Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2015 m. birželio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-31666771-15 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. R. 2015 m. gegužės 30 d. surašė D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-31525141-15 dėl to, kad ši 2015-05-30, 13.25 val., Geologų g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 204 (STOP), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t.y. nesustojo. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punkto reikalavimus ir jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį.

Išnagrinėjęs D. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresnysis specialistas R. K. 2015- m. birželio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-31666771-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad D. G. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir skyrė 144 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.

Teismo posėdžio metu D. G. palaikė savo skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti, papildomai nurodydama, kad gyvena su senais tėvais, tėvas beveik nevaikšto, motina taip pat sena. Tėtis yra su širdies stimuliatoriumi. Ji yra vienintelis šeimos narys, turintis teisę vairuoti. Be to, jos darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, taip pat ji turi dar sodą ir tris anūkus, pas kuriuos važinėja. Vyro neturi, yra išsituokusi. Nurodė, kad prieš geležinkelio pervažą ji pristabdė automobilį, tačiau nebuvo sustojusi visiškai, kaip to reikalauja KET.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

D. G. skundas tenkintinas.

Skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės nutarimu D. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl D. G. kaltės padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą. Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. D. G. mano, kad jos atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, D. G. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek nagrinėjant bylą Patrulių rinktinėje, tiek teisme savo kaltę, padarius teisės pažeidimą, pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad D. G. dirba UAB „Kerista“ buhaltere, todėl jos darbas yra susijęs su važinėjimu į banką ir Sodrą. Be to, D. G. vienintelė šeimoje turi vairuotojo pažymėjimą, gyvena su senais tėvais, tėvas yra su širdies stimuliatoriumi. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2014-11-18 išduotas įgaliojimas, iš kurio matyti, kad D. G. tėvas J. P., gim. 1929 m., ir motina K. P., gim. 1933 m., įgaliojo savo dukterį D. G. tvarkyti visus reikalus su jiems priklausančiomis piniginėmis lėšomis, atstovauti juos visose įstaigose, mokėti mokesčius ir pan. ir pateikta paciento (J. P.) identifikavimo kortelė.

Pažymėtina tai, kad pažeidimo padarymo metu D. G. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (administracine tvarka ji buvo bausta tik vieną kartą 2009 metais, nuobauda negaliojanti), tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, skundžiamu nutarimu skirtą baudą sumokėjo 2015-06-11, ką patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas.

Byloje esantis policijos pareigūno M. R. 2015-05-30 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad D. G. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas todėl, kad važiuodamas per geležinkelio pervažą nesilaikė KET ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimų, t.y. pravažiavo pervažą nesustodama. Iš šio tarnybinio pranešimo turinio seka, jog tuo metu geležinkelio pervaža buvo tuščia, artėjančių traukinių nebuvo. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog D. G. padarytas teisės pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo ypatingai šiurkštus ir keliantis realų pavojų kitiems eismo dalyviams.

Taigi, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas D. G. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei neskirti jai papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, paskyrus pažeidėjai tik piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

D. G. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2015 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 10N-31666771-15 ir D. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 144 € baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.