Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo misterijos (toliau ir – Institucija) J. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., jo atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, vertėjai Helenai Žemaitel, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., būdamas įmonės UAB „K.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (nuo 2021-07-01 pasikeitė įstatymo redakcija), kadangi (duomenys neskelbtini)Respublikos pilietis S. T., gim. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose nuo (duomenys neskelbtini) nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, o būtent jis buvo įdarbintas neturėdamas leidimo laikinai gyventi suteikiančio teisę dirbti UAB „K.“, nesilaikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nuostatose nustatytos tvarkos. Šiais veiksmais E. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas UAB „K.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonės statybos objekte (duomenys neskelbtini) L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J. D., gim.(duomenys neskelbtini) nuo 2020-11-06 iki Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo momento 2020-11-09 dirbtų tik sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta.

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolu E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis būdamas UAB „K.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonės statybos objekte (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys nesklebtini) ir E. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-11-06 iki Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo momento 2020-11-09 dirbtų tik sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Taip pat dėl to, kad E. B., būdamas įmonės UAB „K.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas įmonėje pareigose nuo (duomenys neskelbtini) nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, o būtent jis buvo įdarbintas neturėdamas leidimo laikinai gyventi suteikiančio teisę dirbti UAB „K.“, nesilaikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatose nustatytos tvarkos (b. l .2).

2020 m. gruodžio 10 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1807, bei tyrimo veiksmų plane 2020-11-09 užfiksuota, kad L. M., E. D. bei (duomenys neskelbtini) pilietis S. T. dirbo įmonėje UAB „K.“ legaliai neįdarbinti (b. l. 3-6).

Rašytiniame 2020 m. lapkričio 9 d. paaiškinime, adresuotame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriui, L. M. nurodė, kad darbo rado facebook pagalba puslapyje „siūlo/ ieško darbo“, susiskambino su asmeniu, kuris nuvežė juos į objektą lapkričio 6 d. penktadienį pas I. <.. >, apie įdarbinimą nieko nešnekėjo, bet galima suprasti, kad galima įsidarbinti oficialiai (b. l. 9).

Rašytiniame 2020 m. lapkričio 9 d. paaiškinime E. D. nurodė, kad statybų objekte dirba 2 dieną, darbą duoda I., atlikinėja kaip pagalbinis darbus (b. l. 10).

Rašytiniame 2020 m. lapkričio 23 d. paaiškinime E. D. paaiškino, kad darbą surado facebook grupėje. Susiskambino su žmogumi, kurio vardo nepamena, jis juos atveždavo į darbą ir skambino I. jis juos atveždavo nuo penktadienio 6 dienos, kai važiavo dėl darbo.<..:> Dėl darbo ir pinigų kalbėjo su I., jis jų darbą įvertino 30-50 eurų, priklausė kaip dirbo. Su kitais žmonėmis dėl pinigų nekalbėjo. Kaip jie dirbo matė ir prižiūrėjo I.. <... > Inspektorius parodė žmogų, jis matė kaip jie dirbo, pagalvojo, kad tai nieko nors viršininkas. V. F. jiems nėra pažįstamas (b. l. 11-12).

Rašytiniame 2020 m. lapkričio 9 d. paaiškinime E. B. nurodė, kad įmonė objekte atlikinėjo fasadų apdailos darbus, kadangi jų brigada susirgo, negalėjo atlikti darbų. Objekte reikėjo išvežti pastolius. Paprašė draugų pagalbos, L. ir E. davė nukrauti pastolius. Paprašė pagalbos neatlygintinai (b. l. 13).

Rašytiniame 2020 m. lapkričio 11 d. paaiškinime I. M. paaiškino, kad dirba UAB „K.“. Įvykio dieną iškvietė darbui du darbuotojus L. ir E. (b. l. 14, 23).

