- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-268/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-702-460/2010 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alfva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Plungės teracas“, Plungės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš UAB „Plungės teracas“ 23 094,82 Lt skolos, 4 249,45 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2008 m. liepos 9 d. su UAB „Plungės teracas“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 08/07/09, pagal kurią įsipareigojo Plungės parko objekte Plungėje, Parko g. 1, atlikti lauko akmenų klojimo ir jų nuardymo darbus. UAB „Plungės teracas“ pagal minėtą sutartį atliktus darbus priėmė ir atsiskaitė su ieškovu. Tačiau rangos sutartis buvo pratęsta ir ieškovas atliko naujų teritorijų akmenų klojimo ir nuardymo darbus. Šie darbai buvo atlikti 2008 m. rugsėjo-spalio mėn., tačiau UAB „Plungės teracas“ nepasirašė atliktų darbų aktų ir pagal rangos sutarties įkainius liko skolingas ieškovui 23 094,82 Lt. bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad UAB „Plungės teracas“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, todėl prašė UAB „Plungės teracas“ laikyti trečiuoju asmeniu, o atsakovu įtraukti UAB „Alfva“. Nurodė, kad atlikus darbus pagal rangos sutartį su UAB „Plungės teracas“, atsakovo UAB „Alfva“ prašymu ieškovas tęsė statybos darbus naujoje teritorijoje. Nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, ieškovo manymu, iš šalių konkliudentinių veiksmų akivaizdu, kad tokia sutartis buvo sudaryta ofertos ir akcepto būdu. Kadangi atsakovas UAB „Alfva“ yra generalinis rangovas, ieškovo atlikti darbai buvo atlikti atsakovo naudai, todėl jis privalo atsiskaityti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir UAB „Plungės teracas“ 2008 m. liepos 9 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal UAB „Plungės teracas“ reikalavimus nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2008 m. rugpjūčio 9 d. Plungės parko objekte Plungėje, Parko g. 1, atlikti lauko akmenų klojimo ir nuardymo darbus. Pažymėjo, kad UAB „Plungės teracas“ nurodė, jog pagal šią rangos sutartį su ieškovu yra atsiskaityta, sutartis pratęsta nebuvo ir tai įrodo abiejų šalių pasirašyti atliktų darbų aktai bei pinigų sumokėjimo kvitas. Teismas taip pat nustatė, kad tarp UAB „Alfva“ (užsakovo) ir UAB „Plungės teracas“ (rangovo) 2006 m. birželio 10 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis (iš dalies pakeista 2008 m. liepos 1 d. susitarimu Nr. 2008/07/01), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti lauko akmenų nuardymo, klojimo, trinkelių įrengimo, vejos bortelių įrengimo darbus minėtame objekte. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Alfva“, o savo reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš žodinio susitarimo su UAB „Alfva“. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą statybos rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Plungės teracas“, bei statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Alfva“ ir UAB „Plungės teracas“, padarė išvadą, kad UAB „Plungės teracas“ yra generalinis rangovas, o ieškovas – subrangovas. Pažymėjo, kad ieškovas teismui pateikė atliktų darbų aktus už 2008 m. rugsėjo mėn., kuriuose užsakovu nurodytas UAB „Plungės teracas“, tačiau skolos reikalauja iš UAB „Alfva“. Teismo nuomone, pagal CK 6.650 straipsnį užsakovas UAB „Alfva“ ir subrangovas (ieškovas) neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti šalis, tačiau ieškovui atsisakius keisti atsakovą tinkamu, teismas ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, nes nurodyta neteisinga sprendimo priėmimo data, be to, nurodytas tretysis asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
2. Atlikęs darbus pagal statybos rangos sutartį su UAB „Plungės teracas“, apeliantas UAB „Alfva“ prašymu tęsė darbus naujoje nurodytoje teritorijoje. Rašytinė sutartis su UAB „Alfva“ nebuvo sudaryta dėl apelianto jauno amžiaus ir patyrimo stokos, apeliantas pasitikėjo UAB „Alfva“ vadovų pažadais. Teismas nesuprato, kad atsakovas šioje byloje buvo pakeistas dėl to, kad apeliantui atlikus darbus UAB „Plungės teracas“, apeliantą pasikvietė dirbti UAB „Alfva“. Apeliantui vadovavo UAB „Alfva“ darbuotojai, kurie nurodydavo darbų apimtis, vietas. Bankiniai pavedimai įrodo, kad UAB „Alfva“ apmokėjo už dalį atliktų darbų. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp apelianto ir UAB „Alfva“ susiklostė generalinio rangovo ir užsakovo santykiai. Apelianto ir UAB „Plungės teracas“ nebesiejo sutartiniai santykiai, todėl apeliantas negali šiai įmonei reikšti jokių pretenzijų.
3. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nesuprato kodėl ieškovas reikalavimą pareiškė atsakovui UAB „Alfva“, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir ieškinį atsisakė tenkinti vien formaliais pagrindais. Teismas, žinodamas, kad UAB „Plungės teracas“ iškelta bankroto byla, siekė, kad ieškovas reikštų reikalavimą šiai įmonei, nors yra akivaizdu, jog gauti atliktų darbų apmokėjimą iš šios įmonės nėra jokių perspektyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo BUAB „Plungės teracas“ prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta netiksli data (2009 m. gegužės 6 d.) ir tretysis asmuo (vietoje Plungės rajono savivaldybės administracijos nurodyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) nedaro šio sprendimo negaliojančiu, nes tai ištaisytinas rašymo apsirikimas, kuris nekeičia sprendimo esmės.
2. Remiantis CK 6.650 straipsniu, UAB „Plungės teracas“ ir ieškovą siejo generalinio rangovo ir subrangovo teisiniai santykiai. Pagal UAB „Plungės teracas“ buhalterinius dokumentus su ieškovu yra visiškai atsiskaityta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad subrangovas (ieškovas) neturi teisės reikšti piniginių reikalavimų užsakovui UAB „Alfva“ (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Ieškovą ir UAB „Plungės teracas“ siejo rangos teisiniai santykiai, todėl, jeigu ieškovas mano, kad UAB „Plungės teracas“ netinkamai vykdė pinigines prievoles pagal statybos rangos sutartį, tai šiai įmonei ir turi reikšti reikalavimus.
3. Ieškovas iš pradžių buvo pareiškęs ieškinį UAB „Plungės teracas“, tačiau, matomai sužinojęs apie gresiantį šios įmonės bankrotą, pakeitė atsakovą į UAB „Alfva“. Teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti atsakovą į tinkamą, tačiau ieškovui to nepadarius, pagrįstai atmėtė ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl tinkamo atsakovo
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo RUAB ,,Alfva“ 23 094,82 Lt skolos ir 4 249,45 Lt delspinigių atmėtė motyvuodamas tuo, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne tam asmeniui, ieškovui buvo išaiškinta teisė pakeisti atsakovą tinkamu asmeniu, tačiau ieškovas to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kas yra tinkamas atsakovas, tačiau iš sprendimo motyvų yra aišku, kad teismas tinkamu atsakovu laikė UAB ,,Plungės teracas“, kuris šioje byloje buvo tretysis asmuo.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu pripažinta, jog BUAB ,,Plungės teracas“ veikla pasibaigė ir jis yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB ,,Plungės teracas“ 2008 m. liepos 9 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl lauko akmenų nuardymo ir klojimo Plungės parko objekte (b. l. 6-7, t. 1). Sutartyje buvo numatyti darbų įkainiai ir atlikimo terminas – iki 2008 m. rugpjūčio 9 d., tačiau sutartyje nebuvo numatytas konkretus darbų kiekis, kurį ieškovas turėjo pagal sutartį atlikti iki 2008 m. rugpjūčio 9 d. Sutartimi buvo susitarta, kad užsakovas (UAB ,,Plungės teracas“) ieškovui (rangovui) konkretų pavedimą atlieka pateikdamas užsakymą, lokalinę sąmatą, kurioje atsispindi atliekamų darbų kiekiai, apmokėjimo vertė. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad užsakovas užsakymų ir lokalinių sąmatų apie atliktinų darbų kiekį ir apmokėjimo vertę nepateikdavo. Užsakymus, kokius konkrečius darbus reikia atlikti ieškovui, nurodydavo UAB ,,Alfva“. Darbus priimdavo UAB ,,Alfva“ darbuotojas P. M.. Už atliktų darbų kiekius, priimtus pagal atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašydavo UAB ,,Alfva“ ir UAB ,,Plungės teracas“ atstovai, apmokėdavo UAB ,,Alfva“.
Ieškovas reikalavimą apmokėti 23 094,92 Lt skolą už lauko akmenų ir skaldytų akmenų klojimo darbus grindžia aplinkybe, kad pasibaigus 2008 m. liepos 9 d. statybos rangos sutarčiai jis toliau pagal susitarimą su UAB ,,Alfva“ Plungės Oginskių rūmų teritorijoje atliko akmenų klojimo darbus, už kuriuos apmokėti atsisakė ir UAB ,,Plungės teracas“, ir UAB ,,Alfva“.
UAB ,,Plungės teracas“ atsisakė ieškovui mokėti tuo pagrindu, kad pasibaigus 2008 m. liepos 9 d. statybos rangos sutarčiai, sutartis su ieškovu nebuvo pratęsta, o už tuos darbus, kuriuos ieškovas atliko iki sutarties pabaigos, ieškovui yra sumokėta. UAB ,,Alfva“ nurodo, kad ieškovas darbų, už kuriuos prašo apmokėti, neatliko, o už atliktus darbus ieškovui yra apmokėta.
Plungės apylinkės teismas pradėjo aiškintis aplinkybes, ar ieškovas darbus, už kuriuos reikalauja apmokėjimo, atliko, tačiau atsakovui UAB ,,Alfva“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, byla nagrinėti buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas ieškinį, kaip pareikštą netinkama atsakovui, atmetė.
Tarp ieškovo ir UAB ,,Alfva“ rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo. Tačiau iš susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Alfva“ tarpusavio santykių matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovas nurodė, kad dėl darbo ir dėl darbų kainos tarėsi su UAB ,,Alfva“ marketingo direktore, kuri paaiškino, kad UAB ,,Alfva“ su juo, kaip patentininku, sutarties sudaryti negali, todėl sutartis bus sudaryta su parduotuve UAB ,,Plungės teracas“, kad darbus priimdavo atsakovo darbuotojas P. M., kad pavedimus, kurioje vietoje darbus atlikti, duodavo P. M. ir direktorius A. S., kad už darbus apmokėdavo UAB ,,Alfva“. Liudytojai E. B. ir S. K. patvirtino, kad pasibaigus sutarčiai jie ir toliau klojo akmenis, darbams vadovavo UAB ,,Alfva“ darbuotojai ir darbus baigė apie spalio mėn. UAB ,,Alfva“ atstovas E. S. taip pat patvirtino aplinkybę, kad ieškovo darbams vadovavo, darbus priimdavo bendrovės ,,Alfva“ darbuotojas P. M., kad jų darbuotoja Jūratė susitarė dėl ieškovo darbo (b. l. 162, t. 1). Liudytoja J. A., kuri yra UAB ,,Alfva“ marketingo direktorė, parodė, kad su ieškovu susitarė dėl akmenų klojimo darbų ir darbų kainos, kad sutartis buvo sudaryta ne su UAB ,,Alfva“, o su UAB ,,Plungės teracas“, nes ieškovas dirbo pagal patentą ir UAB „Alfva“ negalėjo su juo sudaryti sutarties, todėl buvo surastas subrangovas UAB ,,Plungės teracas“, kad ieškovas darbus baigė anksčiau nei buvo numatyta ir jam pasiprašius darbo, darbas buvo duotas (b. l. 177, t. 1).
