Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-765-238/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
1A-765-238/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
V. D.
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-765-238/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14985-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam V. D., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,nukentėjusiajai J. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. D. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 29 d. apie 11.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu sudavė sutuoktinei J. D. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo šeimos narei J. D. fizinį skausmą.Apeliaciniame skunde (toliau-Skundas) nuteistasis V. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinamąjį, nuosprendį.Skunde nurodo, kad išvadą dėl jo kaltės teismas padarė remdamasis nukentėjusiosios parodymais, kurie nėra nuoseklūs, detalūs, išsamūs ir logiški. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad 2017 m. kovo 29 d. ryte išgėrė šešis butelius alaus, apie 11 val. neva jis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasinti, daužyti namuose esančius daiktus ir sudavė jai kumščiu nemažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą. Tačiau teismo posėdžių metu nukentėjusioji davė priešingus parodymus, t. y. kad ji gėrė degtinę, pradėjo vyrui priekaištauti, bartis, dėl ko vyras liepė jai užsičiaupti, priešingu atveju jai voš, užsimojo, ir ji iš karto išsigandusi pabėgo. Nukentėjusioji pripažino, kad atvažiavusiems pareigūnams sakiusi, kad ją mušė, bet ji buvo neblaivi, o vėliau tam pačiam tyrėjui pasakė, kad nieko nebuvo, kad ji viską prisigalvojo. Taip pat teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad už melagingus parodymus dėl 2017 m. sausio 21 d. ir 2017 m. kovo 29 d. įvykių yra nubausta 527 Eur bauda. Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad nukentėjusioji yra lakios vaizduotės moteris, kurios duotais šioje byloje parodymais kaltinant jį smurtu prieš ją, teismas negali tikėti, kadangi jie yra nenuoseklūs, nelogiški, prieštaringi, be to, apelianto žiniomis, nukentėjusioji, kaip ir pati patvirtino, yra bausta už melagingų parodymų davimą, todėl tikėti jos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu nėra jokio pagrindo.Atitinkamai dėl liudytojo A. K. duotų parodymų teisme patikimumo, kiek tai yra susiję su tuo, kad nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, taip pat galima suabejoti, kadangi dėl anksčiau paminėtų aplinkybių (t. y. nebuvo atliekami jokie smurto veiksmai prieš nukentėjusiąją) tokio sutikimo tiesiog ir negalėjo būti duodama, be to, nukentėjusioji pati teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad ji kitą dieną, po įvykio, pas tyrėją buvo neblaivi, protokolo neskaitė, todėl nukentėjusiosios parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu yra neteisėti, neatitinkantys BPK 82 straipsnio 2 dalies, nes iš esmės nukentėjusioji, kaip patvirtino teisme, nebuvo tinkamai supažindinta su tuo, kad prieš vyrą gali neduoti parodymų, be to, ji negalėjo duoti parodymų ir dėl savo būklės (neblaivumo) ikiteisminio tyrimo metu.Apeliantas akcentuoja ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent apelianto veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors ir pranešimo apie tariamą nusikaltimą dieną apeliantas buvo aptiktas neblaivus namie su nukentėjusiąja, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtinta aplinkybių, kad būtent jis ir smurtavo prieš ją namuose. Jokių kitų liudytojų, kurie tiesiogiai būtų matę apelianto naudojamą smurtą prieš nukentėjusiąją, nėra, išskyrus policijos pareigūnų parodymus, kurie tėra tik išvestiniai, nepatvirtinantys apelianto atliktų neteisėtų veiksmų ir paremti nukentėjusiosios melagingais parodymais, kuriuos ši vėliau paneigė teismo posėdžio metu.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį traukiamas asmuo tas, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis ir kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. D. kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. D. nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. ryte išgėręs 6 butelius alaus, apie 11.00 val. jos sutuoktinis V. D. