Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-03-05 · Administracinė byla Nr. eI3-1845-386/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
eI3-1845-386/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02712-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas
UAB "Apsaga"
Atsakovas
Neringos savivaldybė
Advokatai
Giedrius Mikalauskas, Greta Motiejūnienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1845-386/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02712-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 41; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“ atstovui advokatui Giedriui Mikalauskui,

atsakovės Neringos savivaldybės atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,

2020 m. vasario 19 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“ skundą atsakovei Neringos savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Apsaga“ (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti Neringos savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovė) tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T1-166 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto vertės, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. sprendimas) dalį, kuria patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuris yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto vertės, sąrašo (toliau – ir 2019 m. sąrašas) 9 punktą (toliau – ir ginčijama 2019 m. sprendimo dalis). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Tarybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T1-114 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, sąrašo (toliau – ir sąrašas) sudarymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pažymi, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48-50 straipsniuose įtvirtintos statinių naudojimo, priežiūros ir institucinės kontrolės taisyklės, kurios detalizuotos Statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.03.07:2017), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“.

Nurodo, kad 2018 m. sausio 11 d. pareiškėja nuosavybės teise įsigijo pastatą – valgyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Teigia, kad 2019 m. sąrašo 9 punktu į sąrašą įtrauktas Pastatas nurodant, jog Pastato būklė bloga. Paaiškina, jog atsakovės raštuose, pateiktuose iki 2019 m. sprendimo priėmimo, Pastato apibūdinimas yra bendrinio pobūdžio, išreiškiantis atsakovės pirminę (hipotetinę) nuomonę, kuri nėra pagrįsta deramai atlikta Pastato apžiūra ir tinkamu jo konstrukcijų įvertinimu, neatitinka tikrosios padėties, išdėstyta fragmentiškai, neleidžia pareiškėjai suprasti, kokie būtent reikalavimai jai yra formuluojami. Teigia, jog atsakovė jokiais tinkamos administracinės procedūros pagrindu parengtais dokumentais nenurodė, kokie konkretūs Pastato defektai galimai turėtų būti šalinami. Paaiškina, kad pažeidžiant Aprašo ir STR 1.07.03:2017 nuostatas atsakovė nesurašė ir neįteikė pareiškėjai jokio statinio techninės priežiūros patikrinimo akto.

Teigia, kad Pastatas atitinka 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB nustatytus esminius statinio reikalavimus, kaip tai nustato Statybos įstatymo 4 straipsnis. Atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į 2019 m. spalio 28 d. jai pateiktą kvalifikuoto ir atestuoto specialisto 2019 m. spalio 22 d. parengtą Pastato kasmetinės apžiūros aktą Nr. 2, surašytą tiksliai laikantis STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kuriame užfiksuota, jog visų Pastato konstrukcijų, patalpų, sistemų ir įrangos būklė yra be defektų ir deformacijų. Pažymi, kad nei pareiškėja, nei jos samdomas techninis prižiūrėtojas nė karto nebuvo bausti administracine tvarka už Pastato naudotojo pareigų ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Taip pat nurodo, jog atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į ypatingas aplinkybes, t. y. kad pareiškėja visai neseniai įsigijo Pastatą ir per tokį trumpą laiką nebuvo galimybių jį rekonstruoti ar renovuoti.

Teigia, kad apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 2 straipsnio 1 dalis, o papildomus kriterijus turi teisę nustatyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o Apraše numatyti papildomi apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijai yra nustatyti Tarybai viršijant jos įgaliojimus. Nurodo, kad 2019 m. sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Atsiliepimas