Rašytiniame 2020 m. lapkričio 19 d. V. K. paaiškinime nurodo, kad V. F. paprašė surasti pagalbinių darbininkų ar jis žino, paklausinėjo per pažįstamus ir surado du vaikinukus, kuriuos pasiūlė M. Jis vaikinukų neinstruktavo <..>. Pinigus sumokėtus vaikinams grąžino V. (b. l. 15).

Rašytiniame 2020 m. lapkričio 19 d. V. F. paaiškinime pažymima, kad rangos sutarties jis nepasirašė, L. M. ir E. J. D. nepažįsta, pinigų nemokėjo, <..> (b. l. 16). Papildyme nurodė, kad pats darbų atlikti negalėjo, todėl paprašė pagalbos. Kas tarėsi dėl darbo užmokesčio nežino.

2020-10-27 rangos sutartyje Nr. 2020/10/27, pasirašytoje tarp UAB „K.“ (užsakovas) ir V. F. (rangovas) sutarta tinkamai atlikti sutartyje numatytus darbus iki 2020 m. lapkričio 17 d. (b. l. 17; 21).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis 2020 m. lapkričio 9 d. duomenimis statybose dirbusių asmenų sąraše nėra nei L. M., gim. nei E. J. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

UAB „K.“ rašte, adresuotame VDI, nurodoma, kad UAB „K.“ negali pateikti VDI dokumentų susijusių su L. M. ir E. J. D., kadangi jie nėra įmonės darbuotojai, o taip pat nėra asmenys, su kuriais UAB „K.“ būtų sudaręs kokias nors sutartis dėl rangos darbų ir / ar paslaugų atlikimo suteikimo (b. l. 20).

