- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- 1S-81-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50128-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ž. N. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiajam M. L. atėjus pasinaudoti taksi automobilių paslaugomis, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas bei demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, įžūliu elgesiu sutrikdydamas visuomenės rimtį ar tvarką, panaudojo fizinį smurtą prieš M. L. – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. L. į veidą ir, nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus, spyrė M. L. ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlęs M. L. fizinį skausmą bei atėmęs galimybę jam priešintis, pagrobė iš M. L. kišenės nukentėjusiajam priklausančius 350 Eur. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
1.1. Taip pat Ž. N. kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pro neužrakintas duris įsibrovę į gyvenamą patalpą, įrengtą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) namo, bendrais tyčiniais veiksmais panaudodami fizinį smurtą prieš patalpoje buvusius nukentėjusiuosius A. D. ir M. L., tai yra rankomis, kojomis ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – atsinešta beisbolo lazda bei kambaryje buvusiu metaliniu vamzdžiu suduodami ne mažiau keturis kartus A. D. per rankas ir kojas, tokiu būdu padarydami A. D. kairio alkūnkaulio diafizės ir kairės plaštakos IV piršto pirštikaulio diafizės lūžimus, dešinės plaštakos V piršto proksimalinio pirštikaulio bazės lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir taip padarė A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat suduodami ne mažiau vieną kartą M. L. per rankas, tokiu būdu padarydami muštinę žaizdą kairiame alkūnės sąnaryje, ir taip padarė M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais atėmę galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė iš A. D. kišenės piniginę su 1230 Eur bei nuo staliuko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Eur vertės, tokiu būdu iš viso pagrobė A. D. priklausantį 1330 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
2. R. B. kaltinamas tuo, kad siekė paveikti nukentėjusįjį M. L., o būtent: 2018 m. birželio 27 d. laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 9.40 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), trumpojo pasimatymo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. L. metu liepė M. L. pakeisti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau duotus savo parodymus įtariamojo Ž. N. naudai, sakydamas, kad už tai jo „nenuskriaus“. Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.
3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje Ž. N. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, R. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gauta 2018 m. lapkričio 5 d.
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje Ž. N. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, R. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje Ž. N. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, R. B. kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje konstatuota, kad kaltinamajame akte nenurodytos ar neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius, jog yra neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnyje.
Šalies argumentai
6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Girgždis skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą toliau nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.
6.1. Teigia, jog remiantis 2019 m. gegužės 9 d. teismo nutartyje išdėstytais argumentais, pripažinti kaltinamąjį aktą iš esmės neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad tai trukdo nagrinėti bylą, nebuvo pagrindo. Pažymi, jog BPK 254 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės grąžinti bylos prokurorui tik papildyti ikiteisminį tyrimą, kai dėl to nėra paties prokuroro prašymo. Nurodo, jog pateiktuose kaltinimuose yra nurodyti visi būtini inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, surašytas kaltinimas netrukdė teismui pradėti įrodymų tyrimo teisme ir įrodymų tyrimas teisme buvo užbaigtas. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad, pradėjus Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose šios bylos įrodymų tyrimą ir prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, abu kaltinamieji nurodė, jog suprato kuo yra kaltinami, tačiau savo kaltės nepripažino. Apklausęs visus proceso dalyvius ir ištyręs byloje surinktus dokumentus, po baigiamųjų kalbų bei kaltinamųjų pasakytų paskutinių žodžių, teismas, išėjęs į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, nusprendė perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Su tokiu teismo sprendimu prokuroras nesutinka.
6.2. Dėl teismo nutartyje pirmajame epizode nurodytų pastebėjimų, prokuroras pažymi, kad kaltinime, priešingai nei pažymėta teismo nutartyje, yra nurodyti kaltinamojo Ž. N. veiksmai – įžūlus elgesys prieš nukentėjusįjį M. L., kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. L. į veidą ir, nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus, spyrė M. L. ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, taip pat yra įvardinta ir kaltės rūšis – tyčia, o kaltinime nurodytais fizinio smurto ir pinigų pagrobimo veiksmais aprašytos šios nusikalstamos veikos paskatos ir tikslai. Pasisakant dėl teismo nurodytos aplinkybės, jog nebuvo nustatinėjama plėšimu užvaldytų M. L. pinigų kilmė, pažymi tai, kad nukentėjusysis M. L. buvo apklaustas ne vieną kartą ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau nenurodė, iš kur gavo pinigus. Todėl iš teismo nutarties, prokuroro teigimu, neaišku, kokius papildomus proceso veiksmus reikėtų atlikti, kad būtų galima nustatyti asmenį, mokėjusį atlyginimą M. L. ir kodėl tokių veiksmų negalima atlikti atnaujinus teismui įrodymų tyrimą. Pažymi ir tai, kad pinigų kilmė reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.
