- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- eII-325-1096/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00160-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Pažeidėjas
- K. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės 2026 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-494-2026 (ROIK: 25292332001).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) vyriausiosios specialistės 2026 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-494-2026 (toliau – ir Nutarimas) K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 250 Eur dydžio baudą dėl to, jog jis, būdamas UAB „B“, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. spalio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025 m. lapkričio 25 d. Tuo vadovas, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su šiuo VMI nutarimu pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodo, kad nesutinka su nutarimu ir paskirta bauda. Pažymi, kad UAB „B“ faktiškai nevykdė veiklos – nebuvo pirkimų ir pardavimų. Įmonė nuo gegužės 1 d. yra bankrutuojanti. Nuo 2025 m. liepos 31 d. įmonė neturi buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės. Nuo 2025 m. gruodžio 17 d. buvo atleistas bankroto administratorius. Be to, nebuvo informuotas apie pareigą teikti formas, kai veikla nevykdoma. Pasikonsultavęs su buhalteriais ir VMI, pateikė trūkstamas formas iki teismo nutarimo priėmimo. Pažymi, kad jo veiksmai buvo atlikti be tyčios, nesant siekio išvengti mokesčių ar nuslėpti duomenis. Priešingai – aktyviai bendradarbiavo, pats inicijavo konsultacijas ir pateikė trūkstamus dokumentus. Šios aplinkybės rodo jo gerą valią, bendradarbiavimą su institucijomis, faktinį veiklos nebuvimą, objektyvias kliūtis (bankrotas, buhalterijos nebuvimas, atleidimas iš pareigų). Nutarime nurodyta, kad nenustatyta lengvinančių aplinkybių, nors akivaizdu, kad egzistuoja ir turėjo būti įvertintos. Bauda paskirta formaliai, neįvertinus realios situacijos, nebuvo jokios žalos biudžetui, nebuvo vykdoma veikla, nebuvo PVM operacijų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nurodoma, kad su skundu pateikta Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) informacija, pagal kurią, pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. 10 mėn., pateikta pavėluotai 2025 m. gruodžio 12 d., deklaraciją pateikė pats Pareiškėjas. Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje (i.SAF) gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys už 2025 m. 10 mėn., nepateikti. Mokestiniu laikotarpiu, už kurį paskirta nuobauda, Pareiškėjo tuo metu vadovaujama bendrovė nebuvo ir nėra laikinai sustabdžiusios veiklos bei nebuvo ir nėra pateikusi prašymų laikinai atleisti bendrovės nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. UAB „B“ bankrutuojančio mokesčių mokėtojo statusą turi nuo 2025 m. gruodžio 17 d. Bendrovė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją statusą turėjo iki 2025 m. gruodžio 30 d. UAB „B“ nepateikė mokesčių administratoriui VMI 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ numatyta tvarka nei prašymo atleisti nuo deklaracijų pateikimo dėl įmonės veiklos sustabdymo, nei prašymo pratęsti jų pateikimo terminus dėl patiriamų laikinų sunkumų. Minėtos tvarkos 25 punktas numato, kad deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas atsiradus tokioms svarbioms aplinkybėms, iš kurių mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas negali pateikti deklaracijos. Tarp jų ir aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, ar yra kitų svarbių objektyvių aplinkybių, dėl kurių mokesčio mokėtojas negali laiku įvykdyti pareigos deklaruoti. Dėl deklaracijos pateikimo termino pratęsimo galima kreiptis Taisyklių VI skyriaus nustatyta tvarka net ir po atitinkamos deklaracijos pateikimo termino. Mokesčių mokėtojams sudaromos galimybės elektroniniu būdu per Mano VMI pateikti tiek pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą ir prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo, tiek prašymą pratęsti deklaracijų pateikimo terminus. Nieko panašaus iš UAB „B“ pusės daroma nebuvo, pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. 10 mėn., pateikta pavėluotai tik po protokolo įteikimo Pareiškėjui, gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys nepateikti. Iš aukščiau aptarto reglamentavimo išeina, kad net jei įmonė deklaracijų negali ar vėluoja pateikti dėl objektyvių priežasčių, teisės aktai numato jai pareigą veikti – teikti prašymus atleisti nuo deklaracijų pateikimo arba prasitęsti jų pateikimo terminus. Įmonės vadovo neveikimas turėtų būti pagrįstai įvertintas kaip ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas. Net jei bendrovė, kaip teigiama skunde, nuo 2025 m. liepos 31 d. neturi buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, bendrovė turėjo galimybę prašyti jų pateikimo termino pratęsimo.