Iš ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojos J. A. parodymų matyti, kad faktiškai statybos rangos sutartis dėl akmenų klojimo buvo sudaryta ir vykdoma tarp ieškovo ir UAB „Alfva“, tačiau raštu sutartis įforminta su UAB „Plungės teracas“, kurios akcininkais buvo UAB „Alfva“ direktorius A. S. bei marketingo direktorė J. A., o UAB „Plungės teracas“ direktoriumi buvo R. S..
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad ieškovas ir atsakovas UAB ,,Alfva“ susitarė dėl esminių statybos rangos sutarties sąlygų, numatytų CK 6.681 straipsnyje ir šios sutarties vykdymas tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Alfva“ vyko (CPK 185 straipsnis).
Kadangi įstatymas imperatyviai nenustato, kad statybos rangos sutartis būtinai turi būti sudaryta rašytine forma, tai žodinio susitarimo pakanka, kad ieškovo ir atsakovo statybos rangos sutartis būtų galiojanti (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, ieškovas už atliktus darbus turi teisę iš atsakovo UAB ,,Alfva“ reikalauti atlyginimo.
Taigi UAB ,,Alfva“ yra tinkamas atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas tuo pagrindu, kad UAB ,,Alfva“ yra netinkamas atsakovas, yra naikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tačiau šiuo atveju byla gali būti grąžinta naujam nagrinėjimui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali apeliacinės instancijos teismas ištaisyti.
Ieškovo ieškinys buvo atmestas tik tuo pagrindu, kad jis buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Teismo sprendime nėra jokių kitų motyvų dėl ieškinio nepagrįstumo. Taigi, pripažinus, kad UAB „Alfva“ yra tinkamas atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriuo atmestas ieškinys, nebelieka jokių motyvų dėl ieškinio pagrįstumo ir tai yra sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Esant pažeidimui, numatytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, bylos užbaigimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad šalys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija, t. y. iš šalių buvo atimta teisė į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Byla perduodama nagrinėti iš naujo dar ir dėl tos priežasties, kad pagal esančius byloje įrodymus iš esmės bylos negalima išnagrinėti. Byloje yra pateiktas 2009 m. balandžio 21 d. atliktų darbų patikrinimo aktas, kurį pasirašė UAB ,,Alfva“ atstovai (b. l. 138, t. 1). Ieškovas šio akto nepasirašė ir 2009 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje nurodė aplinkybes, dėl kurių akto pasirašyti negalėjo, t. y. ,,mes su atsakovu nebaigėme matuoti, ėjome, praėjome, jie parodė pagaliuką ir pasakė, kad čia mūsų. Jie savinasi iš mūsų dalį, kur mes dirbome, praktiškai nebuvo jokio matavimo, nes jie be manęs matavo“ (b. l. 139, t. 1). Ieškovas pateikė teismui atliktų darbų schemas (b. l. 182-183, t. 1). Atsakovas taip pat pateikė atliktų darbų schemą (b. l. 147-148, t. 1).
Aplinkybes, kad ieškovas paklojo akmeninį kelią nuo ,,baltųjų meškų“ vartų iki tilto, kad ištaisė kitos firmos broką, paklojo asmenis ant tilto, galą kelio už tilto, vieną sparną prie žirgyno, kad buvo atkastas senas kelias, kuris buvo blogos kokybės, jį reikėjo išardyti ir iš naujo kloti akmenimis, patvirtino liudytojas E. B., dirbęs kartu su ieškovu (b. l. 163, t. 1). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas I. K., taip pat dirbęs su ieškovu. Tuo tarpu atsakovo atstovas E. S. teigia, kad ieškovas akmenimis išklojo ne 1 224 kv. m kelio, o tik 724 kv. m, kad nuo ,,baltųjų meškų“ vartų iki stadiono kelio akmenimis neklojo, kad yra likęs senas kelias ir jo kloti nereikėjo, o kitą dalį kelio, kurią reikėjo iškloti, akmenimis išklojo UAB ,,Alfva“ darbuotojai, o ne ieškovas, kad prie vartų dirbo ne ieškovas, o kita įmonė (b. l. 177, t. 1).
