Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal įstatymą suinteresuotiems asmenims: R. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolės Janės Jakimavičienės kontorai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, prašo išduoti nepilnamečių vaikų motinai R. Ž. teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Prašyme nurodo, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad po M. B. mirties nėra įregistruota sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Mirusiojo palikimą sudaro: 1) 4,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (0,10Eur). Nurodė, kad jų turimomis žiniomis, antstolės Janės Jakimavičienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl (9523,88 Eur) išlaikymo įsiskolinimas dukrai Ž. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), naudai.

2017-02-20 pareiškėjas gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad R. Ž. iki šiol nesusitvarkė jokių dokumentų. Susisiekus su R. Ž., ji patvirtino, kad nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) faktiškai pradėjus jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl apyrašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodytus veiksmus būtina atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šį terminą galima pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

A. ir L. B. yra nepilnametės ir dėl to jos negali pilnavertiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, turėjo įgyvendinti jų motina R. Ž., kuri šios pareigos per nustatytą terminą neatliko.

Neišsprendus mirusiojo M. B. palikimo priėmimo nepilnamečių A. B. ir L. B. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti M. B. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais. Tai , kad nėra asmenų priėmusių jo palikimą, termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai nesuvaržys kitų asmenų teisių ir atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečių vaikų interesai.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas. Jeigu paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, tai gali būti pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tačiau tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto , tiek skolų dydis. Pareiškėjas nurodo, kad iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog palikėjo skoliniai įsipareigojimai žymiai viršija jo turimą turtą, todėl teismo leidimo – atsisakyti priimti nepilnamečių vaiku vardu palikimą išdavimas, neprieštaraus vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, bei prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečių A. ir L. B. vardu atsisakyti priimti po jų tėvo M. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2012 m. sausio 25 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėja apie tai, jog yra neišspręstas (duomenys neskelbtini) mirusio M. B. turto paveldėjimo klausimas nepilnamečių A. B. ir L. B. vardu bei apie jai kylančią pareigą nepilnamečių vaikų vardu pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo atsisakymo sužinojo tik 2017 m. vasario 27 d., gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją, jog nepilnamečių vaikų motina R. Ž. nesikreipė į reikalingas institucijas ir mokesčių inspekcijai nepateikti jokie dokumentai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Taigi, nurodyta priežastis pripažintina svarbia, nes vaikų motinai neatliekant būtinų veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti ir neinformavus apie tai vaiko teisių apsaugos skyriaus, pareiškėja objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečių A. B. ir L. B. teisių. Taip pat, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. ir Ligita yra nepilnametės ir dėl to pačios negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus, priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu, turėjo pareigą įgyvendinti jų motina R. Ž., tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Be to, teismas įvertina tai, kad neišsprendus mirusiojo M. B. palikimo priėmimo nepilnamečių vaiku vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti M. B. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, bei tai, jog nėra asmenų, priėmusių mirusio M. B. palikimą, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržytų kitų asmenų teisių, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių A. B. ir L. B. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po M. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.50, 5.60 str.). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Dėl tokių pareigų nevykdymo tėvams gali kilti atsakomybė bendraisiais civilinės teisės pagrindais. Jau buvo minėta, kad nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 str. 4 d.), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 str.). Pažymėtina, kad CK 3.188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nedaroma išimčių dėl dalinio veiksnumo nepilnamečių. Be to, ši norma yra speciali kitų CK normų atžvilgiu, ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte konkrečiai nurodyta, kad teismo leidimas yra reikalingas tiek priimant, tiek atsisakant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tokiu atveju CK 2.8 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos Nr. AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Šios teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl amžiaus ir su juo susijusio veiksnumo apribojimo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą gali tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, arba, esant interesų konfliktui, teismo paskirtas globėjas (CK 3.188 str. 2 d.).

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5. 1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po nepilnamečių A. ir L. B. tėvo M. B. mirties (duomenys neskelbtini) liko jo iki mirties nuosavybės teise valdytas 4,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt (arba 2896,20 Eur) vertės ir 0,10 Eur piniginės lėšos banke. M. B. mirties dieną turėjo ne mažiau kaip 9815,78 Eur vertės prievolių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. ir L. B. paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkinamas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą leisti valstybei paveldėti mirusiojo turtą. Įstatymas nenumato, kad toks teismo leidimas turi būti išduodamas. Paveldėjimo procedūroms yra nustatyta tam tikra neteisminė tvarka. Išsprendus nepilnamečių vaikų palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą klausimą, toliau paveldėjimo procedūros turi būti tęsiamos neteismine tvarka, todėl reikalavimas, leisti priimti palikimą valstybei, paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 296, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą atsisakyti priimti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą nepilnamečių vaikų: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Nutarčiai įsiteisėjus, leisti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti nepilnamečių A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu jų tėvo, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Reikalavimą: leisti valstybei paveldėti mirusiojo M. B. turtą, palikti nenagrinėtą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą. Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama, tačiau ji įsiteisėja kartu su nutarties dalimi, kuria atnaujinamas terminas atsisakyti priimti palikimą.