2020 rugsėjo 25 d. darbo sutartimi UAB „K.“ priėmė (duomenys neskelbtini) pilietį S. T. į pareigas (b. l. 36).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad buvo trūkumas darbuotojų. Jie susirado darbuotojus, kurie dirbo kitoje įmonėje. Paklausė, ar galės padėti ir jie sutiko. Jie pinigų nemokėjo, tik sutarė su jų vadovais dėl atlyginimų. I. M. pranešė darbų vadovui, kiek žmogus dirbo, pinigų jie nemokėjo. Jų įmonė dirba treti metai. Nemato tikslo užsidirbti, ar nemokėti mokesčių, kuriuos moka sąžiningai. Situacija tokia, kad jie yra pasirašę sutartį, bet kaltinami tuo, kad S. T. dirba. Jie įdarbino jį ir, ko nepadarė, tai nepranešė, kad jis dirba Migracijos tarnybai, tai čia jo kaltė, čia nesiginčija, užmiršo, žmogiška klaida. Patikrinimo metu E. J. D. ir L. M. toje vietoje buvo. Įmonė turi su V. F. susitarimą, t. y. jis dirba pagal individualios veiklos sutartį, jie jam paskambino, pasakė, kad reikia dviejų vaikinukų, kad reikia sutvarkyti patalpas, tada jie atveždavo vaikinukus ir jie padėdavo sutvarkyti. Čia jų sutartis, ir kai jiems reikia žmonių, jie paskambindavo V., o ką jis daro, kaip moka, tai ne jų reikalas. Mokėjimai tada buvo sustabdyti, kai įvyko šis patikrinimas. Eilinis mokestis buvo, jeigu neklysta, 80 eurų už kiekvieną darbo dieną už vieną asmenį. Jie dirbo kelias dienas. Dėl to nebuvo atsiskaityta, nes buvo atliktas patikrinimas. Jokių atsiskaitymų nebuvo. Kodėl skiriasi pirminiai parodymai nuo dabar teikiamų parodymų, tai kaip ir minėjo, kad pas juos draugiški santykiai su V. F.. Paskambino jam, kad padėtų, nes pas juos įmonėje buvo „Covid“ protrūkis ir sutarė, kad padės su darbais. Kodėl rašė, kad paprašė pagalbos L. ir E., tai stresinė situacija, gal ne taip išsireiškė. Jis su V. viską tvarkė. Iš tiesų, su jais nelabai ir yra kontaktavęs. Kaip suprasti pasakymą „paprašiau pagalbos neatlygintinai, pusei valandos“, tai buvo streso būsenoje. Gal jie ne apie tuos žmones šnekėjo, nes jie dar medžiagas pervežinėjo iš sandėlio. I. pasakydavo, ką jiems sutvarkyti. Nežino, ar jie buvo instruktuoti ar ne kaip saugiai elgtis statybos objekte, vadovas turėtų žinoti. Dėl paaiškinimo, kur V. F. nurodo, kad „ši sutartis nieko bendro neturi su šiais vaikinais, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)“, tai gal reiktų V. F. patį apklausti, kodėl taip paaiškino. Jis VDI net vežė originalią sutartį. Parašas yra jo, yra pasirašytas susitarimas. Tą dieną, iš jų darbuotojų, dirbo tik I. M., nes kiti sirgo, buvo Covid biuletenyje, jeigu neklysta. Po patikrinimo nei su L. nei su E. nebendravo, labai gaila buvo šito jaunimo. Net kontaktinių numerių neturi. Dėl darbų su V. F., tai iš dalies padaryti, iš dalies ne. Kiti darbai, kuriuos darė L. ir E., taip pat iš dalies neatlikti, o iš dalies atlikti, nes po to įvykio jie dingo. Į tokius klausimus, kokie darbai atlikti, kokie ne, tai galėtų atsakyti darbų vadovas.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. E. D. apklaustas parodė, kad L. jam paskambino dėl šito darbo. Jie su L. pažįstami, nes turi bendrą draugę. L. susirado per facebook darbą, ten tokia grupė yra. Atvažiavo vyrukas jų paimti, pavardės neatsimena. I. sutiko juos, davė nurodymus. I. pats prisistatė, kad jis I. ir davė užduotį, reikėjo šluoti asfaltą. Nebuvo pasakyta, kiek dirbs. Jie turėjo pabandyti ir po to toliau dirbti. O kiek bus mokama, tai tiksliai neprisimena ar buvo pasakyta. Jokių sutarčių nebuvo. Dirbo nuo 8.00 val. ryto iki 16.00 val. Viską jiems pasakė apie darbą I., kuris visą laiką buvo objekte. Pirmą dieną I. pasakė, kad darbas baigtas ir laisvi. Antrą dieną, kadangi nebaigė darbo, reikėjo vėl atvažiuoti. I. buvo objekte, o atvažiavo juos paimti tas pats vyras, kuris vežė ir pirmą dieną, jo vardas iš „V.“ raidės, kuris dabar yra teisme, koridoriuje. I. jau buvo objekte, todėl tęsė darbą, kurio nebaigė, tai šluoti asfaltą, taip pasakė I. Darbo inspekcija atvažiavo apie 13.00 val. Jie tuo metu krovė mašiną ir tuo metu priėjo Darbo inspekcija, prisistatė. Paklausė, iš kokios firmos, tačiau jie nieko nepasakė. Ar sakė, kad mokės 30 -50 eurų, tai ne. Jis rusiškai rašė paaiškinimą. Su I. tarėsi dėl darbo užmokesčio. Darbo inspekcijoje būdami jie bijojo sakyti ką nors apie pinigus, kad buvo sumokėta, nes pasakyta, kad geriau nesakyti. Tačiau realiai buvo sumokėta gal 30, ar 50 eurų, tiksliai neprisimena už 1,5 darbo dienos. Kai atvyko Darbo inspekcija, I. išėjo. Po to jis pasakė, kad jie pašaliniai žmonės šitame objekte. V. įvertindavo darbą ir paaiškino kiek mokėti.

