- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-239-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03622-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, R. L.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Teisėjas Raimondas Dilys Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03622-2013-0
2015 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro atskirąjį skundą dėl 2014-11-24 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams R. L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-29 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, – priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 39 984,96 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-11-30; priteisė valstybei iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1 199,55 Lt žyminio mokesčio ir 101,21 Lt pašto išlaidų; priteisė atsakovui R. L. iš ieškovo (tam skirtų biudžeto lėšų) 4 298 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
2014-11-21 atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Argumentavo, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas teismo sprendimas turi įtakos likviduojamai DUAB „INGO BALTIC“, jis nėra įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas apeliacinį skundą grindžia visiškai nauja aplinkybe, kuri visiškai nebuvo nurodyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos, kasacinės instancijos teisme bei ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama ir atsakovas neprašė teismo įtraukti į bylos nagrinėjimą likviduojamą DUAB „INGO BALTIC“ ; tokio pat ar panašaus prašymo atsakovas neteikė ir kitose dviejose civilinėse bylose, sujungtose su nagrinėta civiline byla; tokio prašymo bei argumento atsakovas nebuvo pateikęs ir nurodęs nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme bei nagrinėjant kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame teisme; atsakovas nėra ir nebuvo nurodęs teismui, jog šios bylos išnagrinėjimas ir priimtas teismo sprendimas turės įtakos byloje nedalyvavusiam asmeniui; atsakovo atstovas nedalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose ir jokių paaiškinimų bei prašymų nurodytu klausimu neteikė – atsakovas nenurodo, kodėl apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šias aplinkybes teismas vertino, kaip apeliacinio skundo trūkumus (CPK 316 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su teismo argumentais ir pažymi, jog apeliaciniame skunde atsakovas tik atkreipė dėmesį į tai, jog teismas pasisakydamas dėl likviduojamo draudiko DUAB „INGO BALTIC“, nepasirūpino įtraukti šio bendrovės į bylos nagrinėjimą, t. y. padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kuris pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. nuostatas laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas remiasi argumentais, išdėstytais 2014-02-20 biuro atsiliepime į patikslintą ieškinį, 2014-09-30 rašte Nr. S-11469-(4.11.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas pakartotinis terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (šiuo atveju apeliacinio skundo) pateikimas.
Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.). Vertinant, ar apeliacinio skundo trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų įvertinti, koks yra apeliaciniame skunde nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 306 („Apeliacinio skundo turinys“) ir 311 („Apeliacinio skundo priedai“) straipsniuose, tikslas ir pobūdis, ar nenurodyti duomenys yra procesinį dokumentą paduodančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys ir pan. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams apeliacinio skundo trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę, apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka, kad nagrinėjamu atveju atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, jog teismas nepagrįstai nustatė terminą apeliantui ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus. Turėdamas teisę ir pareigą spręsti, ar apeliacinis skundas atitinka tokio procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 306 str., 311 str. numatytų normų prasme), teismas iš esmės pasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodyto vieno iš argumentų – dėl DUAB „INGO BALTIC“ neįtraukimo į bylos nagrinėjimą įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (vertinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą yra apeliacinės instancijos kompetencija) (CPK 320 str.).
Apeliantės skundas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.