Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. prašymo dėl turto arešto panaikinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2019 m. kovo 4 d. gautas M. R. 2019 m. kovo 1 d. prašymas, kuriuo prašoma nuimti areštą uždėtą civilinėje byloje 150/1998 pagal 1998 m. gegužės 6 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 683, nes antstolių kontorai nebeskolingi, pilnai atsiskaityta.

Prie prašymo pridėtas Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimas, kuriuo V. S. įgaliojo M. R. atstovauti jį visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, teismuose ir VĮ „Registrų centras“ dėl 1998 m. gegužės 6 d. teismo vykdomojo rašto Nr. 683 panaikinimo ir išregistravimo, tuo tikslu rašyti ir teikti prašymus bei pareiškimus, sumokėti reikalingus mokesčius, pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 1998 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-150/1998 iš atsakovų V. S. ir G. S. solidariai priteisė (duomenys neskelbtini) naudai 3204,27 litų. Šio sprendimo pagrindu antstolių kontora prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 6 d. teismo vykdomuoju raštu Nr. 683 areštavo V. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas M. R. prašo šį areštą panaikinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kas teisme gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, tačiau iš pateiktų teismui duomenų akivaizdu, kad M. R., veikiantis pagal V. S. įgaliojimą, nepatenka į CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų galimų atstovų sąrašą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis, todėl joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-212-219/2015, ir joje nurodyta praktika). Todėl, nepaisant M. R. turimo įgaliojimo, įstatymas jam nesuteikia teisės atstovauti V. S. teisme ir teikti jo vardu prašymus.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, jei jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl vadovaujantis šia įstatymo norma M. R. prašymą atsisakytina priimti, kaip paduotą asmens, neįgalioto vesti bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 56 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

M. R. prašymą atsisakyti priimti, kaip paduotą asmens, neįgalioto vesti bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.