Teismo posėdžio metu L. M. parodė, kad Iš facebook grupės sužinojo, kad yra darbas. Kalbėjo telefonu su V. Susiskambinę susitarė susitikti, pasakė, kad turėti kokią uniformą, kad pasibandyti. Ryte, apie 8 ryto, paėmė jį ir E. degalinėje prie OZO, nuvažiavo į objektą su draugu E. T. V. išvažiavo. Juos pasitiko I., parodė kur dengti, ką dirbti. I. nurodė, kad reikia šluoti asfaltą, trinkeles, šiukšles išrinkti, paletes sudėti. Nebuvo sutarta, kiek laiko dirbti. Bet 8-9 valandas, priklauso nuo darbo. Buvo kalba, kad mokės ar 20-40 eurų, ar 30-50 eurų, tiksliai nepamena. Davė jiems suprasti, kai pabandys, o po to bus galima įsidarbinti. Pirmą dieną jiems jokių dokumentų nedavė pasirašyti, jokios sutarties. Čia pabandymas buvo 1-2 dienoms. Pirmą dieną, kiek pamena, baigė darbą, I. nesakė nieko. Antrą dieną atvažiavo darbo inspekcija. Juos atvežė į darbą vėl V. Darbo inspekcija atvažiavo apie 13-14 val. Dėl darbo apmokėjimo nepamena, su kuo konkrečiai kalbėjosi, ar su I., ar su V. Už pirmą dieną sumokėjo apie 30 eur kiekvienam. Kas ten per objektas, tai statybos ofisas tiesiog. Koks darbų vadovas, nesakė, bet turbūt I., jis taip suprato. Pinigus už pirmą dieną sumokėjo V. Kai atvyko Darbo inspekcija, rinko pastolius kartu su E., dar krovėjas padėjo. Ką tuo metu darė I., jis nematė. Dėl instruktavimo, tai davė šalmą, pirštines, o kaip elgtis darbo vietoje, tai nepaaiškino. V. davė suprasti, kad kai pabandys, galės įsidarbinti. Pavadinimo įmonės nežino. V. F., tai negirdėtas asmuo, E. B. irgi ne. Kokioje įmonėje dirbo I., jis nežino. Po Darbo inspekcijos apsilankymo, nei I., nei kas nors kitas nebendravo su jais. Koks buvo atvestas asmuo į būdelę, kai rašė paaiškinimus, jis nepamena. Nenurodė, kas mokėjo pinigus, nes išsigando, nes tai pirmą kartą, pasimetė. Jis su V. tarėsi kiek uždirbti, tai nebuvo pasakyta, kiek uždirbs. Dėl darbo, kaip ir kur juos paimti, derino su V. Dėl to, kiek mokėti, tai sumokėjo V. jiems ir tiek. Jų darbe buvo vadovas, tai kaip supranta, tas, kuris nurodymus davė, kaip dirbti. Kodėl ne V., tai jis nesakė kaip dirbti. Jis galvojo, kad jis tik suveda su darbdaviu, nes jis nerodė, kaip valyti trinkeles. Su kuriuo asmeniu pasirašai sutartį, tas ir yra darbdavys. I. laikė kaip vadovu, kuris duoda nurodymus dirbti. I. nepasakė kiek uždirbs.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad jo pažįstamas V. F. paprašė pagalbos, kad reikia kelių žmonių. Jis užsiima statybomis. Surado du pagalbinius jaunuolius, o V. laiko neturėjo, tai paprašė jo susitikti su jais, susitarti. Kur susitiko, jau nepamena. Gal jis, ar V. facebooko grupėje buvo užsiregistravę dėl darbuotojų. V. sakė, kad darbų bus, pasakė, kad susitari, pažiūrėti, jeigu gerai dirbs, paims pas save į brigadą. Susitiko prie Ozo kitą dieną, nuvežė į objektą, o kur vežti pasakė V. F., V viską reguliavo, jo paprašė ir nuvežė. Tame objekte nebuvo V., nes jis dirbo su fasadais. Kai nuvažiavo buvo I., jie ten gal bendradarbiavo, iš matymo žino I. Kai nuvežė, jis išvažiavo atgal. Antrą dieną irgi juos nuvežė ir išvažiavo. Su tais vaikiniais dėl darbo jis kalbėjo su V.. Jis sakė, jeigu dirbs, gaus 30 -50 eurų. Kiek žino, V. pastoviai su sutartimi dirba. Po to, kai atidirbo jaunuoliai, už tas dienas jam V. davė iš savų pinigų ar 80, ar 100 eurų. Pinigus jis asmeniškai mokėjo vaikinams. Kokia nauda, kad jis vežioja, tai nieko bendro neturi su nauda, V. kaip draugas paprašė. Jis ne pavežėjas koks, paprašė nuvežti antrą dieną, nes nepadarė darbo, tai jis ir nuvežė. Dėl facebooko grupės, tai ten turėjo būti V. telefono numeris, nes jis su statybomis senokai. Kas jam davė jų numerius, jis dabar jau neatsimena. V. pasakė, kad duotų 1-2 dienas pasibandyti ir po to gal paims dirbti. Kodėl šių aplinkybių nenurodė, kad mokėjo pinigus, tai niekas jo neklausė. Turi raštelį, kad pinigai perduoti. E. B. pažįstamas tik iš matymo gal.