6.3. Dėl antrajame epizode teismo paminėto nusikalstamos veikos laiko prokuroras skunde pažymi, kad ne visais nusikaltimų padarymo atvejais įmanoma nustatyti labai tikslų (tikrą) nusikalstamos veikos padarymo laiką. Pasak prokuroro, asmuo, prieš kurį daromas nusikaltimas, ne visada žiūri į laikrodį, po įvykio jis gali būti sukrėstas, šokiruotas, sužalotas, į ligoninę atvežtas po tam tikro laiko. Todėl teismo reikalavimas nustatyti ne bet kokį, o tikrą nusikalstamos veikos padarymo laiką yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad kaltinamajame akte nurodytas laikas yra nustatytas apytiksliai – apie 23.30 val., šis laikas nurodytas kaltinime. Laikas buvo nustatytas įvertinus byloje nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kitus surinktus bylos duomenis. Teismui nebuvo jokių kliūčių, įvertinus bylos duomenis, patikslinti baigiamajame dokumente nusikalstamos veikos padarymo laiką, nors prokuroro nuomone, kaltinime nurodytas laikas yra pakankamai tikslus.
6.4. Dėl teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog kaltinime neišskirti ir nenurodyti konkretūs kaltinamojo Ž. N. veiksmai antrajame epizode, prokuroras taip pat pažymi, kad pats kaltinamasis savo kaltės nepripažino, kiti du kartu buvę asmenys nenustatyti, todėl tai, kokie veiksmai buvo atlikti kiekvieno iš įsibrovusio asmens, nustatyti galima tik iš nukentėjusiųjų, prieš kuriuos buvo panaudotas fizinis smurtas, parodymų. Iš abiejų nukentėjusiųjų, apklaustų ne vieną kartą viso proceso metu, parodymų nekyla abejonių, kad kartu su dviem asmenimis buvo ir kaltinamasis Ž. N., kad jis taip pat naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Prokuroro teigimu, visų trijų įsibrovusių asmenų veiksmai rodo jų bendrą išankstinį susitarimą, jų tyčinius veiksmus, todėl nėra būtina (galimai net ir neįmanoma) šioje situacijoje labai tiksliai nustatyti kas, kiek smūgių ir kuriam nukentėjusiajam sudavė, juk mušamiems nukentėjusiems asmenims tuo metu nebuvo svarbiausiai užfiksuoti kas ką veikė patekę į patalpą, todėl ir jų parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus, kuris asmuo tuos smūgius sudavė, gali nesutapti ir kažkiek skirtis.
6.5. Nurodo, jog teismo nutartyje buvo pažymėta, kad nesant tikslaus kaltinimo padaryta konkrečia veika, neįmanoma nustatyti kaltas asmuo tos veikos padarymu ar ne. Pasak prokuroro, toks teismo nurodytas kaltinimo tikslumo reikalavimas leidžia manyti, kad jeigu kaltinimas nors kokiu nors veiksmu nesutaptų su teismo nustatytomis aplinkybėmis, vadinasi iš karto kaltinamasis turėtų būti išteisintas. Toks teismo požiūris neatitinka teismų praktikos bei teismo įgaliojimų (aptartų anksčiau) baudžiamajame procese.
6.6. Kita teismo pažymėta aplinkybė antrajame epizode, kad kaltinime nėra visiškai pateikta subjektyviosios šio plėšimo pusės ir neaišku į ką buvo tikslas kėsintis – į svetimą turtą ar žmonių sveikatą, prokuroro teigimu, rodo, jog teismas nevertino visų byloje surinktų duomenų. Pažymi, jog apie kaltinamo asmens tyčią galima spręsti ne vien tik iš paties kaltinamojo parodymų (šioje byloje kaltinamasis savo kaltės nepripažino), bet ir iš visų bendrininkų veiksmų, panaudoto smurto, įrankių, padarytų sužalojimų, įvykio vietoje po plėšimo nustatytų aplinkybių (patalpoje buvo pradaryti visi stalčiai). Tai, jog teismas pažymėjo, jog nėra pateikta teismui jokių įrodymų dėl pinigų buvimo ar nebuvimo, yra labiau surinktų įrodymų vertinimo klausimas, tačiau ne kaltinamojo akto trūkumas ir tai rodo, kad teismas vertino surinktus bylos duomenis, tačiau ne visus. Iš nukentėjusiojo A. D., užsiimančio individualia veikla, apklausos matyti, kad jis neturėjo galimybės pagrįsti pinigų turėjimo fakto, o netikėti paties nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Pažymi ir tai, kad apie nukentėjusiojo pinigus pasisakė ir kiti byloje apklausti liudytojai.
