Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės K. S. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų, bei pagal atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei K. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, negyvenant adresu (duomenys neskelbtini), procesinį sprendimą nukreipti skubiam vykdymui. Nurodė, kad:

1.1 šalys gyvena atsakovo vardu registruotame name (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas abiejų šalių darbu ir lėšomis. Atsakovas tapo agresyvus, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prieš ieškovę ir vaikus fiziškai ir psichologiškai, veja ieškovę iš namų. Atsakovui dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas šalims susitaikius. Į namus grįžus gyventi atsakovui, 2021-12-22 ieškovės iniciatyva, 2021-12-23 socialinės darbuotojos iniciatyva, buvo kviesta policija. Tai žaloja nepilnamečių psichiką;

1.2 atsakovas dviem mėnesiams buvo išvykęs dirbti į Angliją, tačiau grįžęs toliau naudoja smurtą prieš ieškovę. Įpareigojimu atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos siekiama išvengti atsakovo smurto prieš ieškovę ir vaikus, apsaugoti ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų atsakovo interesų, kadangi atsakovas turėtų kur gyventi;

1.3 ieškovė ketina teikti ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo priteisimo, uzufrukto teisės jai ir vaikams į atsakovui nuosavybės teise priklausantį šeimos būstą nustatymo, įpareigojant atsakovą gyventi skyrium;

1.4 ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nesilaikė kardomosios priemonės – gyventi nuo šeimos skyrium, atsakovas kelia grėsmę ieškovės ir vaikų saugumui, nesutinka priimti specialistų pagalbos. Dėl atsakovo girtuokliavimo ir psichologinio teroro vyresnioji dukra mikčioja, o jaunesnioji šlapinasi į kelnes, dėl ko atsakovas suduoda vaikui, ieškovė bijo atsakovo. Vaiko teisių specialistai nurodo užtikrinti neatidėliotiną pagalbą vaikams – saugią aplinką.

2. Teismo 2022-01-12 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas D. D. įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės K. S. ir šalių nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus (2021-10-22 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2021-09-14 pagalbos planą, 2021-11-25 vaiko situacijos vertinimo anketas ir kt.), vertino, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas agresyviai elgiasi ieškovės atžvilgiu, naudoja psichologinį smurtą, kurį stebi vaikai, tokiu būdu yra daroma žala jų interesams. Teismas pažymėjo, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto Kupiškio rajone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir paties atsakovo teigimu, jis Lietuvoje nedirba, todėl buvo daroma išvada, kad jis turi galimybę, grįžęs į Lietuvą, gyventi ne Vilniuje. Teismas vertino, kad skirtingai nei ieškovė, kuri gavo tik 184 Eur motinystės išmoką bei pašalpą, atsakovas, dirbdamas užsienyje, gauna ar turi galimybę gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išsinuomoti kitą būstą, tokiu būdu užtikrindamas vaikams ramią aplinką jam nuosavybės teise priklausančiame name ir apsaugodamas juos nuo tarp šalių kylančių konfliktų.

3. Atsakovas D. D. 2023-05-03 prašymu prašė panaikinti teismo 2022-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad:

3.1 nuo to laiko, kai teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, praėjo beveik pusantrų metų, dar daugiau laiko praėjo nuo įvykių, kuriais teismas rėmėsi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Šiai dienai situacija tarp šalių yra pasikeitusi, tarp šalių įsivyravusi ramybė, jie yra susitaikę;

3.2 vienintelis dalykas dėl ko šalims nepavyksta susikalbėti – tėvo bendravimo su vaikais laikas. Panaikinus įpareigojimą atsakovui gyventi skyriumi nuo šeimos, išsispręstų ir ši problema, kadangi atsakovas galėtų būti šalia vaikų, nekiltų nesusipratimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko. Ieškovė nebegalėtų piktnaudžiauti tėvų valdžia, riboti jo bendravimo su vaikais;

3.3 atskyrus atsakovą nuo šeimos ir jo namų, jis nebegali tęsti gyvenamojo namo statybos darbų. Namas nėra baigtas statyti ir įrengti, reikalinga tęsti rekonstrukcijos darbus. Neremontuojant namo jo būklė blogės, ir jame nebebus įmanoma gyventi;

3.4 atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, bet planuoja grįžti į Lietuvą. Jis neturi kitos gyvenamosios vietos, yra būtinybė rūpintis nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, todėl prašo panaikinti įpareigojimą gyventi skyriumi, uždraudžiant jam gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Grįžus į Lietuvą, atsakovo pajamos bus mažesnės, jis turi pareigą išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus, todėl galimybės išsinuomoti kitą būstą neturės.

4. Ieškovė K. S. atsiliepimu į prašymą prašo netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad:

4.1 atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu yra nepakitęs. Gyvendamas atskirai nuo ieškovės, atsakovas ieškovės bei vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Ieškovė teikia susirašinėjimą, kuriame matyti atsakovo terorizavimas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas žemina ieškovę, nuteikinėja vaikus prieš motiną, dėl ko daroma neigiama įtaka vaikams, rodomas netinkamas elgesio pavyzdys. Atsakovas liko agresyvus ir šalių gyvenimas viename name yra neįmanomas;

4.2 atsakovas iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo namuose būdavo retai, didžiąją dalį laiko praleido užsienyje darbo reikalais. Atsakovas, grįžęs į Lietuvą, apsistojo name Kupiškio rajone, kurį, prasidėjus ginčams, perleido savo dukterėčiai. Atsakovas nurodo, kad neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą jis, jau vykstant teisminiam procesui, perleido savo giminaitei, t. y. pats tikslingai sukūrė tokią padėtį;

4.3 atsakovas turi būti suinteresuotas, kad 3 mažamečiai vaikai turėtų gyvenamąjį būstą, o iš ankstesnio elgesio ir pridedamo susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, negali užtikrinti jiems saugios gyvenamosios aplinkos. Tai, kad vaikai yra pasiilgę tėvo, nėra pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas turi galimybę bendrauti su vaikais. Atsakovas dėl savo darbo užsienyje, net ir šalims gyvenant skyrium, negalėjo ir šiuo metu negali nuolat bendrauti su vaikais, todėl bendravimo su vaikais dažnumas nėra pasikeitęs dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pablogintos vaikų ar atsakovo tarpusavio bendravimo sąlygos.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą dėl atsakovo prašymo panaikinti teismo 2022-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad netikslinga naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė ir atsakovas negeba konstruktyviai bendrauti, tarpusavio santykiai yra įtempti, tai kenkia vaikų psichologinei būsenai, be to, vaikų gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti neigiamas emocijas ir išgyvenimus vaikams, nes jie yra pripratę gyventi šioje gyvenamojoje vietoje. Atkreipė dėmesį, kad 2023-04-05 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis nuolat nebūna Vilniuje, kadangi turi kaimą, būna Kupiškyje, dirba tolimųjų reisų vairuoju ir pusę laiko būna reise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Nurodė, kad:

6.1 atsakovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas būtų tikslingas ir nepadarytų žalos šalių nepilnamečiams vaikams;

6.2 byloje pateiktos šalių pozicijos, šalių bendravimas ankstesnio teismo posėdžio metu, įvairūs rašytiniai dokumentai (tarp jų ir aktualūs), patvirtinta, kad ginčo šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiški, sudėtingi, šalys neranda taikaus bendro (taikaus) sprendimo vaikų ir kitais klausimais, toliau vyksta teisminis procesas. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovas, nurodydamas, jog šalims nepavyksta pilnai susikalbėti;

6.3 teismui pateiktame šalių susirašinėjime vartojami netinkami išsireiškimai („padla“, „nevykėlė“, „šlikštynė“). Tarnyba pateikė teismui 2023-04-05 Pagalbos plano posėdžio medžiagą, iš kurios matyti, kad tam tikras vaikų tėvo elgesys mamos ir vaikų atžvilgiu negalimas ir jį būtina keisti, o vyras nesuvokia koks jo elgesys yra netinkamas, ką jis daro ne taip, vyrui turi būti teikiama pagalba, bet jis jos atsisako. Vaikų motina taip pat skatinama komunikuoti su vaikų tėvu;

6.4 ši laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma, kai kitas asmuo turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti. Teismas, 2022-01-12 nutartimi įvertino, kad atsakovas turi galimybę grįžęs į Lietuvą, gyventi ne Vilniuje (turi nekilnojamojo turto Kupiškio rajone), dirbdamas užsienyje gauna ar turi galimybę gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išsinuomoti kitą būstą. Nėra ginčo, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas. Be to, atsakovas pardavė savo nekilnojamąjį turtą šio proceso metu, todėl nėra paneigta, kad iš gautų lėšų, gali įsigyti kitą turtą. Atsakovą byloje atstovauja profesionali teisininkė – advokatė, už kurios paslaugas, tikėtina, atsakovas moka. Duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis neleistų jam išsinuomoti būsto, byloje nepateikta, o nurodytos aplinkybės, jog grįžus į Lietuvą jo pajamos sumažės, jis turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nėra pakankamas pagrindas panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovas neįrodė, kad šalių bendravimas pasikeitė iš esmės, kadangi yra būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, teismas atsakovo prašymą dėl teismo 2022-01-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmeta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodo, kad:

7.1. teismas rėmėsi pateiktais dokumentais bei įvykiais: 1) 2021-10-22 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris neva netiesiogiai patvirtina šalių santykių konfliktiškumą ir atsakovo polinkį smurtauti; 2) 2021-09-14 pagalbos planu, kuriame matoma atsakovo girtuoklystė, smurtas; 3) 2021-11-25 vaiko situacijos vertinimo anketos, kuriuose užfiksuoti ieškovės teiginiai dėl atsakovo terorizavimo ir smurto vaikų atžvilgiu; 4) 2021-12-23 įvykiu, kuomet ieškovė kreipėsi į atvejo vadybininkę dėl baimės atsakovui, ko pasekoje buvo iškviesta policija, kuri nenustatė vaikų tėvo girtumo, o vaiko teisių tarnybos specialistai sprendė, jog žalą vaikams daro šalių konfliktai;

7.2. nei vienas įrodymas tiesiogiai neįrodo atsakovo daromos žalos vaikams. Ieškovės pateiktos žinutės parodo tik atsakovo nepasitenkinimą, kai ji neleidžia jam bendrauti su vaikais, atsakovas tokių žodžių girdint vaikams neišsakė. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, neleidžia tėvui bendrauti su vaikais. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo vaikų emociškai tolina vaikus nuo tėvo, slopina jų tarpusavio ryšį;

7.3. vien dėl tariamų ir ieškovės išgalvotų baimių bei prielaidų apie galimą šalių konfliktiškumą, atsakovas yra praradęs galimybę disponuoti vieninteliu turimu nekilnojamuoju turtu, vienintele gyvenamąja vieta. Nepanaikinęs laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovo gyvenimo skyrium, teismas šalių ginčą išspręstų iš esmės, kadangi ieškovė tuo pasiektų norimą teisinį rezultatą – užvaldytų svetimą turtą;

7.4. taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui nesilankyti / negyventi nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje yra nepagrįstos ir neproporcingos, pažeidžia atsakovo teises dalyvauti savo vaikų gyvenime ir vaikų teises bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas tinkamai atlieka savo, kaip tėvo, pareigas, todėl riboti šių jo teisių nėra pagrindo;

7.5. teismo procesas tęsiasi jau nuo 2021-ųjų metų. Laikinosios apsaugos priemonės tęsiasi beveik 2 metus, byla gali tęstis dar porą metų. Per tą laiką vaikai atitols nuo tėvo, o atsakovas ilgą laiką neturės kur gyventi. Atsakovui neleidžiant gyventi name, po kelių metų šalių vaikai nebeturės kur gyventi dėl avarinės namo būklės. Namas nėra baigtas statyti ir įrengti. Neremontuojant namo jo būklė blogės;

7.6. atsakovui nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini) yra išnykusi. Fotonuotraukomis atsakovas pagrindė minėto turto būklę – senas namas, avarinės būklės, su išgriuvusiais ūkiniais pastatais. Už tokį turtą atsakovas negalėjo gauti pajamų, kad galėtų įsigyti kitą, tinkamą gyventi būstą;

7.7. teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismas aukščiau išvardytais motyvais atmesdamas atsakovo prašymą formuoja ydingą praktiką, kuria remiantis būtų ribojama visų proceso dalyvių teisė kreiptis į profesionalius teisininkus siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis dėl teismo 2022-01-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

11. Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, negyvenant adresu (duomenys neskelbtini), procesinį sprendimą nukreipti skubiam vykdymui.

12. Teismas 2022-01-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovas D. D. įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės K. S. ir šalių nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).