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. M. parodė, kad prisimena, kaip buvo Darbo inspekcija objekte. Jie atlieka statybinius darbus ir būna, kad reikia pagalbos iš kitų subrangovų. Atsitiko taip, kad tuo metu jų brigada iškrito dėl Covid, tai paprašė kolegos E. B. pagalbos. Jam buvo žinoma, kad yra sudaryta sutartis ir kad esant reikalui, galima gauti žmonių į objektą. Atkeliavo tie du jaunuoliai, tai L. ir E. Jis su jais tiesiogiai nieko nekalbėjo, tik informavo E. B., o atvežė juos V.. Pirmą kartą jis pamatė tada, objekte, kai atvežė vaikinus. Vaikinus atvežė nepasiruošusius dirbti, tai davė šalmą, pirštines ir parodė ką padaryti, t. y. tokius nekvalifikuotus darbus. Jis prašė 2 žmonių 2 dienoms. Finansinė sritis, tai ne jo. Jis tik organizuoja darbus aikštelėje. Jis su jaunuoliais nieko nesitarė, nieko nederino. Jis nematė, kaip jie atsidūrė objekte, jau dabar nepamena. Ar buvo tiems vaikinams sumokėta, jis nežino. Tai turėjo daryti E. B., su kuriuo jie pasirašė sutartį. Bet čia ne jo reikalas finansai, atsiskaitymas ir nieko jam apie tai nežinoma. Su E. B. bendrauja dažnai, turbūt apie 20-30 skambučių į dieną ir jis žinojo, kad dirba tie žmonės. Jis yra darbų vadovas, o E. B. direktorius. Direktorius jį informavo, kad yra sutartis pasirašyta su V. ir kai jam reikės, galės kreiptis dėl žmonių, todėl jis tą žinojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. F. paaiškino, kad E. B. žino, dirbo kažkada UAB „K.“, jis yra šios įmonės direktorius. V. F. turėjo individualią veiklą. Vėliau iškvietė jį į Darbo inspekciją, sakė, lyg žmonės kažkokie dirba, nesuprato. Jo E. B. paprašė žmonių, kažkokiems darbams, nes jis anksčiau ten dirbau, pas B. Jie su B. bendradarbiauja. Jeigu reikia jam, tai V. F. padeda su žmonėmis. Jis surado vaikinus, o jo pažįstamas V. K. juos nuvežė į objektą. Pačius telefono numerius jam atsiuntė V. K., o kalbėjosi su vaikinais jis. Tų vaikinų buvo du. Reikėjo kiek žino, vienai dienai padirbti objekte. Jis paklausė, „ar dirbote statybose kažką“, jie atsakė „ taip“. Dėl apmokėjimo, tai jis davė 50-60 eurų , kuriuos turėjo perduoti vaikinamas V., nes jie paprašė, kaip avanso. Tuo metu dar nebuvo ir tartasi dėl atlyginimo, o pinigus už darbą davė V., kad perduotų vaikinams. Kažkada buvo pasirašyta su E. B. rangos sutartis. Ar tie vaikinai, kurie dirbo pas B., turėjo kokią įmonę, tai negali atsakyti. Vizualiai tų vaikinų jis nematė. Jis telefonu su jais sutarė tas aplinkybes, kad bus statybose darbas, nuvažiuosite, ten paaiškins. Jis nežino ką tie vaikinai turėjo daryti objekte, bet gal pas V. reikia klausti, jis juos nuvežė į vietą. Kitų funkcijų V., be to, kad nuvežti vaikinus, nebuvo. Jis su vaikinais kalbėjo dėl pinigų (avanso) ir juos perdavė. Pinigų, kaip nurodyta jo paaiškinime, nemokėjo, tik davė avansą. Tiesiai su vaikinais neturėjo kontakto. G. V. tų pinigų ir neperdavė vaikinams. Neatsimena, ar buvo kalbėta ir dėl kiek valandų darbo su tais vaikinais. Vaikinai turėjo nuvažiuoti pažiūrėti, kas per darbas ir paskambinti jam. Tačiau jie nepaskambino, o paskui sužinojo, kad juos sulaikė. Jis objekte (duomenys neskelbtini) atlikinėjo statybos darbus, darė fasadą, klijavo polisterolį, tai šildymas. Yra kas su pastoliais užsiiminėjo. Tame objekte ir daugiau dirbo žmonių. Kas tų vaikinų darbdavys, tai jis nežino, tik paklausė, ar norite uždirbti, ar dirba statybose. Jie pasakė, kad ne pirmą kartą dirba statybose. Niekas dėl darbo užmokesčio su jaunuoliais nederino. V. K. V. F. davė tų jaunuolių telefonus, su kuriais jis susitarė dėl darbo.

