Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. prašymą sušvelninti Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 skirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 A. N. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskacija, bausmę atliekant kalėjime. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2001 m. rugpjūčio 14 d. iki 2002 m. gruodžio 13 d., taip pat pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį atlikta bausmė nuo 2001 m. gegužės 16 d. iki 2001 m. gegužės 17 d. (4 t., b. l. 40–45).Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49/2004 atmetė nuteistojo A. N. apeliacinį skundą. Pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendį – nuteistojo A. N. nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punkto perkvalifikavo į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nuteistojo A. N. nusikalstamą veiką, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams. Paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos (4 t., b. l. 147–151).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-729/2004 atmetė nuteistojo A. N. kasacinį skundą (4 t., b. l. 194–196).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-473-716/2013 tenkino Lukiškių tardymo izoliatoriaus teikimą ir A. N. perkėlė iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui (4 t., b. l. 211). Nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d., kai apeliacinės instancijos teismas atmėtė apeliacinį skundą.Nuteistasis A. N. prašo palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninti jam Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 skirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį).Prašyme nurodoma, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“ turi būti aiškinamas plačiau nei tik Seimo išleistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas. Šis terminas turėtų apimti ir Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartis, nes ratifikuotos tarptautinės sutartys yra mūsų teisinės sistemos dalis, įgyja įstatymo galią. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), kurios nuostatas aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimo 20 paragrafe išaiškino, kad teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13) išaiškino, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys turi turėti viltį, kad jiems paskirta bausmė bus sušvelninta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabų 22–27 pastraipose nurodoma, kad po EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo minėto EŽTT sprendimo priėmimo praėjo jau metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) ir EŽTT praktiką, todėl, nuteistojo nuomone, teismas turėtų užpildyti šią teisės spragą ir palengvinant jo teisinę padėtį BPK 3621 straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.Teismo posėdyje nuteistojo A. N. gynėja prašė jos ginamojo prašymą tenkinti.