Atsakovė Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog dar Tarybos 2017 gruodžio 21 d sprendimu Pastatas buvo įtrauktas į sąrašą. 2018 metais Pastato savininke tapo pareiškėja. 2018 m. liepos 25 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad vėl yra svarstomas klausimas įtraukti Pastatą į sąrašą, be to, 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas Pastato techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad Pastato būklė yra bloga ir pareiškėjai nurodyta užpildyti pastato techninės priežiūros dokumentus, atlikti pastato užsandarinimą ir iki 2018 gruodžio 21 d pradėti rekonstravimo darbus pagal išduotą statybos leidimą. Paaiškina, jog patikrinimo metu nustatyta, kad grindų danga išbyrėjusi, sienų apdaila nusilupusi, pastato viduje drėgmė, kaupiasi šiukšlės, stogas nesandarus, lauko sienose buvo matomi įtrūkimai, plytos ištrupėjusios, lauko apkalos medinių lentelių dažai nusilupę, vandens lietvamzdžiai vietomis paveikti korozijos, nebuvo vieno lietvamzdžio, langai užkalti. Teigia, kad pareiškėja žadėjo nedelsiant pradėti Pastato rekonstravimo darbus ir 2018 metais Pastatas į sąrašą nebuvo įtrauktas. Nurodo, kad per 2018 metus buvo įvykdytas tik įpareigojimas atlikti pastato užsandarinimą, todėl 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu pareiškėja informuota, jog 2019 metais vėl ketinama Pastatą įtraukti į sąrašą bei paraginta pateikti duomenis, įrodančius, kad nėra teisinio pagrindo Pastatui taikyti Apraše įtvirtintų kriterijų, be to, šiuo raštu Pastato techninis prižiūrėtojas pakviestas 2019 m. rugsėjo 26 d. atvykti surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Pažymi, kad nei nurodytu laiku, nei kitu vėliau suderintu laiku techninis Pastato prižiūrėtojas į susitikimą su savivaldybės atsakingais specialistais nebuvo atvykęs, reikalaujami dokumentai nepateikti. Pareiškėjai ne kartą siuntė įspėjamuosius raštus dėl Pastato įtraukimo į šį sąrašą ir nurodė, kad Pastatas laikomas neprižiūrimu, įvardijo ir esminius jo trūkumus (defektai stogo dangoje, lietaus nuvedimo sistemoje, langų ir durų rėmuose). Atsižvelgiant į tai, mano, kad abstraktūs teiginiai, jog pareiškėja nesupranta, kokius trūkumus turi ištaisyti, neatitinka tikrovės ir yra absurdiški, kuriais nesąžiningai siekiama pasinaudoti teisiniu reglamentavimu, siekiant išvengti didesnių mokestinių prievolių.

Teigia, kad techninės priežiūros patikrinimo aktas yra surašomas, kai nekilnojamojo turto objekto apžiūroje dalyvauja savininko paskirtas nekilnojamojo turto techninę priežiūrą atliekantis specialistas, todėl šiuo atveju Savivaldybės specialistas vienasmeniškai apžiūrėjo Pastatą ir jo būklę užfiksavo nuotraukose, atskirai statinio techninio apžiūros akto nesurašant. Mano, kad vien tas faktas, kad nebuvo surašytas statinio techninės apžiūros patikrinimo aktas, iš esmės nekeičia ginčijamos 2019 m. sprendimo dalies teisėtumo. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktą 2019 m. spalio 22 d. Pastato kasmetinės apžiūros aktą surašė pačios pareiškėjos darbuotojas (už Pastato techninę priežiūrą atsakingas asmuo) ir jame konstatuota, jog jokių defektų nepastebėta, tačiau tokie teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei situacijai. Teigia, jog pareiškėja per 2018-2019 metus nesielgė kaip apdairus, rūpestingas Pastato savininkas ir jo tinkami neprižiūrėjo, nors tokią pareigą numato teisinis reglamentavimas.

Mano, kad priimant ginčijamą 2019 m. sprendimo dalį buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, atitinkančių Aprašo 7 punkto kriterijus ir patvirtinančių ginčo pastato apleidimo ir nepriežiūros faktą, todėl ji yra teisėta ir pagrįsta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja UAB „Apsaga“ kelia ginčą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T1-166 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto vertės, sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuris yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto vertės, sąrašo 9 punkto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 37 punktu mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau sprendime, jeigu nenurodyta kitaip, turima omenyje ginčui aktuali 2017 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. XIII-815 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – tai nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą; apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba; kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

NTMĮ 3 straipsnis nustato, kad: mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus (NTMĮ 3 straipsnio 1 dalis); mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (NTMĮ 3 straipsnio 2 dalis); nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo (NTMĮ 3 straipsnio 3 dalis).

NTMĮ 4 straipsnyje nurodyta, kad mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus: 1) faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; 2) valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

NTMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos; jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos; savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Neringos savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T1-79 „Dėl 2019 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“, vadovaujantis VSĮ 16 straipsnio 37 punktu, NTMĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis nuspręsta nustatyti 2019 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Neringos savivaldybės teritorijoje: 1) 0,5 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės nekilnojamajam turtui; 2) 3 procento netvarkomam arba apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui. Taip pat šiuo sprendimu Neringos savivaldybės administracijos direktorius pareigotas iki einamųjų metų gruodžio 1 d. sudaryti netvarkomo arba apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą ir pateikti Neringos savivaldybės tarybai tvirtinti.

Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašas, patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T1-114 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo“ reglamentuoja sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 3 punkte nurodyta, kad apleistas arba neprižiūrimas statinys ar patalpos – tai apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi statiniai ar patalpos, o nenaudojamas statinys ar patalpos – tai statiniai ar patalpos, kurių angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos. Sąrašas tvirtinamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu (Aprašo 4 punktas). Į sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamas turtas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas) (Aprašo 5 punktas). Nekilnojamas turtas naudojamas ne pagal paskirtį, kai pastato dalis, sudaranti daugiau kaip 50 %, yra naudojama ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato paskirtį (Aprašo 6 punktas). Nekilnojamasis turtas neprižiūrimas (apleistas), kai pastatų angų rėmai (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, neatidaromos, papuvę, jų dažai nusilupę; pastatai apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti (lauko sienų tinkas atšokęs, plytos ištrupėjusios, lauko apkalos medinių lentelių dažai nusilupę, papuvę, stogo danga susidėvėjusi, kiaura, lietaus sistema pasenusi, surūdijusi, pastato nuogrinda pasvirusi į pastatą ir kt.), neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose keliamų reikalavimų išlaikyti statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybes, atitinkančias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, saugos naudojimo) (Aprašo 7 punktas). Neringos savivaldybės administracijos specialistas, vykdantis statinių priežiūros funkciją, pastatų techninės priežiūros patikrinimo metu nustato, kad nekilnojamasis turtas naudojamas ne pagal paskirtį ar, kad turtas yra neprižiūrimas (apleistas) ir įformina esamą pastatų būklę Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktu bei prideda vaizdinę medžiagą (nuotraukas, žemėlapiai ir pan.) (Aprašo 9 punktas). Nekilnojamojo turto objektų savininkai arba naudotojai per 10 darbo dienų nuo įtraukimo į sąrašą informuojami apie jų valdomų objektų įrašymą į sąrašą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymą turtui (Aprašo 10 punktas). Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie jų valdomo objekto įtraukimo į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Savivaldybės administracijai duomenis, įrodančius, kad esamą nekilnojamojo turto būklę ar pastato naudojimą ne pagal paskirtį sąlygoja aplinkybės nustatytos Aprašo 13.1.-13.6. punktuose (Aprašo 13 punktas).

Tarybos 2019 m. sprendimu, vadovaujantis Aprašo 4 punktu, patvirtintas 2019 m. sąrašas, kurio 9 punktu į sąrašą įtrauktas nuo 2018 m. sausio 11 d. pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas – valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – maitinimo, bendras plotas – 983,46 kv. m), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo būklė bloga, pastabos – pateiktas Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (4.16) V15-2149, gautas leidimas, laikinai užsandarintas. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad priimant ginčijamą 2019 m. sprendimo dalį Neringos savivaldybės administracijos specialistas, vykdantis statinių priežiūros funkciją, 2019 metais esamos Pastato būklės neįformino statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose (energetikos objektų, susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose), naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę, be kita ko, savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Statybos techniniame reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, 107 punkte nurodyta, kad statinio naudojimo priežiūros vykdytojas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą iš anksto raštu praneša statinio naudotojui. Statinio naudojimo priežiūros vykdytojas, tikrindamas statinio naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, be kita ko, privalo: apžiūrėti statinį ar jo dalį vietoje (STR 1.03.07:2017 108.3. punktas), apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti ar statinys naudojamas pagal paskirtį STR 1.03.07:2017 108.4.1 punktas), padaryti išvadas apie statinio techninę būklę (STR 1.03.07:2017 108.4.4. punktas), surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kurio forma nustatyta STR 1.03.07:2017 8 priede (STR 1.03.07:2017 108.5 punktas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti (STR 1.03.07:2017 108.6. punktas), kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (STR 1.03.07:2017 108.7 punktas). Pagal statinio techninės priežiūros patikrinimo akto formą nustatyta STR 1.03.07:2017 8 priede, šiame akte, be kita ko, turi būti nurodyta konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė, techninės būklės ir pastebėtų defektų aprašymas bei įvertinimas, remonto būtinumas ir jo organizavimas ir kt.

Iš paminėtų Statybos įstatymo, Aprašo ir STR 1.07.03:2017 nuostatų matyti, jog priimant sprendimą dėl statinio įtraukimo į sąrašą turi būti remiamasi statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu. Atsakovės argumentai, kad statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas yra surašomas tik kai nekilnojamojo turto objekto apžiūroje dalyvauja savininko paskirtas nekilnojamojo turto techninę priežiūrą atliekantis specialistas, nepagrįsti minėtų teisės aktų (Statybos įstatymo, Aprašo ir STR 1.07.03:2017) nuostatomis. Kaip minėta, viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę, be kita ko, savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus (Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, kad nei nurodytu laiku, nei vėliau suderintu laiku techniniam Pastato prižiūrėtojui neatvykus į susitikimą su savivaldybės atsakingais specialistais, savivaldybės specialistas vienasmeniškai apžiūrėjęs Pastatą ir jo būklę užfiksavęs nuotraukose, galėjo nesurašyti statinio techninio apžiūros akto, kadangi tokius veiksmus atlikti privaloma pagal Aprašo 9 punktą, STR 1.03.07:2017 108.5 punktą.

