- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- I-1380-437/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00248-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant vertėjai Ramunei Kunigėlytei, atsakovo atstovei Ramunei Žūklijaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal O. Ž. (O. Ž.) ir A. Ž. (A. Ž.) įstatyminės atstovės R. Ž. (R. Ž.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. Ž. ir A. Ž. įstatyminė atstovė R. Ž. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 3-4), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2009 m. sausio 29 d. įsakymus Nr. 3K-17 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kuriais jos vaikai O. Ž. ir A. Ž. pripažinti netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybės.
Skunde paaiškino, kad jos vaikai yra gimę Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste. Po nepriklausomybės paskelbimo jų tėvas I. Ž. (I. Ž.) išsivežė juos į Ukrainą, 1998 m. jį atsivežė vaikus į Lietuvos Respubliką. Teigia, kad jos vaikai niekada nebuvo priėmę Ukrainos pilietybės, tik tam, kad atsivežti į Lietuvos Respubliką, buvo išrašyti kelionės dokumentai – užsienio pasai. Tokiu būdu Migracijos departamentas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d. ir 24 str. 2 d. Mano, kad jos vaikams turi būti taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1 d.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 15-16), kuriame paaiškino, kad pareiškėjos vaikai, O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin. 1991-12-31 Nr. 36-977) 25 str. 1 d. Migracijos departamentas 2008-01-24 gavo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnybos (dabar – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba) 2008-01-23 teikimą Nr. 10-14-TK-4 „Dėl O. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ ir 2008-01-23 teikimą Nr. 10-14-TK-3 „Dėl A. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“. Remiasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d.
Pažymėjo, kad O. Ž. ir A. Ž. Ukrainos pilietybės įgijimo faktą patvirtina 2005-03-28 ir 2005-03-21 Ukrainos išduoti vaiko kelionės dokumentai Nr. AP446158 ir Nr. AP446150. Be to, pati R. Ž. yra pateikusi pranešimą, kuriame nurodė, kad jos vaikai 2005 m. įgijo Ukrainos pilietybę. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. yra įtvirtintas vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdų. Taigi ši nuostata gali būti taikoma tik sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo klausimą. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo klausimas (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 str. 3 d.).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2009 m. sausio 29 d. įsakymų Nr. 3K-17 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kuriuose konstatuojama, kad O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. Vilniuje ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. Vilniuje neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (b. l. 52, 66).
Byloje nustatyta (b. l. 9-10, 17-66), kad pareiškėjos R. Ž. vaikai O. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimė Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste ir įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin. 1991-12-31 Nr. 36-977) 25 straipsnio 1 dalimi. 1997-02-21 Vilniaus migracijos skyriuje O. Ž. buvo išduotas vaiko kelionės dokumentas Nr. LA169944, 2007-11-12 Vilniaus 3-iajame pasų poskyryje išrašyta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 1997-02-20 Vilniaus migracijos skyriuje A. Ž. buvo išduotas vaiko kelionės dokumentas Nr. LA169943 (1998-07-09 pakeistas į vaiko kelionės dokumentą Nr. LA206189). Atsakovė 2008-01-24 gavo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnybos 2008 m. sausio 23 d. teikimą Nr. 10-14-TK-4 „Dėl O. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ ir 2008-01-23 teikimą Nr. 10-14-TK-3 „Dėl A. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“. 2007 m. gruodžio 4 d. pranešime, adresuotame Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Pasų poskyriui, pareiškėja nurodė, kad jos sūnus O. Ž. ir dukra A. Ž. 2005 m. įgijo Ukrainos pilietybę. 2005 m. kovo 21 d. O. Ž. ir A. Ž. buvo išduoti Ukrainos vaiko kelionės dokumentai Nr. AP446158 ir Nr. AP446150, kuriuose nurodyta, kad jie yra Ukrainos piliečiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4087; 2008, Nr. 83-3293) 18 straipsniu 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Skundžiamų sprendimų priėmimo dieną (2009 m. sausio 29 d.) galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ar kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1 p. Migracijos departamentas yra įgaliota institucija spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus klausimus.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi ir 24 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ konstatavo O. Ž. ir A. Ž. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą, nustatęs, kad O. Ž. ir A. Ž. nuo 2005 metų yra netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus Ukrainos pilietybę.
Pažymėtina, kad asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo20 straipsnio 3 dalį, asmeniui, Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiam iki 18 metų, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jei jis, sukakęs 18 metų, apsisprendė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamus įsakymus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktus įgaliojimus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
atmesti O. Ž. ir A. Ž. įstatyminės atstovės R. Ž. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.