- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2-47-753/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01327-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- L. R.
- Advokatai
- Andrius Dobrovolskis, Joana Sarkelienė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Dobrovolskiui, atsakovei L. R., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. R. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. R., prašydamas priteisti iš atsakovės 2508,21 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Ieškinyje nurodyta, jog 2008-11-30 ieškovas ir I. V. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį LD Nr. 94105430, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe ugnies, buvo apdraustas I. V. priklausantis namų turtas, gyvenamasis namas, rūsys ir ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) 2009-08-03 ieškovas gavo draudėjo pranešimą, kad 2009-08-02 apdraustam turtui buvo padaryta žala – sudegė ūkinis pastatas ir jame buvę daiktai. Gaisras kilo atsakovei L. R. nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurio ugnis išplito ir persimetė į draudėjo pastatą. Tuo draudėjui buvo padaryta 2508,21 Lt žala. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlygino įvykio metu padarytą 2508,21 Lt dydžio žalą draudėjui I. V.. Žala pastatui atsirado dėl ugnies išplitimo, kurios šaltinis buvo užsiliepsnojęs atsakovei nuosavybės teise priklausantis šalia esantis ūkinis pastatas. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai- pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, yra tiesioginė pastato sugadinimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas būtų padegtas tyčia, ir nors byloje liudytojo parodymu, prieš įvykį matė pro pastatą pareinat pašalinį asmenį, jis nematė paties padegimo fakto. Atsakovė pažeidė savo pareigą rūpintis rūpestingai savo turtu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kadangi žala buvo padaryta kitiems asmenims. Byloje nereikia įrodinėti atsakovės tyčios, ieškovas ir nesiekia įrodinėti. Pagal CK 6.266 str. statinių savininko atsakomybė be kaltės numatyta, o 6.263 str. – tai generalinio delikto principas. Dėl tyčinių veiksmų- pakanka nustatyti nerūpestingumą, kuris yra įrodytas byloje.Prašo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės 2508,21 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 Lt žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas 338.80 Lt.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. bei jos atstovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė L. R. paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d. ji atsikėlusi apie 5 val. ryto, buvo išėjusi į kiemą, po to nuėjo miegoti, o apie 7.10 val. ją pakėlęs kaimynas , pasakė kad- gaisras. Ji matė dūmus einančius iš klojimo. Atvykę ugniagesiai negalėjo iš karto užgesinti gaisro dėl techninių kliūčių, bei neturėjo vandens, o kadangi vėjas buvo į kaimynų pusę, užsidegė jų klojimas. Atsakovės nuomone, jų ūkinį pastatą galėjo padegti asmuo –S. L. ( asmuo – miręs) . Kitą dieną kaimynas pasakė, kad matė žmogų ėjusį pro jų kiemą, po ko po 20-30 min. kilo gaistas. Kluone buvo sudėtos automobilių detalės. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė J.Šarkelienė prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, nes nėra įrodyta atsakovės kaltės. Atstovės nuomone, ieškovas remiasi CK 6.1015 str. 1 d., kad būtent draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmoką iš kaltininko, iš to asmens atsakingo už padarytą žalą. Tačiau minėto straipsnio 1 d. konstatuota , jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia.Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atvejais. Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. paaiškino, kad tą rytą, prieš 7 val. plaudamas kieme automobilį, pastebėjo kaimynų ( R.) kieme praeinantį žmogų, ir nuėjęs į namus, po kurio laiko pastebėjo degantį R. ūkinį pastatą. R. sodyba neaptverta.