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasinti, daužyti namuose esančius daiktus ir sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą. Ji labai bijo savo sutuoktinio V. D., nes šis nuolat prieš ją smurtauja, girtas būna neprognozuojamas (b. l. 19). Iš 2017 m. kovo 30 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad nukentėjusiajai J. D. buvo išaiškinta, jog ji, būdama įtariamojo šeimos nare, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus (b. l. 18), o apie tai, kad šios teisės buvo išaiškintos, J. D. patvirtino savo parašu, todėl laikytina, kad ji šiuos parodymus davė savo valia, niekieno neverčiama. Nors nukentėjusioji teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus teigdama, kad būdama neblaivi ji paprasčiausiai nusišnekėjo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo jos duotais parodymais, kadangi tokias įvykio aplinkybes ji nurodė tiek apklausos metu, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Liudytojas K. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2017 metų kovo mėnesį pagal iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko išsigandusi ir apsiverkusi pranešėja, kuri teigė, kad jai buvo suduota jos sugyventinio ar vyro keli smūgiai rankomis, kad dėl įvykio turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą. Bendrojo pagalbos centro pateiktame CD-R diske užfiksuota kaip 2017 m. kovo 29 d., 11.08 val. J. D. kviečia policiją dėl V. D., nurodo adresą, kur pareigūnams atvykti, patvirtina, kad ją mušė, prašo atsiųsti policiją greičiau, nes viskas išdaužyta, viso pokalbio metu fone girdėti kito asmens (vyriškio) bandymai įsiterpti į pokalbį (b. l. 103).Visuma šių byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą įrodyta visiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. D. parodymai buvo kategoriški ir nuoseklūs – ji nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. ryte išgėręs 6 butelius alaus, apie 11.00 val. jos sutuoktinis V. D. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasinti, daužyti namuose esančius daiktus ir sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą, ir tik pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji pakeitė parodymus ir nurodė, jog apšnekėjo V. D.. Parodymų pakeitimą šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko siekiu padėti savo sutuoktiniui, su kuriuo ji vėliau susitaikė, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji yra anksčiau teista už melagingų parodymų davimą baudžiamosiose bylose, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamuoju atveju neturi lemiamos reikšmės, kadangi šioje byloje ji už melagingų parodymų davimą atsakomybėn nebuvo patraukta.Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytoją pareigūną A. K., kuriam nukentėjusioji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad nukentėjusioji buvo apklausinėjama kitą dieną po įvykio, ji atrodė blaivi, abejonių, kad apklausos metu nukentėjusioji būtų buvusi neblaivi, nesukėlė. Prieš apklausą jis kartu su į apklausą atvykusia J. D. nuvyko į Perlojos g. pas teismo medicinos ekspertus. Po apžiūros grįžus į kabinetą, buvo atlikta apklausa. Liudytojas nukentėjusiajai išaiškino jos teises ir pareigas, išaiškino, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, kad turės atsakyti dėl melagingų parodymų davimo, tada ji sutiko duoti parodymus prieš savo vyrą ir viską papasakojo, paskui jai buvo uždavinėjami klausimai. Jis viską užprotokolavo, tada davė perskaityti, kad ji pasakytų, ar jis viską gerai suprato ir užrašė, kaip ji sakė. Po to ji pati skaitė protokolą ir jį pasirašė. Kai nukentėjusioji atvyko apklausai, buvo išsigandusi, minėjo, kad smurtas vyksta namuose dažnai, bijojo, kad kai vyras bus paleistas iš sulaikymo, vėl gali ją primušti, todėl buvo kreiptasi dėl gyvenimo skyrium. Prieš apklausą buvo kalbama su nukentėjusiąja, ar iš tikro prieš ją buvo naudojamas smurtas, ar nepraneša melagingai, tai nukentėjusioji prisipažino, kad po įvykių, kai iš sulaikymo V. D. būna paleidžiamas, jis jai daro poveikį, kad ji atsiimtų parodymus, ir ji prisiima kaltę, sakydama, kad ji melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kad prieš ją smurtaujama nebuvo.Taigi nukentėjusiosios J. D. parodymai ikiteisminiame tyrime, liudytojų K. V. ir A. K. parodymai, telefoninio skambučio stenogramoje užfiksuoto pokalbio turinys, taip pat ir įtariamojo V. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad neprisimena, kad būtų trenkęs nukentėjusiajai, tačiau tvirtina, kad taip tikrai galėjo būti, yra tie įrodymai, kurių visuma patikimai įrodo V. D. kaltę ir neginčijamai patvirtina, jog V. D. 2017 m. kovo 29 d. apie 11.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu sudavė sutuoktinei J. D. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo šeimos narei J. D. fizinį skausmą. Kadangi V. D. smurtavo prieš savo sutuoktinę, o šie veiksmai, be jokios abejonės sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, darytina išvada, kad jo veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai V. D. skyrė laisvės atėmimą, bausmės dydį pagrįstai parinkdamas sankcijos ribose, artimą minimumui. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. D. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys