Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą (pavadintas prašymu, toliau tekste – skundas) dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. B. nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, dalimis - galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 90 parų arešto. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinta 2022 m. sausio 31 d., 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės - galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 76 MGL dydžio bauda. Laisvės bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 15 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo G. B. asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis. Teismas padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmestinas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi nuobaudų, mokėsi, dalyvauja resocializacijos programose, pozityvaus užimtumo veiklose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą bei patvirtintą darbo vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. G. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei rizikai, visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nuteistajam nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai ir net 12 dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

9. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo vidutinė rizika yra mažėjanti – išsilavinimo, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo bei galimybės įsidarbinti bei mąstymo ir elgesio srityse, tačiau šios sritys vis tik dar nebuvo įvertintos kaip G. B. nusikalstamo elgesio riziką mažinantys, apsauginiai veiksniai. Vertinimo metu nuteistajam nustatytas tik vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys (motyvacija darbinei veiklai), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis apsauginis veiksnys, aukščiau aptartų kriminogeninių veiksnių kontekste, nelaikytinas išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Darbą G. B. turėjo nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

10. Abejonių dėl galimo G. B. lygtinio paleidimo kelia ir jo mąstymo ypatumai bei jo korekcija. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis labiau linkęs save vertinti iš teigiamos pusės, negeba įžvelgti ir įvardinti neigiamų būdo bruožų ar savybių kurias norėtų pakeisti. Nusikalstamo elgesio istorijoje buvo fiksuota asmens savitvardos praradimo ar instrumentinės agresijos panaudojimo atvejų, kai buvo nuteistas už viešosios tvarko pažeidimą, tačiau nuteistojo teigimu, jis atsidūrė ne laiku ir ne vietoje. Kalbant apie nusikaltimą bei jo aplinkybes, G. B. negeba įvertinti savo elgesio pasekmių platesne prasme, t. y., jas vertina tik sau ir tam tikriems asmenims, teigia, kad nepagalvojo, kad viskas taip pakryps ir bus nuteistas. Šie duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai sudarė pagrindą abejoti G. B. pakankama motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje.

11. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismo nutartyje neteisingai nurodyta, jog jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nes nuo 2024 m. liepos 12 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iš tiesų, apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad G. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nors Pataisos įstaigos Viršininko sprendimu G. B. nuo 2024 m. liepos 12 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ( b.l. 73). Nuteistojo perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą iš tiesų rodo jo elgesio tendencijų pokytį teigiama linkme, tačiau tai savaime neduoda pagrindo išvadai, kad toks perkėlimas suponuoja lygtinio paleido taikymo pagrindą. Sprendžiant šį klausimą, yra vertinama nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių bei faktų visuma, todėl šis netikslumas nėra išskirtinis ar esminis, kad duotų pagrindą priimti kitokį sprendimą.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Nuteistasis G. B. bausmę už atlieka už sunkų sveikatos sutrikdymą ir neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (2 epizodai). Šis G. B. teistumas nėra pirmas, jis teistas ir anksčiau. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog G. B. nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis stengiasi savo kaltę minimalizuoti, ieško savo elgesį pateisinančių priežasčių, pasekmes vertina daugiau sau nei veikos aukai ir visuomenei kitiems. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie su nusikalstama veika bei ankstesne nuteistojo kriminaline praeitimi susijusias aplinkybes, apylinkės teismas jų nelaikė išskirtinėmis, tačiau vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas joms jokios prioritetinės reikšmės, todėl jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir nelaikytinas neteisėtu.

14. Visiškai nepagrįstas nuteistojo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė remdamasis sena jo vertinimo išvada ir neanalizavo šiuo metu egzistuojančių duomenų. Pateikta medžiaga patvirtina, kad Socialinio tyrimo išvada buvo surašyta 2024 m. birželio 26 d. Joje paminėta 2024 m. balandžio 10 d. pažyma apie patvirtintą galimybę taikyti intensyvią priežiūrą G. B. pasirinktu adresu, jei jis būtų paleistas lygtinai, taip pat nurodyta, jog 2024 m. birželio 26 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys programą, kas neabejotinai patvirtina, jog ji surašyta būtent tuo laiku, kuris joje ir nurodytas.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį G. B. charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

16. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.