- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-180-579-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00117-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2011-03-21, 22.50 val., Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytuje, turėdamas tikslą perduoti kitiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę uždarosios zonos kamerose, neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas – iš antrojo lokalinio sektoriaus į uždarąją zoną, paslėpęs savo išeinamojoje angoje, atsinešė nenustatytomis aplinkybėmis įgytus tris polietileno paketėlius su 0,1116 g bendro svorio miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,0302 g narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino), turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą perduoti kitiems nuteistiesiems, ją, paslėptą išeinamojoje angoje, toliau neteisėtai laikė su savimi uždaroje zonoje iki tos pačios dienos maždaug 23.30 val., kuomet uždarojoje zonoje, medicinos darbuotoje patalpoje, vykdydamas pataisos namų pareigūno reikalavimą, iš išeinamosios angos išsiėmė paketėlius su narkotine medžiaga ir juos atidavė pareigūnui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir sumažinti paskirtos bausmės laiką. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog narkotines medžiagas jis norėjo platinti. Teigia pats esąs narkomanas, ką patvirtino teigiamas narkotinių medžiagų vartojimo testas, ir rastas narkotines medžiagas turėjo savo naudojimui. Jo kišenėje rastas raštelis neįrodo, jog jame buvo rašyta apie narkotines medžiagas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir prašo veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009).
Pirmosios instancijos teismas faktines nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., aplinkybes nustatė remdamasis liudytojų R. S., A. P., L. Š., S. S. parodymais, 2011-03-21 nutarimu dėl nuteistojo laikino izoliavimo, 2011-03-21 tarnybiniu pranešimu, 2011-04-22 specialisto išvada, 2011-03-22 daiktų paėmimo ir apžiūros protokolais. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., įrodymus.
Apeliantas neginčija laikęs ir gabenęs narkotinę medžiagą (heroiną), tačiau skunde nurodo, kad ji buvo skirta jo paties reikmėms, o ne platinti kitiems nuteistiesiems. Tokią nuteistojo versiją paneigia liudytojų R. S., A. P. ir S. S. parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2011-03-21 vakare apie 23 val., į uždarą zoną atėjo A. B.. Vėlus atėjimas į zoną jam pasirodė įtartinas, todėl nutarė stebėti kaltinamąjį. Kolegai A. P. liepė žiūrėti pro langelį, o pats nuėjo pasiklausyti į kiemelį, kur išgirdo A. B. šūkaujantį: „dabar negaliu paduoti, vėliau“. Apėjęs kiemelį, jis nuo kaltinamojo 28 kameros nutraukė taip vadinamą „arklį“, tai yra virvę, kuria naudodamiesi nuteistieji susiekia ir perduoda vieni kitiems daiktus. Grįžęs su A. P. per langelį pamatė, kad A. B. rašo raštelį. Atlikus kratą, raštelis buvo paimtas, iš raštelio turinio ir iš to, ką kaltinamasis šūkavo kiemelyje, suprato, kad kalba eina apie narkotinių medžiagų perdavimą, todėl kaltinamojo paklausė, ar neturi dar ko duoti. A. B. pasakė, kad išeinamojoje angoje turi paketėlį su narkotikais. Analogiškus parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir liudytojas A. P.. Jis patvirtino, kad jo kolega R. S. vaikščiojo kieme ir girdėjo, kad A. B. kažką rėkia dėl perdavimo (apie ką jam pasakė). Jis tuo metu buvo prie kameros ir girdėjo, kaip pastarasis bendravo su kitais nuteistaisiais, žadėdamas jiems vėliau perduoti kažkokius daiktus. Be to, buvo pastebėta, kaip A. B. į kišenę įsikišo raštelį. Atlikus kratą, raštelis buvo paimtas, A. B. liepta atiduoti draudžiamus laikyti daiktus ir šis prisipažino, kad išeinamojoje angoje turi paketėlį su narkotikais. Kad A. B., būdamas 28 kameroje, garsiai bendravo su kitais asmenimis, patvirtino ir liudytojas S. S..
Šių liudytojų parodymais neginčijamai įrodyta, kad apeliantas vėlyvu paros metu pasiprašė perkeliamas į 28 kamerą uždarojoje zonoje, kad, būdamas ten, jis kalbėjosi su kitais nuteistaisiais apie narkotinių medžiagų perdavimą. Nustatyta loginė įvykių seka tarp A. B. pasakytų žodžių: ,,dabar negaliu paduoti, vėliau“ ir prižiūrėtojo R. S. nutrauktos virvės, kuria nuteistieji susiekia ir perduoda vieni kitiems daiktus. Be to, A. B. rašyto ir kratos metu pas jį rasto raštelio turinys („Zdarova Rimka Klausyk seneli reikes biški palaukti nes yra techniniai nesklandumai negaliu nueiti i tulika, nu supranti“) taip pat leidžia daryti išvadą apie netikėtai atsiradusias kliūtis perduoti narkotines medžiagas. Apelianto versija dėl vidurius laisvinančių vaistų gavimo iš ,,Rimkos“ ir atsiskaitymo už juos cigaretėmis, paneigia byloje esantis 2011-05-30 medicininis pažymėjimas. Versiją, kad narkotines medžiagas į uždarąją zoną A. B. nešėsi todėl, kad jų negalėjo suvartoti lokaliniame sektoriuje, paneigė pats nuteistasis, nurodydamas, kad vieną iš keturių paketėlių narkotinės medžiagos jis suvartojo būryje, susileisdamas juos švirkštu. Įrodinėjant, kad apeliantas narkotinėmis medžiagomis disponavo turint tikslą jas platinti, svarbią reikšmę turi ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-09-06 nuosprendžiu A. B. jau buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir 261 str. (b.l. 108-112). Taigi, nors apeliantas neigia turėjęs tikslą narkotines medžiagas platinti, tačiau jo prašymas perkelti į kitą zoną vėlyvu paros metu, narkotinių medžiagų slėpimas išeinamojoje angoje, susišaukimas su kitais nuteistaisiais, raštelio rašymas, sutrikimas patikrinimo metu, ankstesnis teistumas už narkotinių medžiagų platinimą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai t.y. jis turėjo tikslą tris polietileno paketėlius su 0,1116 g bendro svorio miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,0302 g narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino), perduoti kitiems nuteistiesiems.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes ir pagrįstai A. B. veiką kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d. Pripažinus apeliantą kaltu, bausmė jam paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų BK 54 str. 2 d. ir yra tinkama bausmės tikslams įgyvendinti. Skiriant bausmę pagrįstai atsižvelgta į tai, kad A. B. anksčiau teistas tris kartus, naują tyčinį sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui papratai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Akcentuotina tai, kad tyčinį sunkų nusikaltimą A. B. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje, kas parodo jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, apeliantui pagrįstai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis (3 metai 3 mėnesiai) mažesnis už BK 260 str. 1 d. sankcijos vidurkį. Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 str. pagrindu buvo bendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui teisingai nustačius visus privalomus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 260 str. 1 d. nusikaltimo sudėties požymius, nėra pagrindo A. B. veiką perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d., skundžiamo nuosprendžio išvados dėl apelianto kaltės yra pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.