6.7. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į dar vieną teismo nurodytą aplinkybę, kad kaltinimas pateiktas ne dėl visų tuo pat metu padarytų veikų, t. y. nenurodoma kaltinime apie sugadintus, sudaužytus daiktus. Dėl šitos teismo nurodytos aplinkybės prokuroras pažymi, kad papildomas kaltinimas pagal BK 187 straipsnį galimas tik esant nustatytai kaltininko tiesioginei tyčiai sugadinti (sunaikinti) svetimą turtą. Byloje surinktais duomenimis nėra patikimai nustatyta ar kaltinamasis Ž. N. su bendrininkais sugadino turtą tyčia, ar tai padarė naudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, ar tai padarė nukentėję gindamiesi nuo užpuolikų (pvz., griūdami kliudė stalą ant kurio buvo daiktai, kliudė kojomis gindamiesi ar pan.). Pagal bylos duomenis kai kurie daiktai (televizorius, priedėlis) nebuvo sugadinti, tačiau po plėšimo jie buvo nukritę ir nebeveikė. Todėl, prokuroro nuomone, kaltinimas pagal papildomą BK straipsnį nebūtų visiškai pagrįstas, be to, atsižvelgus į jau anksčiau paminėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įgaliojimus tai padaryti turėjo ir pats teismas, turėdamas skirtingą nuomonę nei prokuroras.
6.8. Nesutinka su teismo nuomone, jog neištirta aplinkybė – M. L. žymės ant veido, perkreiptas žandikaulis, kada jis ir kieno buvo taip sumuštas. Pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme buvo apklausiami nukentėjusieji ir liudytojai dėl matytų ant M. L. veido sužalojimų. Nukentėjusysis visiems vienodai aiškino jo sužalojimo aplinkybes, kad tai padarė miesto centre Ž. N.. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matomas kaltinamojo Ž. N. suduodamas smūgis nukentėjusiajam. Šie paminėti ir kiti bylos duomenys buvo ištirti teismo posėdyje, todėl teigti, kad nebuvo nustatinėjamos M. L. sumušimo aplinkybės, prokuroro teigimu, nėra jokio pagrindo. Tai, kad M. L. miesto centre būtų sumušęs kitas asmuo – byloje duomenų nėra.
6.9. Teigia, kad teismas nutartyje dėl poveikio nukentėjusiajam M. L. pažymėjo, kad kaltinimas visiškai nekonkretus – nenurodomas nei būdas, kuriuo buvo siekiama paveikti nukentėjusįjį, nei kokius konkrečiai melagingus parodymus buvo prašoma duoti. Su tokio teismo nuomone prokuroras nesutinka ir pažymi, kad kaltinime yra nurodytas būdas, kuriuo buvo siekiama paveikti nukentėjusįjį – liepė [...], sakydamas, kad už tai jo „nenuskriaus“. Taip pat kaltinime nurodyta ir kokius parodymus buvo prašoma nukentėjusiojo pakeisti – ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau duotus savo parodymus įtariamojo Ž. N. naudai. Kokius parodymus davė M. L. Ž. N. naudai, matyti iš ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos nukentėjusiojo apklausos. Šios apklausos metu nukentėjusysis paneigė, kad Ž. N. padarė nusikaltimus, kuriais buvo įtariamas. Teisme buvo apklausti visi proceso dalyviai, ištirti visi surinkti duomenys, todėl, prokuroro nuomone, įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirtai tiek jų visumą, surašytame kaltinime yra pakankamai tiksliai nurodytos visos nustatytos padaryto nusikaltimo aplinkybės, atitinkančios BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Pabaigoje paminėtas teismo teiginys, kad teismas pats negali keisti kaltinimo, nurodydamas konkrečias kaltinimo aplinkybes, atsižvelgus į jau anksčiau paminėtas teisės normas, teismų praktiką, prokuroro teigimu, nėra pagrįstas ir teisingas.