13. Atsakovas D. D. 2023-05-03 prašymu prašė panaikinti teismo 2022-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

14. Atsakovas nebeturi nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams.

16. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

17. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium, rėmėsi įrodymais, kurie patvirtina seniai buvusius įvykius ir tiesiogiai neįrodo atsakovo daromos žalos vaikams: 1) 2021-10-22 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris neva netiesiogiai patvirtina šalių santykių konfliktiškumą ir atsakovo polinkį smurtauti; 2) 2021-09-14 pagalbos planu, kuriame matoma atsakovo girtuoklystė, smurtas; 3) 2021-11-25 vaiko situacijos vertinimo anketos, kuriuose užfiksuoti ieškovės teiginiai dėl atsakovo terorizavimo ir smurto vaikų atžvilgiu; 4) 2021-12-23 įvykiu, kuomet ieškovė kreipėsi į atvejo vadybininkę dėl baimės atsakovui, ko pasekoje buvo iškviesta policija.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-12 nutarties, kuri yra įsiteisėjusi, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis.

19. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog nepanaikinęs laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovo gyvenimo skyrium, teismas šalių ginčą išspręstų iš esmės, nes tokiu būdu ieškovė užvaldytų svetimą turtą

20. Prašydama taikyti minimą laikinąją apsaugos priemonę, ieškovė nurodė, kad siekia apsaugoti savo ir nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas 2022-01-12 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium, taip pat saugoma vertybe nurodė vaikų interesų apsaugą, o ne santuokoje įgyto turto paskirstymo teismo sprendimu tinkamą vykdymą. Teismas konstatavo, kad susidariusioje situacijoje kyla grėsmė ieškovės bei nepilnamečių vaikų interesams, kurie turi būti prioritetiškai saugomi ir ginami. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apelianto argumentas, kad nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovo gyvenimo skyrium, teismas šalių ginčą išspręstų iš esmės, nes ieškovė užvaldytų svetimą turtą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant apsaugoti ieškovės bei nepilnamečių vaikų teisę į saugią aplinką.

21. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovui nesilankyti / negyventi nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje yra nepagrįstos ir neproporcingos, pažeidžia atsakovo teises dalyvauti savo vaikų gyvenime ir vaikų teises bendrauti su abiem tėvais.

22. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu apelianto argumentu, kadangi atsakovo teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų gyvenime yra užtikrinta taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, nustatant laikiną atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-18 nutartimi ieškovės K. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies ir nustatyta laikina atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pagal kurią būdamas Lietuvoje atsakovas bendrauja su vaikais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-19 nutartimi atsakovo D. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas iš dalies ir nustatyta laikina atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Minėta 2022-08-19 nutartis Vilniaus apygardos teismo 2022-11-03 nutartimi palikta nepakeista, konstatavus, kad teismo nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrina vaikų interesus ir teises bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, taip pat žymiai nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių ir pareigų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-23 nutartimi atsakovo D. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo tenkintas ir buvo pakeistas 2022-08-19 nutartimi nustatytos laikinos atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D., D. D. ir V. D. tvarkos 6.3 punktas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui yra sudarytos galimybės bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu, būnant Lietuvoje matytis su jais, pasiimti juos su savimi. Atsakovas dėl darbo užsienyje, net ir šalims gyvenant skyrium, negalėjo ir negali nuolat bendrauti su vaikais, todėl bendravimo su vaikais dažnumas nėra pasikeitęs dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium, nėra pablogintos vaikų ar atsakovo tarpusavio bendravimo sąlygos.

23. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad atsakovui neleidžiant gyventi name, po kelių metų šalių vaikai nebeturės kur gyventi dėl avarinės namo būklės. Namas nėra baigtas statyti ir įrengti, neremontuojant namo, jo būklė blogės. Remiantis Tarnybos parengtos Vaiko situacijos vertinimo anketos 2023-03-24 duomenimis, nustatyta, kad vaikai gyvena nuosavame tvarkingai įrengtame name. Kitų duomenų apie tai, kad namas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali tapti avarinės būklės, į bylą nėra pateikta, todėl tokie apelianto argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-12 nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi, buvo nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto Kupiškio rajone, Lietuvoje nedirba ir turi galimybę, grįžęs į Lietuvą, gyventi ne Vilniuje. Be to, atsakovas dirbdamas užsienyje gauna ar turi galimybę gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išsinuomoti kitą būstą.

25. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad atsakovui nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi. Fotonuotraukomis atsakovas pagrindė minėto turto būklę – senas namas, avarinės būklės, su išgriuvusiais ūkiniais pastatais. Teigia, kad už tokį turtą atsakovas negalėjo gauti pajamų, kad galėtų įsigyti kitą, tinkamą gyventi būstą.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra ginčo, jog atsakovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas. Be to, atsakovas pardavė savo nekilnojamąjį turtą šio proceso metu, todėl nėra paneigta, kad iš gautų lėšų, gali įsigyti kitą turtą.

27. Remiantis į bylą pateiktu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu (DOK-76475), nustatyta, kad atsakovas 2022-07-05 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1883 perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini) ir atsakovo nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąj turtą yra išnykusi. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą jau vykstant teisminiam procesui, sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovas pats tikslingai sukūrė tokią padėtį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pardavęs savo nekilnojamąjį turtą, iš gautų lėšų, gali įsigyti kitą turtą. Todėl apelianto teiginys, kad už tokį turtą jis negalėjo gauti pajamų, kad galėtų įsigyti kitą, tinkamą gyventi būstą, yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

28. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad teisė turėti advokatą yra absoliuti. Teismas formuoja ydingą praktiką, kuria remiantis būtų ribojama visų proceso dalyvių teisė kreiptis į profesionalius teisininkus siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovą byloje atstovauja profesionali teisininkė – advokatė, už kurios paslaugas, tikėtina, atsakovas turi susimokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo teiginys negali būti traktuojamas kaip teisės kreiptis į profesionalius teisininkus ribojimas.

29. Pažymėtina, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas gauna ar turi galimybę gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išsinuomoti kitą būstą. Remiantis atsakovo 2022-11-07 atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodytais duomenimis, apelianto uždarbis užsienyje yra ne daugiau kaip 2 500 svarų per mėnesį, o apelianto atlygis dirbant Lietuvoje buvo apie 1 700 Eur (DOK-180652). Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie blogą savo finansinę padėtį ar sumažėjusias pajamas.

30. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu yra nepakitęs ir pateikė įrodymus (DOK-76475) – šalių susirašinėjimą, kuriame atsakovas vartoja tokius išsireiškimus kaip „padla“, „nevykėlė“, „šlikštynė“ ir pan.

31. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateiktos trumposios tekstinės žinutės parodo tik atsakovo nepasitenkinimą ir tokių žodžių tiesiogiai ieškovei, girdint vaikams, neišsakė.

32. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-04-11 pateiktais dokumentais (DOK-59309) nustatyta, kad 2021-08-29 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (neblaivus vyras konfliktuoja, naudoja smurtinius veiksmus vaikų akivaizdoje); 2021-09-27 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (smurtas vaikų artimoje aplinkoje); 2021-12-23 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (tarp tėvų vyksta konfliktai vaikų akivaizdoje); 2022-06-11 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (tarp tėvų vyksta konfliktai vaikų akivaizdoje); 2022-11-29 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikų tėvai konfliktuoja skyrybų procese); 2023-03-24 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaiko situacijos vertinimo anketose pažymėti rizikos veiksniai: vaikų tėvas nesuvokia, kad necenzūrinių žodžių vartojimas, neigiami žodžiai apie motiną, vaikams girdint, policijos kvietimas ir kiti veiksmai gali turėti neigiamą poveikį vaikų emocinei būklei, atsiliepti jų normaliam vystymuisi. Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, netikslinga naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė ir atsakovas negeba konstruktyviai bendrauti, tarpusavio santykiai yra įtempti, o tai kenkia vaikų psichologinei būsenai, be kita ko, vaikų gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti neigiamas emocijas ir išgyvenimus vaikams.

33. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, spręstina, kad atsakovas atskiruoju skundu neįrodė, kad situacija tarp šalių yra pasikeitusi, kad šalys yra susitaikiusios, ir, kad atsakovas neigiamai apie ieškovę, vaikams girdint, nekalba. Iš šalių susirašinėjimo ir Tarnybos 2023-04-11 pateiktų dokumentų akivaizdu, kad santykiai tarp šalių yra išlikę konfliktiški, atsakovas negeba konstruktyviai bendrauti, o tai kenkia vaikų psichologinei būsenai. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumento, jog atsakovo gyvenimas su ieškove ir nepilnamečiais vaikais nepadarytų žalos šalių nepilnamečiams vaikams.

34. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.