Skunde teigiama, kad Pareiškėjas nebuvo informuotas apie pareigą teikti deklaracijas. Su tokiu teiginiu negalima sutikti, nes dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo el. paštu buvo siunčiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas, pateikti mokestines deklaracijas informuojant, kad už pavėluotą deklaracijų pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Su Pareiškėjo skundu perdavėme EDS informaciją, kurioje matyti, jog Pareiškėjui priminimas pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracija FR0600 formą už 2025 m. spalio 1 d. – 2025 m. spalio 31 d. buvo išsiųstas 2025 m. lapkričio 27 d. Patikrinus iMAS duomenis nustatyta, kad priminimas / pranešimas pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenis nebuvo siunčiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokesčių administratoriui nėra nustatyta pareiga siųsti priminimus mokesčių mokėtojams.
Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalį numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
Motyvuojamoji dalis
MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas — apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas — yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
ANK 35 straipsnio 3 dalis nustato, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Taigi, pavėluotai pateikta deklaracija nėra laikytina, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys nėra pateikti bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) pateikta po protokolo surašymo.
Pareiškėjas K. Š. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad nesutinka su baudos mokėjimu. Įmonė pusę metų nevykdė veiklos, paskutinė sąskaita -faktūra buvo išrašyta birželį ar gegužę. Iki liepos 31 d. buhalterijos įmonė dar dirbo su jo atstovaujama įmone UAB „B“ ir nuo šios datos nebevykdė jokių buhalterinių paslaugų. Tuomet turėjo pats teikti deklaracijas, kaip jį pamokė, kadangi buvo dar įdarbintas ir turėjo vieną darbuotoją, kuris buvo nedarbingume metus laiko, turėjo traumą, tai pamokė kaip užpildyti Sodrai ir VMI. Be to patys teigė, jeigu nevykdai jokių finansinių darbų, tada jokių PVM sąskaitų – faktūrų, nieko ir nereikia priduoti. Jam kaip sakė buhalterija ir kaip buvo patikslinimas, perspėjimas, kad neužpildė, jis nusiuntė. Įmonės „B“ direktorius yra nuo 2024 m. rugsėjo 31 d. Po pusės metų pradėjo inicijuoti bankroto bylą. Turi aukštąjį išsilavinimą. Jis nesigilino į buhalterinius reikalavimus, kadangi visus buhalterinius reikalus tvarkė buhalterė. Nutarimą ginčija, nes įmonė nevykdė visiškai veiklos ir nepadarė jokios žalos. Deklaracija pateikė pavėluotai. Laiku nepateikė, nes nebuvo informuotas. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įpareigotas teikti vadovas, o vadovas įpareigoja buhalteriją. To nepadarė, nes nežinojo, kad reikia nulius įrašyti, kai nevykdai veiklos. Nežino kokią sąskaitą – faktūrą reikėjo teikti į posistemį, nebuvo tokios sąskaitos – faktūros, kurią galėtų teikti nevykdant veiklos. Nebuvo jokių sąskaitų – faktūrų, o pažymėjo, kad nuliai, nes nevykdė jokios veiklos, nei gavo pinigų, nei išleido. Buhalterijos įmonė, atsisakė vykdyti paslaugas, nes nebebuvo iš ko mokėti, nurodė jam kaip turi teikti paraiškas ir teikė pats paraiškas. Atsakomybę lengvina tai, kad nepadaryta jokia žala valstybei, neslėpė jokių mokesčių. Padarytą nusižengimą pripažįsta. Teismo prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, arba skirti įspėjimą, nes jau 6 mėnesius nebuvo algos išmokėjęs, dabar iš Sodros negauna jokių pajamų.
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, arba ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.
Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
Žemesnės instancijos teismas
PVM 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.
PVM 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuobauda – 250 Eur bauda, buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „B“, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. spalio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025 m. lapkričio 25 d. Tuo vadovas, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Taip pat nustatyta, kad, kad K. Š. būdamas UAB „B“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios administravimo informacinės sistemos (i. MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2025 m. spalio mėnesį, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2025 m. lapkričio 20 d.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų-faktūrų nepateikimą pareiškėjas nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1,4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To pateis įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
MAĮ 66 ir 73 straipsniuose nustatyta, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Kaip jau minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas – deklaracijų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė UAB „B“ nevykdo veiklos. Nuo 2025 m. liepos 31 d. įmonė neturi buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės. Be to, nebuvo informuotas apie pareigą teikti formas, kai nevykdoma veikla. Įmonės „B“ direktorius yra nuo 2024 m. rugsėjo 31 d. Po pusės metų pradėjo inicijuoti bankroto bylą. Jis nesigilino į buhalterinius reikalavimus, kadangi visus buhalterinius reikalus tvarkė buhalterė. Nutarimą ginčija, nes įmonė nevykdė visiškai veiklos ir nepadarė jokios žalos. Deklaracija pateikė pavėluotai. Laiku nepateikė, nes nebuvo informuotas. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įpareigotas teikti vadovas, o vadovas įpareigoja buhalteriją. To nepadarė, nes nežinojo, kad reikia nulius įrašyti, kai nevykdai veiklos. Nežino kokią sąskaitą – faktūrą reikėjo teikti į posistemį, nebuvo tokios sąskaitos – faktūros, kurią galėtų teikti nevykdant veiklos. Šiuo skundu nesutinka su paskirtos baudos mokėjimu.
Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas pranešimas bankrutuojančios įmonės UAB „B“, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-3143-981/2025 UAB „B“. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti nurodytas deklaracijas įmonės vadovas turėjo dar iki 2025 m. spalio mėnesio.
Už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta įspėjimas ir bauda nuo 200 iki 390 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jo lengvinanti aplinkybė tai, kad turėjo gerą valią, bendradarbiavo su institucijomis, inicijavo konsultacijas ir pateikė visus trūkstamus dokumentus. Atsakomybę lengvina tai, kad nepadaryta jokia žala valstybei, neslėpė jokių mokesčių. Padarytą nusižengimą pripažįsta. Teismas įvertina šias aplinkybes, tačiau pažymi, jog Pareiškėjas nors ir pavėluotai pateikė deklaracijas, tačiau juridinio asmens vadovas turi pareigą būti atidus ir rūpestingas, užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas jam tenkančias prievoles įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Deklaracijas gali pateikti pats arba šią funkciją pavesti kitam asmeniui. Kaip jau minėta, Pareiškėjas pavėluotai pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracija pats asmeniškai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnio nustatytas terminas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad K. Š. buvo baustas administracine nuobauda už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, už kurį buvo skirtas įspėjimas. Yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikiamų ataskaitų nepateikė, kadangi manė, jog jeigu įmonė nevykdo veiklos, nereikia teikti deklaracijų. Todėl, teismas mano, kad išdėstytos aplinkybės yra pagrindžiančios Pareiškėjo kaltę, jog nepateikė VMI deklaracijų dėl savo aplaidumo, neapsižiūrėjimo, pareiškėjo teigimu, teisės aktų nežinojimu ir nesigilinimu į reguliavimą, kadangi kiekvienas fizinis asmuo, kuris įsteigia juridinį asmenį, jam vadovauja, turi ir privalo domėtis, kokius mokesčius kokiu laiku reikia mokėti, bei kokias atitinkamas deklaracijas reikia pateikti. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nutraukti administracinę teiseną, kadangi administracinis pažeidimas buvo padarytas, jis yra pakartotinis, todėl paskirta nuobauda yra tinkama ir VMI priimtas nutarimas teisėtas, ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. Š. skundas ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 13 d. nutarimu K. Š. skirta 250 Eur dydžio bauda, paliktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. Š. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-494-2026 (ROIK: 25292332001) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.