- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2137-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05961-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- J. R., D. R.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. R. ir D. R. pareiškimą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai (skolininkai) prašė panaikinti antstolio M. P. 2013 m. kovo 18 d. patvarkymą ,,Dėl pateiktų prieštaravimų eksperto nustatytai kainai“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį perkainuoti iš varžytinių parduodamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal skolininkų pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13-13, nustatytą turto vertę 740 000 Lt sumai (b. l. 27-32).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjų J. R. ir D. R. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų priimant 2013 m. kovo 18 d. patvarkymą „Dėl pateiktų prieštaravimų eksperto nustatytai kainai“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė (b. l. 36-38).
Teismas vadovavosi CPK 681 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad 2013 m. sausio 5 d. antstolio patvarkymu, atsižvelgiant į UAB ,,Inreal“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą, nustatyta areštuoto turto vertė 507 000 Lt. Skolininkas per CPK 681 straipsnyje nustatytus terminus prieštaravimų nepateikė. 2013 m. kovo 5 d. skolininkai pateikė prieštaravimą dėl eksperto nustatytos kainos, kuriame nurodė, kad eksperto UAB „Inreal“ turto kaina nustatyta netinkamai, ji yra per maža ir pateikė UAB „Laudomus“ 2013 m. vasario 21 d. turto vertinimo atskaitą Nr. 13-13, kurioje skolininkams priklausančio turto (duomenys neskelbtini), Kaune, kaina nustatyta 740 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad skolininkų turtas buvo vertintas kelis kartus: 2010 m. birželio 23 d. nustatyta kaina 499 000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 507 000 Lt, papildoma ekspertizė 2013 m. vasario 5 d. –507 000 Lt. Akivaizdaus turto kainos skirtumo nenustatytas, todėl teismas sutiko su antstolio argumentu, jog, esant tokiai situacijai, jam nekilo jokių abejonių, kad turto vertė nustatyta netinkamai ar ji yra dirbtinai sumažinta. Teismas laikė nepagrįstu skolininkų skundo argumentą, kad turto kaina nustatyta blogai, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas. Vienas iš turto kainos nustatymo kriterijų yra rinkos reagavimas į rinkai pateiktą turtą ir jo kainą. Pirmosios skolininkų turto varžytynės, kuriose parduodamo turto kaina buvo nustatyta 405 600 Lt, neįvyko nedalyvavus nei vienam pirkėjui, todėl teismas laikė, kad minėtas turtas pirkėjų už tokią kainą nedomino. Nepagrįstais laikė skolininkų argumentus, kad UAB ,,Inreal” turto vertinimą atliko neapžiūrėjus vertinamo turto, kadangi byloje esanti pažyma Nr. 12/08-300-2 patvirtina tai, kad 2013-02-05 turto vertintojai apžiūrėjo turtą ir pateikė atitinkamas išvadas dėl turto vertės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas – įpareigoti antstolį nustatyti turto kainą pagal skolininkų pateiktą turto vertinimo ataskaitą – atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi jis prieštarauja CPK 681 straipsniui, reglamentuojančiam skolininko turto įkainavimą, šalių teises ir pareigas šiame procese, įstatymas nenumato, kad antstolis privalo nustatyti turto kainą pagal skolininkų pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Antstolis turi atsižvelgti į išieškotojo, skolininko nuomones dėl turto vertės, įvertinti jų pateiktus įrodymus, tačiau neprivalo besąlygiškai vadovautis skolininko pateiktu vertinimu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė J. R. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (D. R. nelaikytinas apeliantu, kadangi jo įgaliota J. R. neatitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl negali atstovauti jo interesų teisme) (b. l. 42-44).
Motyvuose nurodė:
Skolininkai turto vertinimą atliko 2013 m. vasario 21 d., UAB ,,Laudomus“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13-13 numatyta turto vertė 740 000 Lt, todėl antstolis turėjo suabejoti ankstesniais vertinimais. Antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo interesus, privalo maksimaliai ir objektyviai įkainoti turtą, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Šalių pateikto turto vertės skirtumai akivaizdūs. Antstolio pareiga yra teisingas, objektyvus, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas. Antstolio paskirtų ekspertizių nustatyta vertė neatitinka tikrosios turto vertės, nes nustatyta žymiai mažesnė nei UAB ,,Laudomus“ turto vertinimo nustatyta vertė. Antstoliui turėjo kilti abejonių dėl turto vertės ir jis turėjo skirti dar vieną ekspertizę, to neatlikęs pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nepaskirdamas dar vienos ekspertizės elgėsi teisingai. Kad visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes teismas privalėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teismas ne tik bylą sprendė rašytinio proceso tvarka, bet nepranešė apie teismo posėdžio datą pareiškėjams. Pareiškėjai negavo antstolio ir išieškotojo pateiktų atsiliepimų į pareiškėjų skundą, taip pat negavo antstolio 2013 m. balandžio 12 d. patvarkymo ,,Dėl pateikto skundo“, kas pažeidžia CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Išnagrinėdamas bylą realiai nepranešęs pareiškėjams teismas pažeidė CPK 42 straipsnį, numatantį teisę būti išklausytiems, dėl ko taip pat nebuvo atskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) As Reverta, Lietuvoje atstovaujama UAB ,,NIF Lietuva“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53-55).
Motyvuose nurodė:
Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstoliui neturėjo kilti abejonių, jog turto vertė nustatyta netinkamai. Antstolis paskyrė ginčo turto ekspertizę ir, vadovaudamasis UAB ,,Inreal“ pateiktu ekspertizės aktu, 2013-01-05 patvarkymu nustatė turto rinkos kainą. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai prieštaravimus dėl turto vertės pateikė praleidę CPK nustatytą terminą, antstolis 2013 m. vasario 4 d., kilus abejonių dėl ekspertizės akto, skyrė papildomą ekspertizę ir turtas buvo apžiūrėtas dar kartą, nustatyta, kad turto rinkos vertė nepasikeitė. Pirmosiose varžytinėse turtas už 405 600 Lt kainą buvo neparduotas. Bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nagrinėti žodinio proceso tvarka yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą paskelbdamas specialiajame interneto tinklalapyje, nepažeidė procesinių teisės normų.
Atsiliepimas
Antstolis Kauno apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (kuriuos teismas laiko atsiliepimu į atskirąjį skundą), prašydamas pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-9503-435/2013 palikti nepakeistą (b. l. 68-69).
Motyvuose nurodė, kad skolininkai nepagrįstai nurodo, kad antstolio nustatyta areštuoto turto kaina buvo nustatyta neteisingai, pažeidžiant CK 681 straipsnį, kadangi turto vertė nustatyta ne antstolio, o vadovaujantis CPK paskyrus ekspertizę. Pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė, kad turto vertinimo tvarka buvo pažeista, kad ekspertas neteisingai apskaičiavo turto kainą. Turto vertinimas buvo atliekamas 3 kartus. Pareiškėjų pateiktas turto vertinimas nėra ekspertizė CPK prasme, kuria remiantis būtų galima nustatyti turto rinkos vertę. Pareiškėjų pateikta UAB ,,Laudomus“ turto vertinimo ataskaita gali būti vertintina tik kaip galimas įrodymas turto rinkos vertei nustatyti, tačiau šiuo atveju vertintina kritiškai, kadangi turto vertinimas atliktas vienos iš šalies, turinčios suinteresuotumą bylos baigtimi, prašymu ir atliktas nesivadovaujant turto vertinimo ,,lyginamojo metodo“ principu. Skolininkai nepagrįstai nurodo, kad pažeisti CPK 442-443 straipsniai, kadangi bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir nagrinėti žodinio proceso tvarka yra teismo teisė. Nepagrįstai skolininkai teigia, kad skundas pateiktas antstoliui išnagrinėti jiems nežinant, kadangi antstolio patvarkymas