6.10. Prokuroro nuomone, teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį šioje byloje. Dėl to teismo nutartis nagrinėjamoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundo argumentais, taip pat su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė kaltinamojo akto trūkumus, kurie teismui trukdo pabaigti nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, trukdo priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.
8.1. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
8.2. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme.
9. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui grindė tuo, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. epizode suformuluotame kaltinime nėra įvardinta, kuriais veiksmais Ž. N. demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, kokiu konkrečiai įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, nėra įvardinta subjektyvioji nusikalstamos veikos, kuria jis kaltinamas šiame epizode, pusė, neįvardintos šios nusikalstamos veikos paskatos ir tikslai, nebuvo nustatinėjama plėšimu užvaldytų pinigų kilmė. Taip pat teismo nuomone, dėl 2017 m. rugsėjo 24 d. 23.30 val. epizodo kaltinamajame akte nenurodytas tikras nusikalstamos veikos padarymo laikas, neišskirti ir nenurodyti konkretūs veiksmai, kurių padarymu yra kaltinamas Ž. N., nepateikta subjektyvioji šio plėšimo pusė, neaišku į ką buvo tikslas kėsintis – į svetimą turtą ar žmonių sveikatą, nepateikta įrodymų dėl pinigų buvimo ar nebuvimo, nenurodoma apie sugadintus, sudaužytus daiktus, apie M. L. mobiliojo ryšio telefoną, neištirtos aplinkybės dėl M. L. padarytų sužalojimų. Dėl epizodo, siekiant paveikti nukentėjusįjį M. L., teismo nuomone, kaltinimas nekonkretus, nenurodytas būdas, kuriuo buvo siekiama paveikti nukentėjusįjį, nenurodyta, kokius melagingus parodymus buvo prašoma jo duoti.
9.1. Šias išvardintas aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė esminiais kaltinamojo akto pažeidimais, kurie apsunkina kaltinamųjų teisę žinoti, kuo yra kaltinami, ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, o nukentėjusiems – galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises baudžiamajame procese, taip pat ir formuluojant bei pareiškiant civilinius ieškinius atitinkamo bendrininko nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti bei trukdo pabaigti nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, trukdo priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie teismo nurodyti pažeidimai netrukdė teismui pradėti bylą nagrinėti iš esmės, apklausti kaltinamuosius, liudytojus, ištirti kitą byloje surinktą medžiagą, užbaigti įrodymų tyrimą, išklausyti baigiamųjų kalbų, kaltinamųjų paskutinio žodžio.
9.2. Aukštesnysis teismas vertindamas kaltinamajame akte aprašytas kaltinamiesiems Ž. N. ir R. B. inkriminuojamas veikas, sutinka su prokuroro skundo argumentais, jog Ž. N. ir R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas, būdas, padariniai kaltinamajame akte yra nurodyti pakankamai apibrėžtai ir aiškiai.
9.2.1. Susipažinus su bylos duomenimis, aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad Ž. N. pareikštuose kaltinimuose yra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas toks, koks jis buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus. Kaltinime dėl veikos, įvykdytos 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 16.00 val., gana išsamiai aprašyti Ž. N. veiksmai atlikti prieš nukentėjusįjį M. L., t. y. panaudoto fizinio smurto veiksmai, pinigų pagrobimo veiksmai, nurodytos šios nusikalstamos veikos paskatos ir tikslai, kaltės rūšis. Veikos padarymo aplinkybės šiame epizode, aukštesniojo teismo vertinimu, aprašytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Sutiktina su prokuroro skundo argumentais, jog nukentėjusiojo M. L. turėtų pinigų kilmė neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. O jei teismui ši aplinkybė svarbi sprendžiant Ž. N. kaltės klausimą, tai gali pats imtis priemonių nustatyti šį asmenį ir apklausti jį dėl pinigų M. L. davimo fakto.
9.2.2. Dėl antrame epizode Ž. N. išdėstytame kaltinime nurodyto laiko, pažymima, kad įvertinus surinktus duomenis, šiame epizode nusikalstamos veikos laikas nurodytos toks, koks jis buvo nustatytas pagal byloje surinktus duomenis. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismas, kaip aktyvus proceso subjektas, turi visas teises ir procesinius instrumentus pateiktą kaltinimą koreguoti šalinant iš jo atitinkamas aplinkybes, jas tikslinant, todėl šiuo atveju teismas tirdamas įrodymus nusikalstamos veikos laiką turi galimybę patikslinti.
9.3. Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog šiame kaltinime visiškai neišskirti ir nenurodyti konkretūs veiksmai, kurių padarymu yra kaltinamas Ž. N., kaltinime nurodyti veiksmai daugiskaita bendrai su kitais, tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Bendrininkai atsako už visų bendrininkų padarytus veiksmus, tačiau visų pirma, turi atsakyti už savo padarytus veiksmus, o tokie kaltinime konkrečiai nenurodomi.
9.3.1. Šiuo aspektu pažymima, kad kaltinamasis Ž. N. savo kaltės nepripažino, kiti du kartu su Ž. N. buvę asmenys nenustatyti, todėl tai, kokie veiksmai buvo atlikti kiekvieno iš įsibrovusio asmens, nustatyti galima tik iš nukentėjusiųjų, prieš kuriuos buvo panaudotas fizinis smurtas, parodymų. Nukentėjusieji M. L. ir A. D. nurodė, jog į A. D. garažą įsibrovė trys asmenys, vienas iš jų buvo Ž. N., jog visi trys asmenys nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Kuris iš įsibrovusių asmenų ir kokius veiksmus atliko nukentėjusiųjų atžvilgiu, patys nukentėjusieji nenurodė, o kaip jau minėta, pats Ž. N. kaltę neigė, o kiti du asmenys nebuvo nustatyti. Pagal šias ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir buvo suformuluotas kaltinimas Ž. N., o kaip jau buvo minėta, teismas tirdamas įrodymus šias aplinkybes turi galimybę patikslinti.
9.4. Teismo nurodytos aplinkybės, kad nėra visiškai pateikta subjektyviosios šio plėšimo pusės ir neaišku į ką buvo tikslas kėsintis – į svetimą turtą ar žmonių sveikatą, nepateikta įrodymų dėl pinigų buvimo ar nebuvimo, nenurodoma apie sugadintus, sudaužytus daiktus, apie M. L. mobiliojo ryšio telefoną, neištirta aplinkybė kada M. L. ir kieno buvo sumuštas, aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat gali būti nustatinėjamos nagrinėjant bylą teisme.
9.5. Sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad R. B. išdėstytame kaltinime, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, yra nurodytas būdas, kuriuo buvo siekiama paveikti nukentėjusįjį, nurodyta ir kokius parodymus buvo prašoma nukentėjusiojo M. L. pakeisti, t. y. nurodytos svarbios faktinės aplinkybės, kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius.
10. Pažymima, kad kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Dėl kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamų veikų kvalifikavimo teisingumo, asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis), tačiau nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas numato galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu pakeisti tiek kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, tiek jos kvalifikavimą laikantis minėtuose BPK straipsniuose nustatytos tvarkos. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-P-1/2014). Taigi, žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Taip pat teismas, matydamas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę ar kad nenustatyti kiti inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, gali priimti išteisinamąjį nuosprendį.
11. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismo minimi kaltinamojo akto trūkumai suvaržo ir apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybą, nukentėjusiųjų galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises baudžiamajame procese, tačiau tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, aukštesniojo teismo vertinimu, yra deklaratyvūs. Nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo kaltinamieji Ž. N. ir R. B. nepripažino, tačiau abu patvirtino, kad suprato kuo kaltinami, išdėstė savo poziciją dėl jiems pareikštų kaltinimų. Įvertinęs šias aplinkybes taip pat tai, jog iš apylinkės teismo nutarties nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė kaltinamųjų teisės į gynybą suvaržymas, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pripažinti, jog kaltinamųjų teisė į gynybą šioje proceso stadijoje buvo suvaržyta, nėra pagrindo. Be to, pareikštą kaltinimą visais atvejais visapusiškai patikrina teismas, kaltinamasis turi galimybę nuo jo gintis, pats atkreipti teismo dėmesį į visus pažeidimus, ir tik teismas nusprendžia, kiek kaltinamajam pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir pakankamas pripažinimui kaltu.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą, o pats teismas šių trūkumų nagrinėjimo teisme metu negalėjo pašalinti. Kitų esminių BPK pažeidimų, kliudančių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenustatyta, todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartis naikinama, kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.