- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- e2-77-322/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. S. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. S. 2127,8 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovui pranešta tinkamai.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), avarijos metu buvo apgadintas A. P. priklausantis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ieškovo. Ieškovas, vadovaudamasis automobilio remonto sąmata ir įvertinęs automobilio dalių nusidėvėjimą, apskaičiavo 2467,81 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią išmokėjo transporto priemonių savanoriškuoju draudimu ieškovo transporto priemonę apsidraudusiam asmeniui. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovės D. S. sūnus S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam įvykio metu buvo 12 metų amžiaus, todėl už jo padarytą žalą turi atsakyti jo tėvai ar globėjai. Kadangi S. S. tėvas J. S. yra miręs, už jo padarytą žalą turi atsakyti jo motina D. S.. Išsiuntus atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė atlygino ieškovui dalį žalos, sumokėdama 340 Eur, tačiau liko neatlyginta žalos suma, lygi 2127,81 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir kad sunki turtinė padėtis yra ne laikino pobūdžio, o pastovi.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. birželio 30 d. ji dirbo darže, o jos sūnus S. S., kuriam tuo metu buvo 12 metų, buvo kartu su ja. Ji nepastebėjo, kaip jos sūnus pasiėmė dviratį ir išvažiavo į kelią bei atsitrenkė į automobilį Volvo bei šį automobilį apgadino. Įvykio metu jos sūnui buvo sumušta galva, sukrėsti smegenys, nubrozdinta kairė alkūnė, sumuštas dešinys kelis. Atsakovė neneigia, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta dešinė automobilio posūkio lempa, sparnas, kapotas ir priekinis stiklas, tačiau nurodo, kad apskaičiuotas žalos dydis kelia abejonių. Be to, įvykio metu nukentėjo ne tik automobilio savininkas, bet ir atsakovės sūnus. Atsakovė taip pat nurodė, kad dalį draudimo išmokos, t. y. 340 Eur, ji sumokėjo ieškovui. Atsakovė paaiškino, kad jos materialinė padėtis yra sunki, todėl prašo teismo į tai atsižvelgti ir sumažinti priteistinos išmokos dydį bei išdėstyti priteistos sumos mokėjimą per vienerių metų laikotarpį.
Atsakovės atstovė prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – Transporto priemonių draudimo liudijimo ir jo priedo, fotonuotraukų, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, prašymo išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonės techninės apžiūros akto, akto prie žalos bylos Nr. 1598809, sąmatų, pranešimo apie žalos atlyginimą, automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos ir jos priedų, mokėjimo nurodymų – matyti, kad 2015 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės 12 metų amžiaus sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamas dviratis apgadino A. P. priklausantį automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovės mažametis sūnus. Atsakovės mažamečio sūnaus padaryta žala buvo įvertinta iš viso 2467,81 Eur, ir ši suma pervesta į nukentėjusiojo eismo įvykyje asmens sąskaitą. Kadangi atsakovės sūnui eismo įvykio metu buvo mažiau negu 14 metų, jo padarytą žalą turi atlyginti atsakovė. Atsakovė atlygino ieškovui 340 Eur žalos sumą, tačiau likusios dalies žalos sumos, t. y. 2127,81 Eur, neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. sukelto eismo įvykio metu, kai jo vairuojamas dviratis kliudė ir apgadino automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. buvo jaunesnis negu 14 metų amžiaus, todėl už jo padarytą žalą atsako jo tėvai arba globėjai. Kadangi S. S. tėvas J. S. yra miręs, už S. S. padarytą žalą yra atsakinga jo motina D. S..