buvo siųstas pareiškėjams registruotu paštu, tačiau skolininkai jo neatsiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iš skolininkų J. R. bei D. R. UAB ,,NIF Lietuva“ naudai, vykdomas išieškojimas iš skolininkams priklausančio turto – žemės sklypo, namo, ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Antstolis 2010 m. birželio 1 d. areštavo D. R. ir J. R. priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (vykdomoji byla, b. l. 5-7). Dėl to, kad antstoliui buvo sunku įvertinti turtą, 2010-06-14 patvarkymu turto (duomenys neskelbtini), Kaunas (žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, garažo ir ūkinio pastato) vertinimą pavedė atlikti VĮ Registrų centro Kauno filialui ar įmonės paskirtam atestuotam vertintojui (ekspertui) (vykdomoji byla, b. l. 9). VĮ Registrų centro Kauno filialas vertinimo dieną 2010-06-23, vadovaudamasis lyginamosios vertės metodu, nustatė turto rinkos vertę 499 000 Lt sumai (vykdomoji byla, b. l. 25-36). Antstolis 2012-07-11 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinęs, kad nuo pirmojo turto vertinimo 2010-06-23 praėjo daug laiko, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu nutarė vėl atlikti turto (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertinimą (ekspertizę), pavedant ją atlikti UAB ,,Inreal“ ar įmonės paskirtam atestuotam vertintojui (ekspertui) (vykdomoji byla, b. l. 60). Ataskaitos surašymo dieną 2012-09-06 turtas įkainotas 507 000 Lt suma (vykdomoji byla, b. l. 74). Antstolis 2013-02-04 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą, skyrė papildomą ekspertizę, nurodydamas UAB ,,Inreal“ ekspertui apžiūrėti turtą 2013-02-05 iš vidaus ir apskaičiuoti turto rinkos vertę (vykdomoji byla, b. l. 76-78). Ekspertas, atlikęs papildomą turto apžiūrą vertinamojo nekilnojamojo turto vertę nustatė 507 000 Lt (vykdomoji byla, b. l. 93). Taigi, ginčo objektui – turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, turto vertinimas iš esmės buvo atliktas tris kartus. Antstoliui nustačius pradinę turto kainą 405 600 Lt paskelbtos pirmosios varžytinės, kurios, neatsiradus nei vienam varžytinių dalyviui, buvo paskelbtos neįvykusiomis ir turtą už 405 600 Lt kainą pasiūlyta perimti išieškotojui AS Reverta (tačiau atsisakė). Skolininkai, nesutikdami su turto verte 507 000 Lt sumai, pateikė UAB ,,Laudomus“ atliktą turto (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertinimo ataskaitą Nr. 13-13, kurioje vertinimo dieną 2013-02-20 turto rinkos vertė nustatyta 740 000 Lt, ir prašė atidėti varžytines dėl kainų skirtumo turto vertinimo išvadose.
Dėl pareiškėjų turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertės nustatymo
Byloje kilęs ginčas dėl ginčo turto (duomenys neskelbtini), Kaunas, turto įkainojimo dydžio (turto vertinimo) ir pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyti du savarankiški pagrindai skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti: skolininko ar išieškotojo prieštaravimas antstolio atliktam vertinimui ir antstolio abejonė dėl turto vertės. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti, nagrinėjamu atveju antstoliui kilo abejonių dėl turto įkainojimo, todėl jis pagrįstai, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, paskyrė ginčo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertės ekspertizę, turtas 2010-06-23 dienai įvertintas 499 000 Lt suma. Kaip matyti, tam tikrą laiką vykdomojo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konkretūs vykdymo veiksmai nebuvo atliekami ir tik 2012-07-11 patvarkymu, tęsiant vykdymo veiksmus bei atsižvelgiant į tai, kad nuo pirmojo turto vertinimo praėjo daug laiko ir antstoliui sunku įvertinti areštuotą turtą, buvo paskirta dar viena ekspertizė tam pačiam objektui – turtui (duomenys neskelbtini), Kaunas, turto vertinimą paskiriant atlikti UAB ,,Inreal”, o, esant pareiškėjų prašymui, ir papildoma ekspertizė tam, kad turto vertė būtų nustatyta apžiūrėjus turtą iš vidaus. Taigi, tokiu būdu antstolis, prieš organizuodamas turto pardavimą iš varžytinių, po tam tikro laiko paskirdamas dar vieną ekspertizę ir papildomą ekspertizę atlikti ekspertui