2021-10-06 teismo posėdžio metu Darbo inspekcijos atstovas paaiškino, kad tyrimo metu liudytojų parodymai buvo visai kitokie nei bylos nagrinėjimo metu teisme. Pats E. B. teigė, kad dviejų pažįstamų paprašė neatlygintinai padėti, dėl ko ir buvo inkriminuota, kad atsakingas E. B.. Šiuo metu, po liudytojų paaiškinimo, keičiasi Darbo inspekcijos atstovo nuomonė dėl nelegalaus darbo inkriminavimo. Tai subjektas yra netinkamas dėl dviejų vaikinų, todėl prašo atskira nutartimi teismo įpareigoti Darbo inspekciją surašyti kitą protokolą, o antroje dalyje dėl S. T., tai šioje dalyje protokolas surašytas pagrįstai, tai rodo surinkta medžiaga, kuri patvirtinta, kad S. T. neturėjo dokumentų leidžiančių dirbti UAB „K.“. Šioje dalyje Darbo inspekcija palaiko protokolą ir prašo E. B. skirti minimalią nuobaudą. Dėl užsieniečio, protokolas surašytas dėl to, kad neteisėtai įdarbintas asmuo, neturėjęs teisės dirbti UAB „K.“, nes jis turėjo dokumentą dirbti kitoje įmonėje, bet ne UAB „K.“.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai, be kita ko, darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties 56 straipsniu (galiojo iki 2021-07-01), užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Šio įstatymo 62 straipsnio 2 (2) dalimi užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą..

