16).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2016-12-19, apie 16.20 val., r/š „Šilas 763“ gautas VPK budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kaimynas iš 506 buto muša savo svečią. Į įvykio vietą nuvykę Kauno AVPK Panemunės PK vvr. tyrėjai A. S. ir V. K. bendrojo namo laiptinėje, pirmame aukšte ant laiptų, pastebėjo neblaivų vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo - Ž. G., gim. 1979, kurio antakis ir rankos buvo nubrozdintos. Pasiteiravus jo kas nutiko, šis atsakė, kad nieko neįvyko. Paaiškinus Ž. G., kad netrukus atvažiuos apžiūrėti medikai, šis atsistojo, nusiėmė striukę ir pasiūlė pareigūnams muštis. Jiems pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus Ž. G. toliau elgėsi agresyviai, išplūdo juos necenzūriniais žodžiais. Bandant sulaikyti Ž. G. už teisėtų reikalavimų nevykdymą, pastarasis priešinosi, tai yra standindamas raumenis, mosikavo rankomis taip vengė sulaikymo, todėl buvo panaudotos spec. priemonės- antrankiai. Atvykus GMP Ž. G. medicininės pagalbos atsisakė bei medikams parodė nepadorų gestą viduriniu pirštu. Medikams jį apžiūrėjus vizualiai ir Ž. G. atsisakius pagalbos, vedant į tarnybinį automobilį ir bandant įsodinti į jį, Ž. G. spyrė koja vyr. tyrėjui A. S. į dešinę koją. Vežant neblaivų Ž. G. į Kauno AVPK areštinę jis grasino tyrėjams A. S. ir V. K. juos užmušti bei prašė sustoti tam, kad jis galėtų juos sumušti. Taip pat Ž. G., vežant jį tarnybiniu automobiliu, keturis kartus trenkė galvą į pertvarą, esančią tarnybiniame automobilyje tarp keleivio ir sulaikytojo vietų. Pristačius Ž. G. į Kauno AVPK jam buvo nustatytas vidutinis girtumas - 2,30 promilių (b. l. 1 – 2).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3790 nustatyta, kad 2016-12-19, 17.54 val. Ž. G. nustatytas 2,30 promilės girtumas (b. l. 30).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Ž. G. pasipriešinus valstybės tarnautojui pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, neneigė įspyręs vienam iš policijos pareigūnų, kai šie reikalavo nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir uždėjo jam antrankius, patikino, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo didelis išgerto alkoholio kiekis. Nustatyta, kad kaltinamasis pasipriešino valstybės tarnautojams – Kauno apskrities VPK Panemunės PK Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui A. S. ir vyriausiajam tyrėjui V. K., kai šie atliko savo tiesiogines tarnybines funkcijas, buvo uniformuoti ir teisėtai reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus (nustoti elgtis nederamai ir iššaukiančiai, plūstis necenzūriniais žodžiais, kelti triukšmą ir kt.) pareikalavo vykti kartu. Kadangi kaltinamasis policijos pareigūnui A. S. pasipriešino naudodamas fizinį smurtą (spyrė į koją), sulaikomas nuolatos grasino tuojau pat panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus, priešinosi sulaikymui, tokie Ž. G. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. Nusikaltimas yra baigtas.

Ž. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. G. parodė, jog su nukentėjusiuoju A. S. susitaikė, tiek jo, tiek kito pareigūno- V. K. atsiprašė. Nukentėjusysis A. S. teismo prašė nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi jie su kaltinamuoju susitaikė, šis jų atsiprašė ir pretenzijų kaltinamajam neturi. V. K. savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam jokia žala nepadaryta, pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Ž. G. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiuoju A. S. susitaikė, abiejų pareigūnų atsiprašė, jokia žala dėl jo veiksmų nepadaryta. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, anksčiau nebaustas administracine tvarka, kaltinamasis dirba, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog Ž. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir Ž. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 str. 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su pasipriešinimu savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui panaudojant prieš jį fizinį smurtą, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad dirba. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam Ž. G. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos minimalų dydį – 5 MGL (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-12-20 pažymą Nr. NTP-7-14014 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš Ž. G. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis BK 38 str., 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., BPK 297 str., 302 – 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. G., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju A. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL, t.y. 188,30 (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir trisdešimt centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo apskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Ž. G., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.