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kuruos buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šios įrodymų vertinimo taisyklės teismui nustato pareigą vertinti bylos aplinkybes remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Teismas turi įsitikinti, kad įrodymų surinkta pakankamai, nėra jų prieštaravimų ir abejotinų prielaidų.
Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šioje byloje yra reikšminga nustatyti faktą ar ieškovas darbus, už kuriuos prašo apmokėti, atliko ar neatliko. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima padaryti išvados apie ieškovo atliktų darbų fakto buvimą ar nebuvimą. Atsakovas neigia darbų atlikimą, nurodo aplinkybes, kad dalį darbų, už kuriuos ieškovas prašo apmokėjimo, atliko pats atsakovas, kad į prašomų apmokėti darbų dalį įeina senas kelias, kurio kloti akmenimis nereikėjo, kad dalį darbų atliko kita įmonė. Patvirtinti aplinkybę, kad dalį darbų atliko pats atsakovas, kad ieškovas prašo apmokėti už seno kelio akmenų klojimą, kur akmenys nebuvo keičiami, nepakanka atsakovo paaiškinimų ir pateiktų darbų atlikimo schemų. Plungės apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. protokoline nutartimi nutarė į teismo posėdį iškviesti liudytoją P. M. (b. l. 164, t. 1). P. M. į teismo posėdį neatvyko ir liko kaip liudytojas neapklaustas. P. M. pagal ieškovo ir atsakovo paaiškinimus buvo tas asmuo, kuris nurodydavo, kokius darbus ieškovui atlikti, vadovavo ieškovo darbui, priimdavo darbus. Ieškovas nurodė aplinkybę, kad P. M. paskutinių darbų aktų nepasirašė dėl tos priežasties, kad kilo nesutarimai. Akmenų klojimas yra rankinis, pakankamai individualus darbas, todėl nustatyti aplinkybės, ar ieškovas išklojo akmenimis visą tą kelio ruožą, už kurį reikalauja apmokėjimo, ar dalį darbų atliko pats atsakovas, reikalinga išaiškinti konkrečius asmenis, atlikusius kelio klojimo akmenimis darbą, kurį atsakovo teigimu atliko jo darbuotojai. Minėta, ieškovas ir kartu su juo dirbę E. B. ir I. K. nurodė, kad kelią nuo ,,baltųjų meškų“ vartų iki tilto, tiltą ir už tilto akmenimis klojo būtent jie. Prieštaravimams pašalinti tarp įrodymų, pateiktų ieškovo ir atsakovo, reikalinga surinkti, išnagrinėti ir įvertinti papildomus įrodymus. Analogiška situacija yra ir dėl seno akmeninio kelio darbų. Ieškovas ir liudytojai E. B. ir S. K. nurodė, kad dalį kelio reikėjo išardyti ir iš naujo iškloti, o atsakovas teigia, kad buvo palikta seno akmeninio kelio danga.
Įrodinėjimo subjektai yra asmenys, turintys teisę ir pareigą įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismo pareiga yra nešališkai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).Teismas, norėdamas šią pareigą įvykdyti, bylos nagrinėjimo procese negali būti pasyvus stebėtojas. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas turi teisę šalims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, taip pat teismas, turėdamas pareigą visapusiškai ir objektyviai išaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, turi teisę įpareigoti šalis pateikti jo manymu turinčius reikšmės bylai įrodymus (CPK 179 straipsnis).
Dėl nurodytų argumentų pagal esamus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.