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, kad ryte 2009-08-02 apie 7 val., pakėlęs juos kaimynas pasakė, kad kilo gaisras. Nubėgęs prie ūkinio pastato iš priešingos pusės, jis pamatė degančią sieną atvira liepsna (i 2 m.-2,5 m. nuo rytinio kampo, maždaug 30 cm. pločio, 1 m.-1.30 m. aukščio), o kuomet nubėgęs į namus paėmė raktus, atrakinus pastato duris, jis degė atvira liepsna. Iš pastato jis spėjo ištraukti suvirinimo aparatą , kitų daiktų nespėjo ištraukti, bei nespėjo toliau pastumti automobilį , kuris stovėjo apie 2 m. atstumu nuo pastato. Liudytojo paaiškinimu, atvykus ugniagesiams, iš karto nebuvo gesinamas gaisras , todėl dar labiau įsiliepsnojo liepsna.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad 2009 m. pavasarį prieš Šv.Velykas sudegė jam priklausantis ūkinis pastatas , ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Tačiau per 5 metus, trijų kilometrų spinduliu kaime įvyko gaisrai, kuriuos jo nuomone, galėjo sukelti asmuo -S. L. ( asmuo –miręs), kuris turėjo sveikatos problemų
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2008-11-30 AB „Lietuvos draudimas“ ir I. V. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį LD Nr. 94105430 (b.l. 12), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe ugnies, buvo apdraustas I. V. priklausantis namų turtas, gyvenamasis namas, rūsys ir ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo 2009-08-04 akto matyti, kad gaisras kilo atsakovei L. R. nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurio ugnis išplito ir persimetė į draudėjo pastatą (b.l. 13-15). Iš 2009-08-02 nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo lentelės matyti, kad mokėtina draudimo išmokos apskaičiuota suma yra 2508,21 Lt, t.y. už sudegusius pastate buvusius daiktus- 325,00 Lt ir už sudegusį ūkinį pastatą- 2183,21 Lt (b.l. 16, 17, 18). Tuo draudėjui buvo padaryta 2508,21 Lt žala. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlygino įvykio metu padarytą 2508,21 Lt dydžio žalą draudėjui I. V. (b.l. 19, 20, 21-22).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 63-2-00074-09 matyti, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009-08-03 nutarimu Nr. 9 buvo atsisakytas pradėti ikiteisminis tyrimas dėl gaisro, kilusio ūkiniame pastate (kluone), priklausančiame L. R., adresu(duomenys neskelbtini), kadangi gaisro kilimo priežastis – galimai neatsargus rūkymas, tyčinio padegimo požymių nerasta, žala padaryta nežymi. 2009-10-23 Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu atlikta: 2009-11-19 apžiūrėta įvykio vieta, apžiūros metu daiktų, objektų bei nusikalstamos veikos pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamą veiką tirti neaptikta ir nepaimta; 2009-11-24 apklausta liudytoja L. R. nurodė įvykio aplinkybes, galimų įtariamųjų nenurodė; 2009-11-24 L. R. pripažinta nukentėjusiąja; 2009-11-24 gautas L. R. civilinio ieškinio pareiškimas; 2009-11-24 L. R. pripažinta civiline ieškove 25 000 Lt sumai; 2009-11-25 apklausta liudytoja N. V. nurodė įvykio aplinkybes, galimų įtariamųjų nenurodė; 2009-11-25 N. V. pripažinta nukentėjusiąja; 2009-11-25 gautas N. V. civilinio ieškinio pareiškimas; 2009-11-25 N. V. pripažinta civiline ieškove 15 500 Lt sumai; 2009-11-19 apklaustas liudytoju V. R. nurodė įvykio aplinkybes, galimų įtariamųjų nenurodė; 2009-11-25 apklaustas liudytoju A. R. nurodė įvykio aplinkybes, galimų įtariamųjų nenurodė; 2009-11-25 apklaustas A. L. nurodė įvykio aplinkybes, galimų įtariamųjų nenurodė; 2009-11-25 apklaustas liudytoju P. M. nurodė įvykio aplinkybes, galimų įtariamųjų nenurodė. Iš 2010-09-29 pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą matyti, kad galimi įvykio liudytojai ir asmenys įvykdę nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d., nenustatyti.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 nurodyta, kad civilinėje byloje „gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio dalyje kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą“. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Žalą padariusiu asmeniu laikomas tas asmuo, kurio valdomose patalpose kilo gaisras.
Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Žalos padarymo faktu patvirtinama, koks ieškovo turtas yra sugadintas, kokios pakenkimo apimtys, būdas ir kiti objektyvūs parametrai. Žalos dydis nusako, kaip pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, išreikšta pinigais. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieškovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiūriu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Tai yra bendra taisyklė, kai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Jei žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, aplinkybės tampa sudėtingesnės, nes, be jau nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti žalą padariusio asmens ryšį su atsakingu už žalą asmeniu ir pastarojo pareigos atlyginti žalą pagrindą.
Bet kuriuo atveju kalba eina apie žalos atlyginimo prievolės skolininko tinkamumą, o konkretų asmenį kaip skolininką turi nurodyti ieškovas. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodydamas žalą padariusį asmenį ir pateikdamas pakankamus įrodomuosius duomenis, jog kitas konkretus asmuo, o ne jis pats yra žalos atlyginimo prievolės skolininkas. Kai skolininkas nustatomas, tai laikoma, kad jis yra kaltas dėl žalos, kol neįrodo priešingai. Tai reiškia, kad iš karto manoma skolininką elgusis netinkamai, nepadarius visko, kas reikalinga pagal rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus. Šis privalo įrodinėti, kad veikė tokiu rūpestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo būtinas, o žala atsirado dėl paprasto įvykio ar nenugalimos jėgos, kurie pašalina jo atsakomybę. Asmuo, kurio valdomame name kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Tai duoda pagrindo išvadai, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio pastate kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo pastate tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą.
Šiuo atveju žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama ir žalą padariusiu asmeniu laikomas tas asmuo, kurio valdomose patalpose liko gaisras. Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis ( b.l..24-25) atsakovė L. R. yra savininkė gyvenamojo namo su priklausiniais , esančių (duomenys neskelbtini) ( registro Nr. (duomenys neskelbtini).AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė pastatus –gyvenamąjį namą, tvartą , rūsį, priklausiusį I. V. ( b.l.12), todėl atlyginęs pastarajai žalą ( b.l.17,18, 19), draudikas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš asmens, atsakingą už jos atsiradimą ( LR CK 6.280 str.1 d. ). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kito, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ( LR CK 6.1015 str. draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui ( subrogacija).Iš byloje esančio 2009-08-04 turto sunaikinimo sugadinimo akto matyti, kad 2009-08-02 gaisras adresu (duomenys neskelbtini), išplito iš kaimynų ūkinio pastato , kurio savininkė –L. R.., ko pasekoje sudegė draudėjui priklausantis ūkinis pastatas 9 J 1 / -8x7,12 m. , bei jame buvę daiktai –elektrinis kreizas, obliavimo staklės, medžio staklės, 5 maišai grudų, metalinė lova su čiužiniu ( b.l.13-15). Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad savo iniciatyva būtų atlyginusi padarytą žalą I. V. , dėl sudegusio ūkinio pastato, nes gaisras kilo jos ,t.y. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, kuris išplito toliau. Be to iš pateiktos byloje ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.63-2-00074-09 matyti , kad L. R. parašytame paaiškinime Kaišiadorių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, nurodė, kad 2009-08-02 kilo gaisras nuo neatsargaus rūkymo, kadangi sodyba nepatverta, šalia klojimo yra takas, kuriuo praeina žmonės, ko pasekoje ir galėjo kilti gaisras, pretenzijų niekam neturinti ( b.l.7 ikiteisminio tyrimo medžiagos). 