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės nepilnametis sūnus, jaunesnis negu 14 metų amžiaus, vairuodamas dviratį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, kad dviratininkas S. S. įvažiuodamas į kelio važiuojamąją dalį nevykdė KET 66 punkto reikalavimų ir išvažiuodamas su dviračiu iš dešinės kelio pusės statmenai į važiuojamąją kelio dalį ir ją ketindamas kirsti, neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio Volvo XC90, tinkamai neįsitikino, kad kirsti važiuojamąją dalį bus saugu, judėdamas į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, sudarė neišvengiamą kliūtį automobilio judėjimui ir tai buvo techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Atsakovės nepilnamečio sūnaus padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino ieškovas, kadangi nukentėjusiojo automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas ieškovo. Taigi atsakovės nepilnametis sūnus, pažeisdamas kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino ieškovas, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens. Ginčo dėl žalos padarymo fakto byloje nėra, atsakovė neginčija, kad jos sūnus dviračiu atsitrenkė į automobilį ir jį apgadino. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia remonto sąmata, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio autorinka“ atlikta automobilio vertinimo ataskaita, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas pilna apimtimi.
CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tačiau CK 6.282 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, jeigu žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, kai tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑116/2004).
Atsakovė prašo atsižvelgti į jos sunkią materialinę padėtį ir priteisti iš jos mažesnio dydžio draudimo išmoką, negu prašo ieškovas, taip pat išdėstyti priteistos išmokos mokėjimą per vienerių metų laikotarpį
Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė viena augina keturis nepilnamečius vaikus( atsakovės sutuoktinis S. J. V. yra miręs (duomenys neskelbtini)), vienam kurių yra nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, atsakovės pajamos( valstybės teikiama parama- socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, šalpos neįgalumo pensija vaikui, šalpos našlaičių pensija ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija ) už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. vasario mėn., tai yra per metus laiko sudarė tik 6108,04 Eur( apie 500 Eur per mėnesį). Atsakovės šeima gyvena Kelmės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste, jokio nekilnojamojo nei registruotino turto neturi. Atsakovė dirba, kaip ji pati nurodė, retai pasitaikančius atsitiktinius darbus ir augina vaikus. Kad atsakovės turtinė padėtis sunki patvirtina ir ta aplinkybė, kad šioje byloje jai yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pastebėtina ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo pats eismo įvykio kaltininkas S. S., kuris dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, kairės rankos alkūnės nubrozdinimo, dešinio kelio sumušimo buvo paguldytas į VšĮ Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Intensyvios terapijos skyrių. Teismas taip pat atsižvelgia, kad atsakovė atlygino ieškovui dalį žalos, t. y. 340 Eur, šią aplinkybę pripažįsta pats ieškovas. Ieškovo prašoma priteisti 2127,81 Eur suma, atsižvelgiant į atsakovės materialinę padėtį, yra pripažįstama pakankamai didelė. Nors ieškovas šią sumą grindžia rašytiniais įrodymais, teismas pagal byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki, jos turtinė padėtis nėra laikinai pablogėjusi ir mažai tikėtina, kad ši padėtis gali pagerėti ateityje, todėl pripažįstama tikslingu prašomą iš atsakovės priteisti sumą mažinti iki 1560 Eur.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsniu, tenkintinas atsakovės prašymas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą. Atsakovei nustatytinas 1 metų žalos mokėjimo terminas, sumokant po 130 Eur per mėnesį, pirmąją įmoką sumokant per 1( vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitas įmokas po 130 Eur sumokant iki kiekvieno paskesnio mėnesio paskutinės dienos.
Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau ieškovo reikalavimai yra pagrįsti visa apimtimi. Teismas sumažino ieškovo reikalavimus, atsižvelgdamas į atsakovės sunkią materialinę padėtį, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas visas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 48 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 284, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Priteisti iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. lapkričio 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti šiuo sprendimu priteistą iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos mokėjimą, įpareigojant D. S. akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ visą žalą 1560 Eur atlyginti per 1 (vienerius) metus, kas mėnesį sumokant po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų).
Nustatyti, kad pirmą 130 Eur įmoką D. S. turi sumokėti per 1( vieną) mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitas įmokas po 130 Eur sumokėti iki kiekvieno paskesnio mėnesio paskutinės dienos iki bus sumokėta visa 1560 Eur suma.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.