Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1522-527/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-16
Bylos Nr.
2S-1522-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
J. P.
Ieškovas
A. P.
Išvadą teikia
Birštono savivaldybės administracijos Socialinės
Civilinė byla Nr. 2S-1522-527/2008;
pirmosios instancijos teismo teisėja Loreta Radzevičienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.5; 121.14; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1245-805/2008 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą byloje – Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 2-7) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams K. P. (gim. (duomenys neskelbtini) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi (b. l. 18) ieškovės prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams Kęstučiui ir G. P. po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2008-10-06 iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, pinigus mokant ieškovei. Teismas nurodė, kad atsakovas nepakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo, todėl laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovo priteisė vadovaudamasis CK 3.65, 3.192 ir 3.199 str. Teismas pažymėjo, kad ieškinio priėmimo stadijoje negali patikrinti atsakovo turtinės padėties bei netikrina byloje pateiktų duomenų pagrįstumo, todėl laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kiekvienam vaikui kasmėnesinių išmokų priteisė vadovaudamasis teismui pateikta medžiaga. Teismo nuomone, taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, kadangi yra reali grėsmė, kad jų nesiėmus gali nukentėti šalių nepilnamečių vaikų interesai.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 27-28) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

1) priteisti laikiną išlaikymą nebuvo jokio pagrindo, kadangi atsakovas rūpinasi savo vaikais, teikia jiems netgi didesnį išlaikymą už ieškovę. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovui nedalyvaujant, nors, jo nuomone, atsakovo informavimas nebūtų sukėlęs jokios realios grėsmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar padaręs jų taikymą nebeįmanomą;

2) skundžiama nutartimi yra pripažinta tik ieškovės teisė spręsti, kaip konkrečiai panaudoti vaikams skirtą išlaikymą, nors ir atsakovas, gyvendamas kartu su vaikais, aprūpina juos maisto produktais ir kitai būtinais reikmenimis. Atsakovo teigimu, jis daugiau kaip pusę savo gaunamų pajamų skiria vaikams. Pavyzdžiui, 2008-04-19 jis nupirko vaikams dviratį, rugsėjo 1-ąją davė ieškovei 500 Lt vaikų mokslo reikmenims nupirkti. Atsakovo nuomone, ieškovė gali priteistą išlaikymą vaikams panaudoti savo tikslams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK nuostatas, neatsižvelgė į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, CPK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, visiškai neišsiaiškinęs, ar atsakovas nepakankamai prisideda prie savo vaikų išlaikymo, nepagrįstai pripažino, kad netaikius laikino išlaikymo gali nukentėti vaikų interesai;

3) skundžiamą nutartį priėmė ta pati teismo sudėtis, priėmusi 2008 m. birželio 27 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-202-805/2008 tarp tų pačių proceso šalių. Minėtas teismo sprendimas buvo nepalankus atsakovui, todėl, jo manymu, bylą turi nagrinėti kita teismo sudėtis.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 44-46) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:

1) atsakovas savo argumentams, kad jis rūpinasi vaikais, teikia jiems išlaikymą, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo pateikti VSDFV pažymos apie jo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, 2008-10-08 sudarytos darbo sutarties ir dviračio pirkimo dokumentų nuorašai nepatvirtina aplinkybės, jog jis išlaiko nepilnamečius vaikus. Be to, pats atsakovas pateiktame skunde nurodo, kad jokių kitų papildomų įrodymų, patvirtinančių nepilnamečių vaikų išlaikymą, pateikti negali. Ieškovė teigia, kad šalys konfliktuoja, kai ieškovė reikalauja iš atsakovo padengti dalį komunalinių mokesčių ir įvairių mokėjimų vaikų poreikiams tenkinti;

2) teismo priteistas 200 Lt išlaikymo dydis per mėnesį kiekvienam vaikui gali užtikrinti tik patį minimaliausią jų poreikių patenkinimą, kadangi iš atsakovo būtų skirta tik po 6,67 Lt per dieną kiekvienam vaikui. Ieškovė asmeniškai sumoka žymiai didesnes įmokas už vaikų darželį, lavinimui, ugdymo priemonėms bei vaikų drabužėlių įsigijimui;

3) ieškovė paneigia atsakovo poziciją, kad vaikams priteistą išlaikymą ji gali panaudoti savo interesams, kadangi ji didžiausią dalį savo lėšų skiria vaikams, apribodama savų poreikių patenkinimą. Ieškovės nuomone, pats faktas, kad atsakovas skundžia išlaikymo vaikams priteisimą, rodo, jog jis vengia išlaikyti savo vaikus;

4) pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui apie tai nepranešęs, kadangi teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės buvo susijusios su nepilnamečių vaikų interesų apsauga ir bent minimaliausiu jų poreikių tenkinimo užtikrinimu;

5) atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos CPK teisės normų taikymo, teismų praktikos nustatytos taisyklės, teisingumo principas, kadangi buvo nustatytas laikinas išlaikymas, sudarantis tik po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vieno vaiko mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu - 800 Lt), kurią vaiko išlaikymui skirtų abu tėvai, t. y. po 400,00 Lt;

6) atsakovas nepagrįstai teigia, kad bylą turi nagrinėti kita teismo sudėtis, nes ta pati teismo sudėtis yra priėmusi 2008 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-202-805/2008 tarp tų pačių proceso šalių. Vadovaujantis CPK 301 str. 2 d., civilines bylas pagal šalių pateiktus atskiruosius skundus dėl neįsiteisėjusios apylinkės teismo nutarties nagrinėja jau kitos sudėties teismas, t. y. apygardų teismuose sudaryta trijų teisėjų kolegija (CPK 62 str. 2 d.), bylą nagrinėdama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 336 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas.

CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi vadovautis ir tėvų galimybių skirti tam tikrą išlaikymą vaikui ir jo poreikių proporcingumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai MAZDA 626 bei FORD ESCORT (b. l. 14). Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Iš šalių patektų jų pajamas pagrindžiančių duomenų matyti, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 900 Lt (b. l. 15-16), tuo tarpu atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad jo pajamos per 2008 metų dešimt mėnesių sudarė 16 019,34 Lt (b. l. 29). Taip pat atsakovo pateikta 2008-10-08 darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas nuo 2008-10-09 pradėjo dirbti UAB „Apšilta“ apdailininku ir gauna 800 Lt per mėnesį atlyginimą (b. l. 30). Įvertinusi šiuos įrodymus, kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad tai įrodo faktą, jog atsakovas rūpinasi savo vaikais bei teikia jiems būtiną išlaikymą. Šie įrodymai tik pagrindžia tai, jog atsakovas finansiškai yra pajėgus mokėti abiems nepilnamečiams vaikams po 200 Lt laikino išlaikymo kas mėnesį iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, neatsižvelgė į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, CPK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepagrįstai pripažino, kad nepriteisus laikino išlaikymo gali nukentėti vaikų interesai. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi, jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teikia išlaikymą savo vaikams, ir tai grindžia faktu, jog vienam sūnui nupirko dviratį, davė ieškovei 500 Lt vaikų mokslo reikmenims nupirkti bei perka jiems maistą. Tačiau pažymėtina, kad tokiems argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas kaip tėvas rūpintųsi ne tik būtiniausiais vaikų poreikiais, t. y. maistu, apranga, batais, tinkamomis gyvenimo sąlygomis, bet ir užtikrintų sveiką vaikų gyvenimo aplinką, rūpintųsi jų kultūriniais ir socialiniais poreikiais. Pažymėtina, kad atsakovo argumentus apie jo skiriamą išlaikymą išimtinai vaikų poreikiams tenkinti neigia ir ieškovė, kuri nurodo, kad atsakovas visais įmanomais būdais stengiasi išvengti vaikų išlaikymo pareigos. Kolegija pažymi, kad Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuri šiuo metu yra 800 Lt, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Kaip matyti, ieškovės pajamos per mėnesį tesiekia 900 Lt, tuo tarpu šalių šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurių vienam šiuo metu yra 12 metų, kitam – 6 metai. Šalių sūnus K. jau yra paauglys, kurio poreikiai kiekvieną dieną didėja. Todėl ieškovė yra teisi sakydama, kad 6,67 Lt atsakovo skirtinų per dieną kiekvienam vaikui suma užtikrintų tik pačius minimaliausius vaikų poreikius. Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams, be to, pirmosios instancijos teismas sumažino prašytas periodines išmokas nuo 400 Lt iki 200 Lt kiekvienam vaikui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, o jį panaikinus būtų pažeisti nepilnamečių šalių vaikų interesai.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmė ta pati teismo sudėtis, priėmusi 2008 m. birželio 27 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-202-805/2008 tarp tų pačių proceso šalių; minėtas teismo sprendimas buvo nepalankus atsakovui, todėl, jo manymu, bylą turi nagrinėti kita teismo sudėtis. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. CPK 71 str. reglamentuoja atvejus, kada teisėjui yra neleistina pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas. Remdamasi atsakovo atskirajame skunde nurodytais duomenimis kolegija nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, priėmusi ir skundžiamą nutartį, 2008-06-27 priėmė sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-202-805/2008 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Nors šis sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškinys, iš tiesų buvo palankus ieškovei, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe tą sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kolegija teisėjos šališkumo ar kitų pagrindų, neleidžiančių teisėjai priimti skundžiamą nutartį, nekonstatuoja ir, šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą.

Kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais atskirąjį skundą atmeta, o Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str..,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Ramūnas MitkusAlgirdas Remeika