Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, susipažinęs su R. K.-K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka buvo gautas R. K.-K. skundas, paduotas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma įvertinti A. O. veikimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Skunde, išdėstant įvykių aplinkybes, nurodoma, kad:

1) A. O. 2013 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku, išsiųstu 14.29 val. virš 20 Bendrijos narių, viešai apšmeižė R. K.-K., nes nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) JAU NET POLICIJA IR PROKURATŪRA IR PAPILDOBAI SAVIVALDYBE IS JUSU JUOKIASI. Gal nustokite buti pajuokos objektu...“ ... „o jus tokia prieš 3 metus atsiradusi, nesąmones išdarinėjate ir dar be to kitiems gyvenimą gadinate. Gal jau užteks visu situ nesąmonių, ir užteks kitus kaimynus kurstyti, nes jei taip ir toliau bus tai tada mes pradėsime galvoti, kaip jus nubausti“. Prašo Teismo įvertinti pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nes yra šmeižimas, nes paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri ją paniekina ir pažemina bei ši informacija pakerta pasitikėjimą ja, taip pat įžeidimas, nes viešai - elektroniniu paštu - užgauliai buvo pažeminta. Skunde taip pat nurodo, kad jai (R. K.-K.) kyla pagrįstas klausimas: „Ar tikrai policija, prokuratūra, savivaldybė iš manęs juokiasi?“. Tai pakerta pasitikėjimą Lietuvos Respublikos institucijomis.

Toliau skunde R. K.-K. prašo įvertinti A. O. veikimą pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. ir dėl sekančių įvykių aplinkybių, t.y. dėl:

2) 2014 m. kovo 24 d. A. O. surašyto Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui melagingo pranešimo apie tikrovės neatitinkantį administracinį pažeidimą. Šias aplinkybes privati kaltintoja grindžia Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-07-10 nutarimu, kuriuo ji buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., kurį ji skundė Vilniaus miesto apylankės teismui ir atitinkamai šio teismo nutarimą skundė Vilniaus apygardos teismui, cituodama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties aprašomojoje dalyje teismo vertintus liudytojo A. O. parodymus, skunde nurodydama, jog šis, būdamas supažindintas su melagingų parodymu teikimu pasirašytinai, „piktybiškai melavo tyčia, taip siekdamas suklaidinti Vilniaus miesto apylinkės teisėją ir tai jam pavyko, nes Vilniaus apylinkės teisėja patikėjo jo liudijimais“. Mano, jog administracinis pažeidimas buvo sukurtas A. O., o ji buvo melagingai apkaltinta nebūtu administraciniu pažeidimu;

3) dėl atsiliepime į ieškinį (advokato A. P., kuris atstovauja Bendriją) nurodytų aplinkybių bei A. O. pasisakymų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-24-68-855/2014 „Dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo“, cituojant Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos Renatos Volodko procesiniame sprendime, jo aprašomojoje dalyje, vertintus A. O. parodymus, kuris (t.y. teismo sprendimas) privačios kaltintojos teigimu yra viešas, nes šio teismo visus procesinius dokumentus gauna daugiau nei 50 procese dalyvaujančių asmenų bei;

4) dėl A. O. 2015-02-26 atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių, kurios privačios kaltintojos teigimu neatitinka informacijos, ir kuria siekiama viešai apšmeižti, įžeisti, pažeminti jos asmenį, cituojant pridedamo atsiliepimo 2 ir 3 puslapius, kuris taip pat, privačios kaltintojos teigimu, yra viešas, nes teismo visus procesinius dokumentus gauna daugiau nei 50 procese dalyvaujančių asmenų.

Toliau skunde nurodo, kad ji pateiktu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, kuriame ir pateikiama rekomendacija dėl galimų nusikalstamų veikų pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. kreiptis į Vilniaus apylinkės teismą, prašo inicijuoti procesus ir nubausti A. O. už piktybiškai tęsiamą nuolatinį šmeižimą, įžeidimus, taip pat prašo įvertinti A. O. veikimą pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nes yra šmeižimas, nes paskleista apie privačią kaltintoją tikrovės neatitinkanti informacija, kuri ją paniekina ir pažemina bei ši informacija pakerta pasitikėjimą ja, taip pat įžeidimas, nes viešai užgauliai buvo pažeminta, paniekinta, apie ją pateikti negatyvūs tikrovės neatitinkantys teiginiai, kas žeidžia jos asmens garbę ir orumą. Taip pat pateiktu skundu prašo pripažinti moralinės žalos atlyginimą už nuolatinį, tyčinį jos asmens garbės ir orumo pažeidimą 30.000,00 eurų (trisdešimt tūkstančių eurų 00 ct), bei nurodo, jog jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo, prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti už akių.

