- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e1-921-827/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04747-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- O. C.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano vadove, neteista,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. C. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: ji, 2020 m. vasario 1 d., apie 14.29 val., Vilniuje, Dzūkų ir Panevėžio g. sankryžoje pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Signum“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų E. V., M. C., A. M. parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais, VĮ „Regitra“ duomenimis, VšĮ „Emprekis“ duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji O. C. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu, tačiau automobilis pirktas lizingu, todėl jo savininkas skaitosi įmonė-paskolos teikėjas Mogo.lt. Minėtu automobiliu važinėja vyras, ji neturi ir niekada nėra turėjusi teisės vairuoti transporto priemones. 2020 m. vasario 1 d. apie 12.00 val. savo namuose, adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę, išgėrė mažiau negu 0,5 l. Negali paaiškinti dėl kokios priežasties būdama išgėrusi nusprendė kažkur važiuoti. Tada galimai, kaip nurodyta įtarime, apie 14.00 val. savo automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo būdama neblaivi, išvažiavo į kelią. Negali patikslinti kur važiavo bei kokiu tikslu, neatsimena, tikriausiai dėl to, kad buvo stipriai apsvaigusi, savo veiksmų nekontroliavo. Važiuodama Vilniuje, Dzūkų ir Panevėžio g. sankryžoje, sukdama į dešinę, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į kito automobilio dešinį šoną, liko įlenkimai. Kiek atsimena, automobilis buvo tamsios spalvos, jo markės nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Po ko palikusi automobilį, pasišalino iš įvykio vietos t. y. atsimena, kad kažkur ėjo, galimai ėjo pas tėvus, kurie gyvena netoli įvykio vietos. Jai einant, paskambino vyras M. C., kuris liepė grįžti į įvykio vietą. Iškart grįžo į įvykio vietą, kur jau buvo atvykusi policija. Dėl įvykio labai gailisi (b.l. 56-58).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V.parodė, kad 2020 m. vasario 01 d., apie 14.25 val., jis vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Dzūkų gatve. Buvo šviesus paros metas, stiprus lietus, matomumas geras. Važiavo apie 40 km/h greičiu ir privažiavus sankryžą su Panevėžio gatve, jis per sankryžą važiavo tiesiai, jo kelias buvo pagrindinis. Ir jau praktiškai pravažiavus visą sankryžą, staiga jam iš dešinės pusės iš šalutinio kelio - Panevėžio gatvės į sankryžą įvažiavo automobilis „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris rėžėsi į jo vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“ dešinį galinį ratą. Po smūgio jis sustabdė automobilį, o automobilis „Opel“ net nestabtelėjęs išvažiavo iš įvykio vietos. Jis išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo nuvažiuojančio iš eismo įvykio vietos automobilio markę ir valstybinį numerį. Tai pamatęs jis iš karto paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė apie iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis liko stovėti laukti kol atvyks policijos pareigūnai. Praėjus maždaug 5 minutėms po eismo įvykio atėjo į eismo įvykio vietą vyriškis. Jis priėjo prie jo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje vairuotojo vietoje jis sėdėjo. Šis vyriškis priėjęs prašė jo išlipti pasikalbėti. Bet jis tik šiek tiek pravėrė automobilio langą ir pasakė, kad jis jau pranešęs policijai, laukia atvykstant pareigūnų ir neturi ką kalbėti. Jis iš karto jam pasakė, kad automobilį „Opel“ vairavo jo žmona, mirė jos senolė, prašė suprasti. Jis prašė užpildyti eismo įvykio deklaracijas ir sakė jog sumokės jam pinigus. Jis atsakė, kad jau iškvietė pareigūnus ir negali nieko pakeisti. Jis dar paskambino savo draugui, kurio paprašė pavažinėti po Naujininkus ir netoli eismo įvykio vietos paieškoti pasišalinusio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Netrukus jam perskambino draugas ir pasakė, kad Rudaminos gatvėje rado stovintį apgadintą automobilį „Opel“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nepažįstamas vyriškis, kuris sakė, kad automobilį „Opel“ vairavo jo žmona, kažkur iš įvykio vietos išvažiavo „taksi“ automobiliu, bet po pusvalandžio grįžo. Policijos pareigūnai dar nebuvo atvažiavę į eismo įvykio vietą. Bet netrukus atvažiavo pareigūnai ir jis jiems nurodė šį vyriškį kaip pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio „Opel“ vairuotoją. Tuomet pareigūnai iš karto nuvažiavo prie jo, nes jis buvo kiek atokiau nuo jo ir jį sulaikė. Sulaikytas pareigūnų vyriškis ir pareigūnams pasakė, kad eismo įvykio metu automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo žmona ir jis skambino savo žmonai, kviesdamas ją ateiti į eismo įvykio vietą. Moteris į eismo įvykio vietą atėjo gal praėjus dar pusvalandžiui laiko. Jis sėdėjo savo automobilyje, todėl ką atėjusi moteris kalbėjo su policijos pareigūnais, jis negirdėjo. Jis tik matė, kad du kartus ši moteris pūtė į alkotesterį. Bet koks jai buvo nustatytas girtumas jis nematė ir nežino. Tik pareigūnai jam sakė, kad didelis girtumas vairuotojai buvo nustatytas. Pareigūnai įformino eismo įvykį, vairuotojai surašė už pažeidimą protokolą, jis parašė paaiškinimą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl žalos atlyginimo jis jau kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri ir atlygins padarytą žalą. Kas eismo įvykio metu vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nematė, nes smūgis buvo į galinę jo automobilio dalį iš dešinio šono ir automobilis „Opel“ iš karto pasišalino iš įvykio vietos, todėl kas vairavo šį automobilį jis nespėjo pamatyti. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b.l. 32-34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. C. parodė, kad 2020 m. sausio 31 d. vakare jis su žmona O. C. ir jos pussesere pas juos namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo gerti degtinę. Kiek jie išgėrė degtinės jis neskaičiavo ir nurodyti negali. Jie nuėjo miegoti 2020 m. vasario 01 d., apie 02 val., ir ryte jie pabudo apie 10 valandą. Pabudus ryte jie su žmona O. C. susipyko. Todėl jis nematė ar ji ryte pabudusi dar gėrė alkoholį ar ne. Jis pats su šuniu išėjo iš namų, nuėjo iki parduotuvės. Kai jis išėjo iš namų, tuo metu žmona O. C. liko namuose, o jų automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko stovėti kieme. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra „MOGO LT“ nuosavybė ir jį išsimokėtinai savo vardu paėmusi jo žmona O. C., bet jie įmokėję dar tik 5 įmokas. Jo žmona O. C. vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl šiuo automobiliu „Opel“ važinėja jis, o jis tik įformintas žmonos O. C. vardu, nes jos vardu įforminta sutartis su „Mogo LT“. Nežino kiek buvo valandų, nes į tai nekreipė dėmesio, kai sugrįžęs iš parduotuvės pamatė, jog prie namų stovintis jų automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas, buvo apgadinta jo priekinė dalis. O kadangi jis eidamas iš parduotuvės Dzūkų-Panevėžio g. sankryžoje matė stovintį kitą apgadintą automobilį, be to sankryžoje matė besimėtantį jų automobilio valstybinio numerio ženklą, todėl pamatęs kieme prie namų stovintį apgadintą ir be priekinio valstybinio numerio ženklo jų automobilį „Opel“, jis iš karto nuėjo atgal iki Dzūkų-Panevėžio g. sankryžos, kur po eismo įvykio stovėjo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“. Vyriškis patvirtino, kad įvyko eismo įvykis. Jis jo prašė kad jis nekviestų policijos ir neparneštų apie įvykį, kad užsipildytų deklaracijas, nes žmona, galimai būdama neblaivi, vairavo automobilį. Iš pradžių vyriškis sutiko, paprašė sumokėti 300 eurų. Tokių pinigų jis neturėjo, todėl nuvažiavo iki močiutės ir pas ją pasiskolino pinigų. Kai grįžo atgal į eismo įvykio vietą, tuomet automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas pasakė, kad jis jau iškvietė policiją ir laukia atvykstant. Tuomet jis liko įvykio vietoje laukti pareigūnų. Atvykusiems pareigūnams jis pasakė, kad eismo įvykio metu automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo žmona O. C.. Pareigūnai liepė iškviesti į įvykio vietą žmoną. Tuomet jis jai paskambino ir liepė ateiti į įvykio vietą Dzūkų-Panevėžio g. sankryžoje. Po kurio laiko žmona O. C. atėjo į įvykio vietą, ji iš karto prisipažino, kad ji vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padariusi eismo įvykį pasišalino. Pareigūnai O. C. kelis kartus alkotesteriu patikrino jos blaivumą ir buvo nustatytas apie 3 promilių girtumas. Pareigūnai įformino eismo įvykį, jo žmonai O. C. surašė protokolą už pažeidimą ir jų automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždarė į saugomą aikštelę. Jis pats eismo įvykio nematė ir kas jo metu vairavo automobilį „Opel“ taip pat nematė. Bet kadangi kai jis išėjo iš namų, žmona buvo likusi namuose, o automobilis neapgadintas stovėjo prie namų, automobilio raktai buvo likę matomoje vietoje namuose, todėl mano, kad žmona eismo įvykio metu vairavo automobilį „Opel“, be to ji pati tai pripažino. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b.l. 36-38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2020 m. vasario 01 d. dirbant pagal nustatytą grafiką ir patruliuojant su vyr. patrule I. D., apie 15.10 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dzūkų - Panevėžio g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Reaguojant į šį pranešimą ir atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas E. V., kuris paaiškino, kad į jo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė juodos spalvos automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Bendraujant su pranešėju, šis parodė į gatve einantį asmenį ir pasakė jog tai jis įvykio kaltininkas. Privažiavus prie nurodyto įtariamojo ir jį sulaikius buvo nustatyta jog tai M. C., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris nurodė, jog automobilį vairavo ne jis, o jo žmona O. C., kuri šiuo metu yra namuose ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sugrįžus prie pranešėjo, šis pasakė, jog jis nematė, kas eismo įvykio metu vairavo į jį atsitrenkusį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet M. C. paskambino savo žmonai O. C. ir pakvietė ją sugrįžti į eismo įvykio vietą. Po kurio laiko į įvykio vietą atėjo O. C. ir akivaizdžiai matėsi, jog ji yra neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. O. C. pasiteiravus apie eismo įvykį, ji prisipažino, kad eismo įvykio metu vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kaip įvyko eismo įvykis ji paaiškinti negalėjo. O. C. sutiko, kad būtų patikrintas jos blaivumas ir alkotesteriu pirmu pūtimu O. C. buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas, o antru pūtimu O. C. buvo nustatytas 3,03 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu O. C. sutiko, reikalavimus vykdė. Buvo įformintas eismo įvykis ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus O. C. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilis „Opel“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) uždarytas į saugomą aikštelę. Neblaivi vairuotoja O. C. buvo pristatyta į policijos įstaigą (b.l. 40-42).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 1 d. 14.32 val. buvo registruotas E. V. pranešimas telefonu, kad Dzūkų – Panevėžio g., jo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos), kuris pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiavo Dzūkų gatve link buvusio taksi parko (b.l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulės I. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. vasario 1 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. M. iš OVS gavo pranešimą, kad Dzūkų ir Panevėžio g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltininkas pasišalino. Pareigūnams nuvykus, juos pasitiko pranešėjas E. V., kuris nurodė, kad į jo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino juodas automobilis. Bendraujant su pranešėju, jis nurodė asmenį einantį gatve ir teigė, kad tai avarijos kaltininkas. Pravažiavus prie įtariamojo ir jį sulaikius paaiškėjo, kad tai M. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad automobilį vairavo jo žmona O. C., kuri šiuo metu yra namuose ir neturi teisės vairuoti. Grįžus prie nukentėjusiojo, E. V. teigė nematęs, kas vairavo automobilį Opel. M. C. susisiekė su žmona ir paprašė, kad ji ateitų į eismo įvykio vietą. Atvykusi O. C. buo akivaizdžiai neblaivi, jos šneka buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus pas O. C. apie autoįvykį, ji prisipažino, kad vairavo transporto priemonę Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ji teigė, kad vairuotojo teisių neturi ir niekada neturėjo. Kaip įvyko eismo įvykis ji paaiškinti negalėjo. O. C. pirmu pūtimu nustatytas 2,93 promilės, antru - 3,03 promilės girtumas. Jos vyrui M. C. pirmu tikrinimu nustatytas 1,70 promilių girtumas, antru - 1,47 promilių girtumas. Dėl vairavimo neblaiviai pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl eismo įvykio surašytas AN protokolas. Automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę (b.l. 10).
2020 m. vasario 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad O. C. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 43).
Alkotesterio "Alcotest 6810" Nr. ARBL- 0760 duomenimis, O. C. 2020-02-01 d. 16:18 val. nustatytas 2,93 promilių girtumas, 16:41 val3,03 promilių girtumas (b. l. 47). Patikros sertifikatas Nr. 1142286 galioja iki 2020 m. kovo 24 d. (b. l. 46).
