- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-811-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00275-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- G. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. G. (G. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 95-493 taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. G., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 13 d., pabaiga – 2022 m. rugsėjo 13 d. Anksčiau teistas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos priimtu 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 95-493, nutarta taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis G. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nuteistasis G. G. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020m. spalio 7 d. nutartį. Atsižvelgiant į išskirtinai teigiamą Komisijos ir pataisos įstaigos darbuotojų G. G. charakterizavimą bausmės atlikimo metu ir tai, kad G. G. bausmės atlikimo metu padarė ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio rizikos balą, kas sudaro nenuginčijamą pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat į tai, kad G. G. jau yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam paskirtos bausmės, o tai yra ženkliai daugiau nei reikalauja įstatymas, nuteistasis prašo tinkamai individualizuoti argumentus jo atžvilgiu, laikytis visų konstitucinių ir kitų teisės principų ir priimti naują nutartį pritariančią Komisijos nutarčiai taikyti G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.2. Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai akivaizdžiai netinkamai ir net prieštaraudami įstatymams ir kitoms galiojančioms Lietuvos Respublikos teisės normoms ir suformuotai teismų praktikai, atsisakė tenkinti G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog G. G. nuo bausmės atlikimo pradžios iki prašymo pateikimo dėl lygtinio paleidimo Komisijai dienos yra sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą nuo 41 balo iki 32 balų, t.y. 9 balais. Nekintamas rizikos balas G. G. yra nustatytas 19 balų. Iš esmės, tiek vertinant dinaminio rizikos balo pokyti (rizikos balas sumažintas 9 balų iš įmanomų 22 balų), tiek bendro rizikos balo pokytį (pasikeitimas 9 balai iš buvusių 41 balo), padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tai yra daugiau nei pakankamai svarus pagrindas teigiamai vertinant G. G. galimybę likusią bausmės dalį atlikti ne izoliuotam nuo visuomenės - lygtinai, juolab, jog pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamos elgesio rizikos balą, bet nenumatyta, jog tas balas būtinai turi būti sumažintas iki nekintamo balo ribos, kaip argumentuoja teismas, tad toks teismo argumentas netenkinti lygtinio paleidimo G. G. yra ne logiškas, prieštaraujantis įstatymui, todėl turi būti vertinamas kritiškai, kaip nepagrįstas.
3.3. Skunde taip pat pažymima, jog remiantis galiojančia BVK redakcija, G. G. jau seniai suėjęs minimalus terminas, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismo paskirtos 12 metų bausmės G. G. yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam paskirtos bausmės t.y. daugiau kaip 10 metų. Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę G. G. atsižvelgė tiek į jo asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos rūšį ir pavojingumą ir skyrė atitinkamą galutinę bausmę. Per atliktą bausmės laiką G. G. savo elgesiu bausmės atlikimo metu, daugiau nei įtikinamai įrodė, kad yra vertas ne tik Komisijos, bet ir teismo pasitikėjimo, jam leisti atlikti likusią bausmės dalį lygtinai. Tą įrodo jau praėjęs pakankamai didelis bausmės atlikimo laiko tarpas, t. y. daugiau nei du trečdaliai bausmės, todėl Kauno apylinkės teismo vertinimas, kad G. G. yra atlikęs per mažai bausmės laiko, kad būtų paleistas atlikti likusios bausmės dalies lygtinai, yra formalus, o ne individualizuojantis nuteistąjį, todėl šis teismo argumentas turi būti vertinamas kritiškai.
3.4. Skunde nurodoma, jog nuteistojo elgesį iki bausmės skyrimo momento įvertino bausmę skyręs teismas, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo G. G. paleidimo atlikti likusią bausmės dalį lygtinai, negali vertinti tokio aspekto, kaip nuteistojo elgesys iki bausmės atlikimo pradžios ir kitų asmenų įtaka tokiam elgesiui t.y. teismas negali ir neturi vertinti to, kad G. G. yra anksčiau teistas ir dėl to, teismas mano, jog ir toliau nuteistasis nusižengs įstatymui ir negali vertinti to, kaip nusikalstamą elgesį didinančio kriminogeninio veiksnio. Skundo autoriaus teigimu, taip pat niekur nenustatyta, jog G. G. praeityje darė įtaką kiti asmenys, ir teismas neturi įgaliojimo daryti medicininių psichologinių išvadų vertinant G. G. elgesį ateityje, ir kitų asmenų įtaką jo elgesiui. Priešingai, šiuo metu nuteistajam įtaką daro, tik jo artimieji asmenys, ir šie asmenys įtakoja G. G. elgesį išskirtinai pozityviai.
3.5. Skunde pabrėžiama, jog kaip numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, teismas turi daugiau nei pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali suformuoti tik atsižvelgdamas į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą bausmės atlikimo metu, t.y. kaip keitėsi nuteistojo G. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio balas pagal „OASys“ metodiką bausmės atlikimo metu, taip pat pataisos įstaigos atitinkamų tarnybų darbuotojų sudarytą nuteistojo charakteristiką pagal jo elgesį bausmės atlikimo metu, kur iš esmės nurodyta, kad G. G. elgesys ir pastangos yra išskirtinai teigiamai charakterizuotos minimoje socialinio tyrimo išvadoje, teismas klaidinamai teigia, faktą neatitinkantį tikrovės, jog G. G. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atkreipiamas dėmesys, kad G. G. nuo 2020 m. liepos mėn. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas tik dar labiau charakterizuoja nuteistąjį išskirtinai teigiamai.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo G. G. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam G. G. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo G. G. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 2 metai ir 16 dienų. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais G. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, šešiolika kartų buvo skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
9. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką, šio rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. G. priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 32 balai, iš kurių 19 vertintini kaip statiniai, 13 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, jog nuo pirminio šios rizikos vertinimo (41 balo), atlikto 2015 m. balandžio 13 d., nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau nežymiai, vos 9 balais. Ir nors nuteistojo teigimu, po atlikto vertinimo jis yra padaręs ženklią pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu G. G. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis ne visuomet geba paaiškinti savo veiksmų priežastis, o taip pat pripažįsta, jog gana neretai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Nuteistasis, siekdamas kitų paklusimo, yra naudojęs smurtą. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis nesprendžia savo problemų tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti ar jų vengti, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali tam tikras situacijas vertinti stereotipiškai, pernelyg greitai daryti išvadas. Nuteistajam praeityje įtaką darė asocialios grupės, labai sunkų nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl G. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro 13 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, G. G. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net 7 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytus vidaus tvarkos ir elgesio reikalavimus už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tai rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu G. G. nepasižymėjo. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis G. G. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymą, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog padarytos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti visiškai sumenkinami. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, padarytų nusikaltimų sunkumas, jo pobūdis ar kiekis, kaip ir neatlikta bausmės dalis bei duomenys apie pataisos įstaigoje G. G. padarytus pažeidimus, ir nebuvo vieninteliais motyvais, lėmusiais apylinkės teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės tik įvertintos kartu su kitomis lygtinio paleidimo taikymui reikšmingomis aplinkybėmis (tokiomis kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu, kriminogeninių veiksnių egzistavimu, socialinio tyrimo išvadoje nurodomomis aplinkybėmis, kurios atskleidžia nuteistojo mąstymą ir elgesio nuostatas), kas nei BVK nuostatoms, nei nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus G. G. skundo argumentus, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl teigiamos darbinės motyvacijos, socialinių ryšių su savo artimaisiais palaikymo, tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje turėjimo. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam G. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji, teigiama darbinė motyvacija ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus G. G., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis G. G. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. G. (G. G.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.