Privataus kaltinimo procesą atsisakoma pradėti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnį privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja – privati kaltintoja išskirdama įvykių aplinkybes papunkčiui juose nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, aprašydama viso galimai kilusio ginčo tarp jos ir Vilniaus bendrijos valdybos bei Bendrijos valdybos pirmininko veiksmų bei bendrijos narių susirinkimo teisėtumo. Tuo tarpu prašydama patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., skunde nėra aiškiai ir suprantamai atskirtos A. O. nusikalstamos veikos: konkrečiai nenurodyta, kuri A. O. skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, kokie konkretūs teiginiai ir (ar) žodžiai šmeižia, o kurie įžeidžia. Kadangi šmeižimas ir įžeidimas yra dvi atskiros nusikalstamos veikos, šių veikų atribojimas ir tinkamas kaltinimo suformulavimas yra būtina sąlyga privataus kaltinimo bylai nagrinėti. Pažymėtina, kad abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas ar klausiamojo pobūdžio aplinkybių vertinimas (kaip nurodo privati kaltintoja skundo 1 punkte, jog jai kyla pagrįstas klausimas „Ar tikrai policija, prokuratūra, savivaldybė iš manęs juokiasi?", yra ydingas ir negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, t.y. įžeidimas ir šmeižimas turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių, klausimų ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės. Privati kaltintoja taip pat nekonkrečiai aprašo galimai A. O. padarytų nusikalstamų veikų padarinius: iš R. K.-K. teiginių, kiekvienu atskiru atveju, neaišku, kuo buvo pakirstas pasitikėjimas ja, kuo buvo pažeminta jos garbė ir orumas, kokius konkrečius neigiamus išgyvenimus jai teko patirti, t.y. kaip ir kuo pasireiškė nusikalstamų veikų padariniai. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja skunde neaiškiai yra nurodžiusi kokioje vietoje ir kokiu tiksliai laiku buvo atlikti A. O. veiksmai, kuriais jį kaltina privati kaltintoja R. K.-K. (pažymėtina, kad vietą ir laiką galima numatyti tik iš pateiktų dokumentų, o ne iš skundo turinio). Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme sprendimo už akių priėmimo institutas nėra numatytas, tiek privataus kaltinimo skundas, tiek pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nagrinėjami ir įrodinėjami pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso. LR BPK 412¹ str. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 3 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesą ne bet kokių teisės pažeidimų, o būtent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal LR BK 2 str. asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Vertinant skundo 1 punkto įvykio aplinkybes A. O. 2013-05-14 elektroninio laiško kontekste bei pateiktais R. K.-K. dokumentais (pačios pareiškėjos 2014-03-26 prašymas, kuris R. K.-K. teigimu paskelbtas viešai Bendrijos elektroniniame susirašinėjime) bei jos teikiamais paaiškinimais pačiame skunde spręstina, kad susirašinėjimas su Bendrijos nariais dėl bendrų Bendrijos reikalų, vyko iš esmės tarp tų pačių Bendrijos narių, o sprendžiant iš to, kad to paties laikotarpio (2013-05-14 14.29 val. ankstesnis (t.y. 13.33 val.) cituojamas tekstas paslėptas (elektroninio adreso A. A. vardu), bei tai, jog A. O. 2013-05-14 elektroniniame laiške pritardamas „A.“ pakomentavo galimai atsakymą į pačios R. K.-K. klausimus, perduodamas informaciją kaip patikimą, o pakomentavimai atsakant į klausimus nelaikytina nusikalstama veika, todėl teismo vertinimu A. O. veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. K.-K. ar ją įžeisti, juolab, jog dėl šio įvykio ji kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 2 metams nuo šio aptariamo elektroninio laiško surašymo (gavimo), o rašydama klausimus ar reikalaudama paaiškinimų būtent bendru Bendrijos elektroniniu adresu, R. K.-K., esant ginčams su Bendrija ir valdybos nariais, turėjo žinoti, kad kilę ginčai sulauks dėmesio bei veiksmų vertinimo ir, kad Bendrijos nariai turi skirtingas nuomones apie Bendrijos įvykių eigą, todėl turėjo būti pasiruošusi emocingam nuomonių reiškimui, ne visai etiškiems pasisakymams, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau ne kaip veika tyčia įžeisti ar šmeižti.

