Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei N. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės siūlytą ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos 3 punkto redakciją, susiejant ieškovo galimybę bendrauti su dukterimi jo gyvenamojoje vietoje su lauko oro temperatūra bei ar teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys turi nepilnametę dukrą M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.9), kuri nuolatos gyvena su atsakove. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina ir šalys šios aplinkybės neginčija, kad šalių dukrai nustatyti susirgimai - atopinis dermatitas, lėtinis rinitas (I t., b.l.180, 185). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su šaliu dukra tvarką, ir nustatydamas ieškovo teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos kas antrą savaitgalio penktadienį ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį, atmetė ieškovės reikalavimą, kad tokia ieškovo teisė galiotų tik tuomet, kai lauko temperatūra yra ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, objektyviai patvirtinančių ieškovo buities sąlygų neigiamą poveikį dukters sveikatai. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, motyvuodama tai dukters fizine ir psichine sveikata ir ieškovo dabartinėmis gyvenimo sąlygomis, neva dukters psichologines problemas galimai sukėlė ieškovo perdėta kontrolė ir terorizavimas telefonu, o viena mergaitei nustatyto atopinio dermatito prielaidų yra drėgmė, o ieškovo būste, esant lauke žemesnei nei 10 laipsnių šilumos temperatūrai, būna drėgna, nes namas kūrenamas malkomis, vaikų teisių apsaugos tarnyba tyrė ieškovo buities sąlygas vasarą, o ne rudenį ir žiemą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bylos įrodymais, todėl jie atmetami. Kaip jau minėta, byloje yra duomenys, kad šalių dukrai yra nustatytas susirgimas – atopinis dermatitas arba kaip kitaip nurodo atsakovė alerginis dermatitas, taip pat, kad mergaitė lankosi pas psichologą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog mergaitei dermatitas pasireiškia būtent dėl drėgmės poveikio ar kad drėgmė sąlygoja ligos paūmėjimą, ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir su apeliaciniu skundu. Priešingai, atsakovės teiginius dėl drėgmės įtakos dukters sveikatai paneigia byloje esantys duomenys, jog šalių dukra M. lanko baseiną (I t., b.l.187). Kita vertus, kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-06-16 atlikto ieškovo buities tyrimo akto (I t., b.l.36-37), ieškovo nuomojamo būsto buities sąlygos buvo ištirtos ir nustatyta, kad būstas yra tvarkingas ir erdvus, jame yra visi patogumai. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jo būstas yra šildomas vietiniu centriniu šildymu, namas mūrinis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo būste rudens ir žiemos metu kaupiasi drėgmė, o ieškovė, tai teigdama, nepateikė į bylą jokių tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai, kad ieškovo buities sąlygos buvo tiriamos vasarą, neturi jokios teisinės reikšmės bylai, nes nėra įstatyminės pareigos tirti tėvų buities sąlygas visais metų laikais. Kita vertus, atsakovė, norėdama paneigti ieškovo buities tyrimo akte nustatytas aplinkybes, privalo pateikti šiame akte nustatytas aplinkybes paneigiančius įrodymus (CPK 178 str.), tačiau tokių nepateikė. Byloje yra minėtas aktas ir nėra kitų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą nei nurodoma minėtame buities tyrimo akte. Atsakovė, teigdama, jog dukters psichologines problemas sukėlė ieškovo elgesys, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o jos argumentai apie galimą ieškovo elgesį ir jo įtaką tėra prielaidos, neparemtos įrodymais. Be to, atsakovė pati sau prieštarauja, nes esant lauko temperatūrai aukštesnei nei 10 laipsnių šilumos, ji nemato kliūčių dukrai bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje ir ten nakvoti, o esant žemesnei temperatūrai jau mato kliūtis ir tai bando sieti su dukters psichologinėmis problemomis. Dėl nurodytų motyvų atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su šalių dukra tvarkos yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su šalių dukra tvarką, įvertino tinkamai ir visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos nustatytas ieškovo buities tyrimo sąlygas ir pateiktą išvadą byloje, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str. 329 str. 1 d.).

Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš byloje esančių ieškovo pateiktų kvitų, ieškovas patyrė 264 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidas ir 4550 Lt dydžio išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. Atitinkamai atsakovė pagal jos pateiktus kvitus patyrė 1200 Lt dydžio išlaidas už advokatės padėjėjos teisinė pagalbą, o nuo 133 Lt dydžio žyminio mokesčio buvo atleista. Be to, atsakovė ne vieną kartą tikslino priešieškinį, dėl ko ieškovui teko papildomai ruošti atsikirtimus į priešieškinį, dėl ko turėjo patirti papildomų advokatės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktų procesinių dokumentų kiekį, į teismo posėdžių kiekį bei bylos sudėtingumą, apimtį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija CPK 98 str., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2-8.3 p., 8.18 p. nurodytų dydžių. Tačiau kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinys taip pat buvo patenkintas iš dalies, ieškovo nesutikimo su išlaikymo padidinimu argumentai buvo atmesti, todėl atsižvelgiant į CPK 93 str. 2 d. jo patirtos advokatės teisinės pagalbos išlaidos turėjo būti sumažintos proporcingai atmestai ieškinio daliai ir patenkintai priešieškinio daliai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nesumažino ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui priteistą advokatės teisinės pagalbos išlaidų sumą mažina iki 2500 Lt (CPK 93 str. 2 d., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Kalbant apie ieškovo patirtų žyminio mokesčio išlaidų priteisimą iš atsakovės ieškovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas visas priteisė iš atsakovės, nes ieškovui pareiškus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovei su juo sutinkant, jai nebuvo poreikio reikšti priešieškinį su tokiu pačiu reikalavimu. Ieškovo bendravimo su šalių dukterimi tvarka iš esmės buvo nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą projektą, todėl laikytina, kad patenkinus ieškovo abu žyminiu mokesčiu apmokėtus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė jo patirtas 264 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidas (CPK 93 str.).

Ieškovas yra pareiškęs prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, per klaidą nepagrįstai nurodė, kad ieškovas patyrė tik 4050 Lt dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, o 500 Lt įmoką pagal kvitą LAT Nr.542364 nepagrįstai priskyrė atsakovės patirtoms advokatės pagalbos išlaidoms. Kaip matyti iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų, iš tikrųjų pagal kvitą LAT Nr.542364 ieškovas sumokėjo advokatei 500 Lt, o ne atsakovė (II t., b.l.44). Įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, akivaizdu, kad teismas padarė rašymo apsirikimą, kuris, atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), teisingumo, protingumo principus (CPK 3 str. 7 d.), taip pat CPK 276 str., reglamentuojančio rašymo apsirikimų ištaisymą, nuostatas, pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo ir atsakovei iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma patikslintina, nurodant, kad jai priteisiama iš ieškovo 1200 Lt dydžio išlaidos advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti. Mažinant ieškovui priteistą advokatės pagalbos išlaidų sumą, teisėjų kolegija atsižvelgė į ieškovo realiai patirtas šias išlaidas ir pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistą ieškovui R. B. iš atsakovės N. M. advokatės pagalbos išlaidų sumą sumažinti iki 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų sumos.

Ištaisyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą ir patikslinti šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovei N. M. iš ieškovo R. B. priteisiama 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) litų advokatės padėjėjos pagalbos išlaidų vietoj 1700 Lt sumos.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.