Byloje taip pat pateikta eismo įvykio vietos schema, bei papildomi duomenys apie autoįvykyje dalyvavusiems automobiliams Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus (b.l. 12,14).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „MOGO LT“, valdytoju nurodyta O. C. (b.l. 18). (b. l. 29).
2020 m. vasario 1 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: daužtas priekis (b. l. 16).
VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2322 eurų be PVM (b.l. 19)
2020 m. vasario 3 d. automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Mogo Lt“, leista atsiimti valdytojai O. C. arba jos įgaliotam asmeniui (b.l. 21).
Proceso išlaidos: Transporto priemonės „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 1 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. vasario 3 d. išlaidos sudaro 35,09 (su PVM) (b.l. 23).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamoji O. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. vairavo automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. liudytojų E. V., M. C., A. M. parodymais, alkotesterio duomenimis. Taigi nagrinėjamu atveju O. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji automobilį vairavo, kai nustatytas 1,51 promilių viršijantis girtumas.
Kaltinamoji O. C. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su jai siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka, tačiau prašo atsižvelgti į jos mažas gaunamas pajamas ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiu (b.l. 68, 70).
Kaltinamoji O. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. vasario 1 d. 16.15 val. iki 2020 m. vasario 2 d. 14.22 val. (b.l. 59).
2020 m. vasario 2 d. nutarimu kaltinamajai O. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 61).
Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios O. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamoji O. C. yra 34 metų amžiaus, ištekėjusi, dirbanti (b.l. 67), neteista (b.l. 65), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 66). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.
Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju O. C. yra skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam 5 metų laikotarpiui, kadangi kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, be to bausta administracine tvarka už vairavimą bei teisių ir svetimo turto sugadinimą bei pasišalinimą iš įvykio vietos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. C. valdytojo teisėmis vairavo UAB „MOGO LT“ priklausantį automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui (padarytos tik kelios įmokos už minėtą automobilį) ir byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, dėl to taikyti konfiskavimą netikslinga. Kaip matyti iš bylos duomenų (papildomų duomenų apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo) automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė avariją –priekine dalimi trenkėsi į kitą automobilį ir buvo apgadintas – sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Tokio automobilio vidutinė rinkos vertė iki apgadinimo buvo 2322 eurų, todėl akivaizdu, kad patyręs eismo įvykį ir pagadintas automobilis prarado savo vertę. Šio automobilio likutinė vertė nenustatyta, todėl šioje byloje teisingiausia būtų konfiskuoti patį daiktą kaip tokį, tačiau byloje nėra nustatyta sąlygos, numatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl nėra galimybės konfiskuoti automobilį, priklausantį kitam asmeniui, šiuo atveju UAB „MOGO LT“. Kadangi transporto priemonės sugadinta, neaišku, ar ekonomiškai apsimoka ją remontuoti, neaišku, kokia jos vertė šiuo metu, taip pat nėra aišku, ar daiktas dėl apgadinimų yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dėl to, kad automobilis įvykio metu buvo apgadintas, jo vertė yra akivaizdžiai mažesnė nei nurodyta VšĮ Emprekis analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė, todėl konfiskavimas 2322 eurų, atitinkančių nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę būtų aiškiai pergriežta ir neproporcinga priemonė. Atsižvelgiant į visa tai, turto konfiskavimas šiuo atveju netaikytinas.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu, proceso išlaidomis pripažintinos 35,09 (su PVM) euro Vilniaus apskrities VPK patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 1 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. vasario 3 d. išlaidos, kurios BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamosios O. C..
Ikiteisminio tyrimo metu O. C. paskirta 2020 m. vasario 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikintina.
Atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą, baudos dydį, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudos sumokėjimui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 1 d. 16.15 val. iki 2020 m. vasario 2 d. 14.22 val., t. y. viena diena, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
O. C. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. C. paskirti galutinę bausmę 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 1 d. 16.15 val. iki 2020 m. vasario 2 d. 14.22 val. (1 parą), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) pp., atitinka 2 MGL dydžio baudą (BK 66 str.). O. C. mokėtina bauda yra 58 MGL (2900 eurų).
Paskirti O. C. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš O. C. 35,09 euro proceso išlaidų Vilniaus apskrities VPK naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Išaiškinti O. C., kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis
Išaiškinti O. C., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.