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, susiejęs juos į vieningą visumą, konstatuoja, kad E. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta visiškai dalyje dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. T. įdarbinimo. Teismo posėdyje apklaustas pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. pripažino, kad dėl žmogiškos klaidos įdarbinant nebuvo laikytasi Lietuvos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų, bei nurodė, kad iš tiesų su S. T. buvo sudaryta darbo sutartis, bet įdarbinant užteko tik paso, nors turėjo būti gautas leidimas laikinai gyventi. Be E. B. prisipažinimo šioje dalyje, jo kaltę patvirtina ir nelegalaus darbo tyrimo akto duomenys (b. l. 3), iš kurio akivaizdu, kad S. T. (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi galiojantis iki 2020-12-12, kuris panaikintas 2020-11-18 sprendimu. Duomenų, kad S. T. būtų pateikęs prašymą pakeisti šį leidimą ar išduoti naują leidimą nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad UAB „K.“ teiktų tarpininkavo raštus dėl nacionalinės vizos ar leidimo gyventi išdavimo. VSDFV duomenimis S. T. UAB „K.“ dirba nuo 2020-09-08 (b. l. 19). Tokiu būdu teismui nekyla abejonių dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies požymių buvimo.

Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Byloje esančių faktinių duomenų visuma nepagrindžia, jog E. B. būdamas UAB „K.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonės statybos objekte , L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J. D., gim.(duomenys neskelbtini), nuo 2020-11-06 iki Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo momento 2020-11-09 dirbtų tik sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Teismo posėdyje apklaustas E. B. nuo pat pradžios neigė, jog pats darbino L. M. bei E. J. D. Nurodė, kad yra pasirašęs rangos sutartį su V. F., pas kurį kreipiasi, kai reikia pagalbos dėl statybos darbų. Tą faktą iš esmės pagrindžia ir teismo posėdyje apklausti liudytojai E. J. D., L. M.. Be to, apklaustas pats V. F. nurodė, kad su E. B. buvo pasirašyta rangos sutartis, kurios pagrindu E. B. prireikus, V. F. parūpindavo darbuotojų. Rangos sutartimi susitariama dėl konkretaus darbo rezultato, apklausti liudytojai vienareikšmiškai nurodė, kad kartais buvo tartasi su V. F.. Dėl aukščiau išdėstyto, darbo teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp V. F. bei L. M. ir E. J. D., todėl būtent jis turėjo pasirūpinti tinkamų darbinių santykių įforminimu. Tikėtina, kad E. B. net nežinojo apie darbuotojų netinkamą įforminimą, kita vertus, esant rangos sutarčiai tam tikri teisiniai santykiai kilo tik tarp jo bei V. F., o ne tarp jo ir dviejų nelegaliai dirbusių jaunuolių.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Pagal savo paskirtį administracinio nusižengimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, bet ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą

Nagrinėjamu atveju E. B. yra traukiama administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė už nelegalų darbą yra numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pagal minėtą straipsnį atsakomybėn traukiamas darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Teismo vertinimu, rašytiniai bei teismo posėdžio metu gauti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamam subjektui. E. B. nebuvo minėtų darbuotojų darbdaviu, tarp jų nebuvo susiklostę darbiniai santykiai, t. y. nebuvo tartasi dėl darbo funkcijos atlikimo, neegzistavo ir tęstinumo sąlyga, apmokėjimo. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad E. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, visos abejones turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo byla E. B. šioje dalyje nutraukiama, neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Dėl nuobaudos.

Skiriant nuobaudą E. B., atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių, kad nelegaliai dirbo 1 asmuo ir išdirbtą laikotarpį, kad nelegalaus darbo laikotarpis nebuvo ilgas. Su darbuotoju buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, darbuotojo darbas buvo įtrauktas į įmonės apskaitą, buvo skaičiuojami ir mokami mokesčiai, nors VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą laiku nepranešta, tačiau pažeidimas ištaisytas iki patikrinimo paties darbdavio iniciatyva. Taip pat atsižvelgiama į E. B. asmenybę, kad jis dirba, remiantis Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nuobaudos tikslai bus pasiekti E. B. paskirus 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

E. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, dalyje dėl S. T. nelegalaus įdarbinimo, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną E. B. atžvilgiu dalyje dėl L. M. ir E. J. D., nelegalaus įdarbinimo nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

1) pirma paskirtos baudos įmokos dalis turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20126743796. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).