2009-08-03 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdymo Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro ( b.l.4 ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.63-2-00074-09). Nutarime nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis-galimai neatsargus rūkymas, tyčinio padegimo požymių nerasta. Tik vėliau 2009-09-25 L. R. kreipėsi su pareiškimu į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą dėl galimai ūkinio pastato ,priklausančio jai nuosavybės teise padegimo, nurodžiusi asmenį A. L., kuris šias aplinkybes galėjo matyti( b.l.2 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.63-2-00074-09), ko pasekoje 2009-10-23 Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. M. nutarimu panaikintas Kaišiadorių PCT nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro, kilusio L. R. ūkiniame pastate , pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.63-2—00074-09 dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, t.y. dėl nusikaltimo numatyto LR BK 187 str.2 d. ( b.l.1 ikiteisminio tyrimo medžiagoje), tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nuo 2010-09-30 nebuvo atliktas joks ikiteisminio tyrimo veiksmas ( b.l.28 ikiteisminio tyrimo medžiagos) . Nors atsakovė L. R., bei byloje apklausti liudytojai A. L., paaiškino, kad ūkinis pastatas galėjo būti padegtas, nes liudytojas A. L. tą rytą matė pro šalį ūkinio pastato pareinant vyriškį, ir po kurio laiko kilo jame gaisras, bei liudytojo R. S. paaiškinimu, kad 2009 m.kaime kilo gaisrai , kuriuos galėjo sukelti asmuo S. L. , kuris buvo nestabilios psichikos ( asmuo - miręs) , tokių aplinkybių nenurodė ikiteisminiame tyrime nei atsakovė L. R., nei apklaustas liudytoju A. L. . Bei liudytojo A. L. paaiškinimu, jis minėtą rytą neatpažino asmens, ėjusio pro L. R. ūkinį pastatą. Nors atsakovės L. R., liudytojų A. L., A. R. paaiškinimu, atvykę į nelaimės vietą gaisrininkai dėl techninių jų pačių kliūčių laiku neužgesino gaisro, kilusio ūkiniame pastate, tačiau byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad apie tokias aplinkybes jie būtų informavę priešgaisrinę apsaugos tarnybą. Šiuo atveju teismas laiko, kad atsakovė L. R. nebuvo atidi ir rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žala ( CK 6.263 str), nes teritorija, kurioje pastatytas jai nuosavybės teise priklausantis statinys nebuvo aptverta, šalia yra takas, pro kurį vaikščiojo pašaliniai žmonės, ir tai patvirtina jos pačios rašytas raštas priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ( b.l.7, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.63-2-00074-09), todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Iš atsakovės L. R. priteistinos ieškovo pagrįstos išlaidos, t.y. 75 Lt. žyminis mokestis ( b.l.6), turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti-96,80 Lt ( b.l.7, 86,87) ( LR CPK 88 str. 1d.6p,9p). Nors ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir pats ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš L. R. 200 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovas, jo atstovas byloje nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias turėtas išlaidas, nors ieškovo interesus byloje atstovavo advokato padėjėjas A.Dobrovolskis . LR CPK 98 str.1 d. 1 d. numato, kad dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir jų pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos , jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nors byloje yra pateikta 2011-09-06 sąskaitos už teisines pagalbas Nr.307 patvirtinta kopija( b.l.28), joje nurodyta advokato padėjėjui A.Dobrovolskiui išmokėta suma 15972 Lt ( pagal 2011-08-31 prašymą Nr.6, teisinių paslaugų sutartį Nr.AD 2011/06/17) , iš šios sąskaitos nėra aišku kokia išlaidų sumą ieškovas sumokėjo atstovui šioje civilinėje byloje, atstovaujant jų interesus, todėl teismui nepateikus patvirtinančių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos negali būti priteistos, ką numato LR CPK 98 str.1d.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų valstybei sudarė 17,20 Lt.( LR CPK 88 str.1d.8p). Šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovės L. R. , nes 2011-11-24 Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-11-T-3475-4620, jai suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba byloje , 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ( b.l.46).
Kauno m.VPK Kaišiadorių PK ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.63-2-00074-09, grąžintina ikiteisminio tyrimo institucijai , sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 2508,21 ( du tūkstančius penkis šimtus aštuonis litus 0,21 ct) Litų žalą , 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos- 2508,21 Lt. sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t.y. 2011-11-05 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 75 Lt.( septyniasdešimt penkis litus ) žyminio mokesčio ir 96,80Lt.( devyniasdešimt šešis litus 0,80 ct.) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k.110051834, naudai.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 63-2-00074-09 ( 1 tomas) grąžinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK , sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.