Vertinant skundo 2, 3, 4 punkto aplinkybes matyti, kad R. K.-K. BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. numatytus nusikalstamus veiksmus A. O. veiksmuose grindžia A. O. surašyto Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui neva melagingo pranešimo apie tikrovės neatitinkantį administracinį pažeidimą, už kurį jai pagal LR ATPK 174 str. padarymą buvo skirta administracinė nuobauda, t.y. pareiškėja A. O. nusikalstamus veiksmus sieja su administracinio teisės pažeidimo proceso pagrįstumo vertinimu bei Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-24-68-855/2014 susijusius teiginius, vertintus teismo sprendimu, atsiliepime į ieškinį (pažymėtina ne A. O., o advokato A. P., kuris atstovauja Bendriją) nurodytų aplinkybių vertinimu bei A. O. pasisakymų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-24-68-855/2014 „Dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo“ ir pateiktu A. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-68-855/2014.

Teismui pateikti dokumentai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad R. K.-K. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2014-07-10 nutarimu pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu, šį nutarimą ji skundė Vilniaus apylinkės teismui, kuris 2014-10-13 nutartimi pastarosios skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Nesutikdama su Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-13 nutartimi, R. K.-K. pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris įvertinęs byloje esančią medžiagą R. K.-K. apeliacinio skundo netenkino ir konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad apklausti liudytojai būtų siekę apkalbėti R. K.-K. (tame tarpe ir A. O.), ar būtų suinteresuoti, kad ji būtų nubausta už pažeidimą, kurio nepadarė ir kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi asmenų parodymais, taip pat Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors apeliantė (t.y. R. K.-K.) nurodo, kad kaltinimai ją šmeižia, teismas darė išvadą, kad kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie apylinkės teisme buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Taigi šiame procese A. O. nurodytos aplinkybės buvo įvertintos tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismų, nenustačius jo parodymuose melagingumo ar šmeižimo faktų (dėl melagingų parodymų davimo A. O. administracinio teisės pažeidimo byla nėra iškelta, Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-13nutaris įsiteisėjusi).

Taip pat iš teismui pateikti dokumentai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2468-855/2014 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Šioje byloje be kitų proceso dalyvių trečiuoju asmeniu, kaip proceso šalis, dalyvavo ir A. O., kuris dėl 2014-12-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, 2015-02-26 atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šis procesas nėra baigtas, galutinis procesinis sprendimas nepriimtas.

Taigi, susipažinus su R. K.-K. skundo turiniu nustatyta, kad pareiškėja kaltina A. O. šmeižimu ir įžeidimu, kadangi pastarasis pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK pranešimą dėl R. R. K.-K. pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., bei piktybiškai teikė Vilniaus rajono apylankės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje bei atsiliepime į apeliacinį skundą nuolatinį šmeižimą, įžeidimus. Šie raštu pateikti duomenys, pareiškėjos teigimu, yra tikrovės neatitinkantys, galintys paniekinti, pažeminti ar diskredituoti asmenį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl A. O. kreipimasis vien tik į policijos įstaigą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, nelaikytinas šmeižimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, kuris be kita ko buvo įvertintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, kadangi nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinojo objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Tokia veika gali būti vertinama kaip šmeižimas (BK 154 straipsnis) tik tuo atveju, jeigu melaginga informacija apie konkretaus asmens nebūtą nusikaltimą (pažeidimą) pateikiama kitiems asmenims, žiniasklaidai ir pan. Akivaizdžiai nesant A. O. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių (šmeižto), teismas neturi pagrindo pradėti privataus kaltinimo procesą ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, numatančio atsakomybę už viešą žmogaus įžeidimą, kadangi šiuo atveju kaltinimas įžeidimu yra neatsiejamai susijęs su kreipimusi pareiškimu į policijos įstaigą dėl R. K.-K. padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Taip pat pažymėtina, kad A. O. dalyvaudamas Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje kaip tretysis asmuo, t.y. civilinio proceso dalyvis, (kaip ir visi kiti byloje dalyvaujantys likusieji tretieji asmenys), turi teisę teikti teismui paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti pareikštiems prašymams ir pan., ir toks naudojimasis savo, kaip proceso šalies teisėmis, taip pat negali būti vertinamas kaip šmeižtas ir įžeidimas BK 154, 155 straipsnių prasme, juolab, jog galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje 2-2468-855/2014 dar nepriimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Tokių vertybių gynimas Lietuvos teisinėje sistemoje numatytas ir kitomis – civilinio proceso priemonėmis (LR CK 2.24 str.).

Teismas mano, kad nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog A. O. išsakyti žodžiai, frazės ar pasisakymai turi būti vertinami kaip LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Paduotame skunde yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 2 dalimi, 440 straipsniu, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal R. K.-K. pateiktą skundą A. O. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį nesant veikoms, turinčioms šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.