UAB ,,Inreal“, siekė maksimaliai objektyviai nustatyti turto rinkos vertę, kuri svarbi nustatant pirmosiose varžytinėse pradinę parduodavo iš varžytinių turto kainą (80 procentų rinkos vertės). UAB ,,Inreal“ atlikta ekspertizė ir papildoma ekspertizė nustatė, kad ginčo objekto rinkos kaina yra 507 000 Lt. Taigi laikotarpiu nuo pirmosios ekspertizės 2010-06-23 (atliktos VĮ Registrų centras) iki 2013-02-09 papildomos ekspertizės (atliktos UAB ,,Inreal“) ginčo objekto vertė iš esmės nepasikeitė, kas buvo pagrįstas pagrindas antstoliui laikyti, kad 507 000 Lt suma įkainotas ginčo objektas atitinka rinkos kainas ir vadovaujantis CPK 718 straipsniu nustatyti pirmųjų varžytinių pradinę objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kainą 405 600 Lt (t. y. 507 000*80/100). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai bet kokiu atveju siekia, kad turtas būtų įvertintas kiek įmanoma didesne suma. Tai patvirtina aplinkybė, kad papildoma ekspertizė UAB ,,Inreal“ atlikta pareiškėjų prašymu, kurią atlikus nustatyta turto vertė 507 000 Lt sumai pareiškėjų vis tiek netenkino, todėl jie patys iniciavo turto vertinimą ir, jį atlikus, teikė teismui UAB ,,Laudomus“ atliktą turto vertinimą, nurodydami, kad turto (duomenys neskelbtini), Kaunas, vertė yra gerokai didesnė nei UAB ,,Inreal“ nustatytoji, t. y. ne 507 000 Lt, o 740 000 Lt, todėl, esant tokiam kainų skirtumui, antstolis turėjo skirti dar vieną ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundo argumentai, jog neskirdamas pakartotinės ekspertizės, antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatą yra atmestini. Pagrindas pakartotinei ar papildomai ekspertizei skirti yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, šiuo atveju UAB ,,Inreal” atliktos ekspertizės ir papildomos ekspertizės turto vertei 507 000 Lt, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Iš bylos ir vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nesutikdama su nustatyta turto rinkos verte pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodomas nesutikimo su antstolio nustatyta turto rinkos verte faktas ir turto vertinimą atlikusios UAB ,,Laudomus” vertinimo ataskaita (turtas įkainotas 740 000 Lt), bet nenurodyta jokių nesutikimą su 507 000 Lt dydžio turto verte pagrindžiančių motyvų, kas būtų pagrįstas pagrindas antstoliui suabejoti prieš tai jau kelis kartus nustatyta ginčo objekto rinkos verte ir svarstyti pakartotinės (dar vienos) ekspertizės skyrimo galimybę. Tačiau, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjai, esant ginčo objekto įkainojimų skirtumui, prašydami skirti pakartotinę ekspertizę turėjo net tik pateikti UAB ,,Laumodus” vertinimo ataskaitą, bet tokį savo prašymą pagrįsti, t. y. kas kelia abejonių dėl UAB ,,Inreal“ atliktos turto vertinimo ekspertizės ir turto 507 000 Lt sumai įkainojimo teisingumo. Taigi, vien tas faktas, kad antstolio nustatyta turto vertė (507 000 Lt sumai UAB ,,Inreal“ ekspertizės pagrindu) yra mažesnė nei UAB ,,Laudomus“ vertinimo ataskaitoje nustatytoji, nereiškia UAB ,,Inreal“ atliktos ekspertizės, įkainojant turtą (duomenys neskelbtini), Kaunas, nepagrįstumo, o, tuo pačiu, UAB ,,Laudomus“ atlikto turto vertinimo 740 000 Lt sumai teisėtumo ir nekvestionuotino atitikimo rinkos kainai. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais argumentus, kad antstoliui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto rinkos vertės (kad nustatyta per maža kaina), kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokio pagrindo antstoliui nebuvo dėl to, kad prieš tai atliktos tris ekspertizės (paskutinė papildoma ekspertizė atlikta pareiškėjų prašymu) iš esmės nustatė panašią ginčo objekto turto rinkos kainą ir tik pareiškėjų pasirinkto vertintojo atlikta vertinimo ataskaita nustatė net 740 000 Lt dydžio to paties turto vertinimą, kas, teismo nuomone, kelia pagrįstų abejonių UAB ,,Laudomus“ objektyvumu vertinant ginčo turtą (duomenys neskelbtini), Kaunas (per trumpą laiką, nepraėjus pusei metų po paskutinio vertinimo, tas pats ginčo objektas kito turto vertintojo (pareiškėjų pasirinkto) įvertintas net 233 000 Lt daugiau).
Taip pat pažymėtina aplinkybė, kad antstolis organizavo pirmąsias varžytines ir vadovaujantis CPK 718 straipsniu pardavinėjo ginčo turtą už 405 600 Lt sumą, tačiau ginčo objektas už tokią sumą nesudomino bei vieno pirkėjo, kas reiškia, kad net 20 procentų mažesnė nei nustatyta turto vertė (507 000 Lt rinkos kaina) yra per didelė ir pakartotinės ekspertizės atlikimas, tikslu įkainoti ginčo turtą didesne nei 507 000 Lt suma (pareiškėjų tikslas, kad būtų padidinta rinkos kaina) būtų neprotingas, iš esmės neatitinkantis rinkos reakcijos į rinkai pateiktą turtą ir kainą kriterijaus ir neužtikrinantis turto pardavimo iš varžytinių įgyvendinimo paskirties ir tikslų.
Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis, tinkamai vykdydamas įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi papildomos ekspertizės nustatyta ginčo turto kaina 507 000 Lt atitinka rinkos kainas (maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai), pareiškėjai nenurodė atliktos ekspertizės nepagrįstumo kriterijų, todėl abejoti atliktos ekspertizės teisėtumu ir skirti pakartotinę ekspertizę nėra jokio pagrindo.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimų
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą padarė procesinių teisės normų pažeidimų, t. y. paskyrė nagrinėti bylą ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Apie posėdžio datą dalyvaujantiem byloje asmenims nepranešta, negavo antstolio ir išieškotojo atsiliepimų į pareiškėjų skundą, dėl ko buvo suvaržyta galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos ir (ar) sudarančios pagrindą naikinti teismo priimtą nutartį. CPK V dalies XXV skyriaus nuostatos reglamentuoja ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų, tame tarpe ir dėl antstolio veiksmų, ypatumus. CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendras ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų formos principas, t. y. nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išskyrus: jei 1) kitaip numato CPK V dalies nuostatos (konkrečią ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų rūšį reglamentuojančios normos) arba 2) teismas, turėdamas tokią teisę, pats nusprendžia konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju CPK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl antstolių ar notarinių veiksmų ypatumus, nenumato privalomo tokio pobūdžio bylų žodinės bylų nagrinėjimo formos, todėl teismas, įstatyme nesant nustatyto bylų nagrinėjimo formos imperatyvo ir nenusprendus esant būtinybę nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 153 str. 3 d.), pagrįstai išnagrinėjo skundą rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Kaip matyti, apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą bylą buvo paskelbta 2013 m. gegužės 16 d. internetiniame tinklalapyje, kas atitinka CPK 133 straipsnio 3 dalyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjamų bylų paskelbimo tvarkos ir terminų reikalavimus. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nėra gavusi teismui pateiktų antstolio ir išieškotojo atsiliepimų į pareiškėjų skundą bei M. P. 2013 m. balandžio 12 d. patvarkymo ,,Dėl pateikto skundo“. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek atsiliepimas, tiek nurodytas patvarkymas buvo siunčiami pareiškėjams registruotu paštu D. R. ir J. R. jų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau grįžo neįteikti – pareiškėjai siunčiamų dokumentų neatsiėmė. Pažymėtina, kad pareiškėjai šį adresą yra nurodę patys, tačiau nurodytu adresu tiek antstolio (2013 m. balandžio 12 d. patvarkymo), tiek teismo siunčiamų dokumentų (Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties, AS Reverta atsiliepimo) nepavyko įteikti, kas rodo, kad pareiškėjai nurodo registruotos vietos adresą, kas žymi ir procesinių dokumentų įteikimo vietą, tačiau, turėdami pareigą būti apdairūs ir rūpestingi, siunčiama korespondencija nurodytu adresu sistemingai nesidomi ir (ar) sąmoningai nereaguoja (dėl ko procesiniai dokumentai neįteikiami). Todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkams atsiliepimas ir antstolio patvarkymas nors ir neįteikti, tačiau nurodyta aplinkybė negali būti laikomas antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais ir pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindas, kadangi iš dalies yra nulemti pačių pareiškėjų, be to, šiuo atveju, iš esmės neužkirtę kelio pareiškėjams įgyvendinti savo procesines teises – apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 29), pareiškėjai turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir išdėstyti savo poziciją aktualiu klausimu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.