Atsakovė teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas Pastato techninės priežiūros patikrinimo aktas, tačiau pati pripažįsta, kad nuo to laiko faktinė situacija keitėsi – 2018 metais buvo įvykdytas įpareigojimas atlikti pastato užsandarinimą. Be to, atsakovė teigia, kad pareiškėjai visos aplinkybės dėl Pastato būklės buvo žinomos, ne kartą pareiškėjai apie įvairius trūkumus buvo pranešta raštu. Tačiau pareiškėja teigia ir argumentuoja, kad, įsigijusi Pastatą, atliko jo sandarinimo ir kosmetinės apdailos darbus, taip pat pilnai stabilizavo pastato būklę, o pagal 2019 m. spalio 22 d. parengtą Pastato kasmetinės apžiūros aktą Nr. 2 Pastato konstrukcijų, patalpų, sistemų ir įrangos būklė yra be defektų ir deformacijų. Iš byloje pateiktų dokumentų – susirašinėjimų - matyti, jog dėl pastato būklės pareiškėja ir atsakovė nesutarė dar iki 2019 m. sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, esant tokiai situacijai buvo ypač svarbu 2019 metais atlikti Pastato apžiūrą vietoje bei surašyti Pastato techninės priežiūros patikrinimo aktą, kaip tai nustato Aprašo ir STR 1.03.07:2017 ir tai negali būti laikoma vien tik formaliu pažeidimu.

Įvertinus ginčijamą 2019 m. sprendimo dalį bei tai, kad jos priėmimo procedūros metu nebuvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kaip to reikalauja Aprašo 9 punktas, STR 1.03.07:2017 108.5 punktas, konstatuojama, jog ginčijama 2019 m. sprendimo dalis buvo priimta pažeidžiant pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjos skundas tenkintinas ir ginčijama 2019 m. sprendimo dalis naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. prašymu prašo iš atsakovės priteisti 850 € bylinėjimosi išlaidų, t. y. 650 € už skundo parengimą ir 200 € už atstovavimą teismo posėdyje. Byloje pateikti dokumentai (atstovavimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai) patvirtina, jog pareiškėja realiai patyrė ir sumokėjo 850 € minėtoms advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį (toliau – ir maksimalus užmokesčio dydis) nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti koeficientai, taikomi paskaičiuojant priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius, t. y. koeficientai, pagal šiame punkte išvardintas advokatų teikiamas teisines paslaugas, kai kuriais atvejais pagal tų paslaugų teikimo vieną valandą.

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis ir kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7-10 punktais, maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatomi sudauginus Rekomendacijų 8 punkte nustatytą koeficientą, Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį ir jei pagal Rekomendacijų 8 punktą reikia – valandų skaičių, taikant Rekomendacijų 9-10 punktuose nustatytas laiko skaičiavimo taisykles. Be to, teisines paslaugas teikiant advokato padėjėjui taikytina Rekomendacijų 5 punkte nustatyta taisyklė.

Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato 2019 m. gruodžio 12 d. parengtą skundą yra 3222,50 € (2,5 koef. x 1289 €), todėl pareiškėjos prašoma priteisti 650 € suma už šią advokato teisinę paslaugą nemažintina. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19, 9-10 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato atstovavimą 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 7 min. yra 131,76 € (0,1 koef. x 1317,6 € x 1 val.), todėl pareiškėjos prašoma priteisti 200 € suma už šią advokato teisinę paslaugą mažintina iki 131,76 €.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, 35 straipsnio 1, 3 dalimis, pareiškėja šioje byloje turėjo sumokėti 22,50 € žyminio mokesčio, tačiau bylos duomenimis sumokėjo 30 €. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro privalomas sumokėti žyminis mokestis. ABTĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.

Bendra pareiškėjai iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 804,26 € (650 € + 131,76 € + 22,50 €).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“ skundą.

Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T1-166 „Dėl Nekilnojamojo turto, kuris yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto vertės, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas Nekilnojamojo turto, kuris yra neprižiūrimas (apleistas), kuriam taikomas maksimalus tarifas nuo nekilnojamojo turto vertės, sąrašo 9 punktą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apsaga“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš atsakovės Neringos savivaldybės 804,26 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė