Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžiu pagal BK 201 str. 3 d. – 10 MGL bauda su turto konfiskacija;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. U. 2016-11-06, apie 16.30 val., viešoje vietoje – prie „IKI“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini), mažametės A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. garsiai šaukdamas ant I. D., ją ištempdamas iš automobilio ant žemės, tyčia tampydamas ją po purvą, paėmęs už plaukų, taip sukeldamas I. D. fizinį skausmą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. F. V. duotus parodymus. Iš jų matyti, kad liudytoja iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tik ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja nurodė, kad po to kai kaltinamajam pasakė, kad jis neturi teisės lįsti į svetimą automobilį ir, kad leistų užsidaryti duris, ir šis toliau neleido jų uždaryti, jai kaltinamasis pakeltu tonu pasakė, kad neleis, nes nori pažiūrėti, kas grobia jo vaiką. Jos jam ir toliau liepė uždaryti duris, sakė, kad jis neturi teisės lįsti į automobilį, tačiau jis duris laikė ir pradėjo telefonu filmuoti. Žino, kad buvo priėję kažkokie žmonės, gal jo kaimynai, bandė jį tramdyti, kad „ramiau D., nereikia“, tačiau jis jų nesiklausė. Pamačiusi, kad jis filmuoja, I. D. bandė uždengti jo telefono ekraną, kad nefilmuotų, besistumdant ji lygtai sugriebė už telefono bandydama jį uždengti, tačiau jo nepaėmė. Tai pamatęs U. įsiuto, pasakė: „Ach tu šitaip“, griebė ją už plaukų ir už plaukų ištempė iš automobilio. Mergaitė, kuri sėdėjo jai ant kelių, išlupus motiną iš automobilio, nugriuvo jai nuo kelių ant automobilio grindų. Tai pamačiusi, liudytoja šoko iš automobilio, lėkė paimti mergaitę, matė, kad D. guli nutempta ant žemės purve. Mergaitė krisdama susimušė, pradėjo verkti, liudytoja, paėmusi mergaitę, ją ramino. Matė, kad lauke prie automobilio pamatę konfliktą susirinko kažkokie nepažįstami vaikinai, kurie U. nusivedė raminti. D., jam nuėjus, įlipo į automobilį. Nematė, kas vyko lauke, kai U. ištempė I. D. į purvą, kadangi jai tuo metu rūpėjo tik nuraminti mergaitę, todėl kas ten tarp jų vyko, nežiūrėjo. U. mergaitės atžvilgiu tiesiogiai smurto nenaudojo, ji tik nukrito nuo motinos kelių, kai U. išvilko iš automobilio D., jei mergaitė nebūtų nukritus automobilyje, ji būtų nukritusi kartu su motina ant žemės į purvą. Kai vaikinai U. nusivedė nuo automobilio, D. įlipo į automobilį ir jos užsirakino duris. Jis prie automobilio negrįžo, nes tie vaikinai jo jau neleido grįžti, nusivedė tolyn. A. U. labai verkė, matyt buvo ir susimušusi ir išsigandusi, motina, paėmusi dukrą iš liudytojos, bandė ją raminti. Grįžus jos vyrui, jie išvažiavo į Marijampolę (b. l. 47-48). Liudytoja G. F. V. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad to momento, kai nukentėjusioji buvo ištraukta iš automobilio, ji nematė. Matė kaip I. D. gulėjo ant žemės. Atlėkė trys nepažįstami vaikinai, kurie nuvedė nuo gulinčios I. D. D. U.. Jo elgesys ir I. D. išmetimas iš automobilio jai sukėlė baimę dėl draugės, išgąstį, stresą, įtampą, drebėjo širdis, jai buvo labai nejauku, nes nežinojo kuo visa tai pasibaigs. (b. l. 50-51

Liudytoja G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato tyrėja. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją žino. Jai byla buvo perduota iš Marijampolės, po to turėjo nedarbingumą, todėl tyrimą pabaigė kita tyrėja L. K.. Kiek pamena, ji pateikė D. U. įtarimą ir tai buvo senokai. Jei yra protokolas, vadinasi buvo atvykęs susipažinti su medžiaga kaltinamasis D. U. Apklausos metu buvo kalba apie konfliktą mačiusius du kaimynus, jie yra apklausti byloje, tėvas ir sūnus Žeimiai, dar kalba buvo apie kaltinamojo liudytojus, kurie ir liko nenustatyti, nepamena, kiek ten tų asmenų buvo. Kai kaltinamasis susipažino su bylos medžiaga dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jis nenurodė, kad nori, jog būtų apklaustas kitas žmogus. Jei yra perduotas susipažinimo protokolas, vadinasi, byla jam buvo duota susipažinti. Pabaigoje su byla, kaip ir minėjo, dirbo ne ji, o L. K..

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2016-11-06 sustojo prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Jų priekyje stovėjo minivenas, ar mikriukas atviromis durimis. Jis atvažinėjo ir pamatė, kad į automobilį įkrenta vyriškis, kažkas vyksta, abu pasimuisto, vyras gal ko siekė, daugiau net nematė kas viduje automobilio buvo, po to du asmenys nukrito prie automobilio. Gana greitai atsikėlė. Kai liudytojas atvyko prie parduotuvės ir išlipo iš savo mašinos, tuo metu jie jau nuo žemės buvo atsikėlę. Liudytojas buvo su sūnumi ir žmona, ji sėdėjo mašinoje. Jie buvo 10 metru atstumu iki konflikto vietos. Artėjant prie automobilio pamatė, kad tai jo kaimynas. Kol jie priėjo, prie mašinos atėjo keli vyrukai, paklausė kas čia vyksta, jis pats kaimyno nieko ir neklausė. D. U. aplinkiniams pasakė, kad iš jo paėmė telefoną. Jis pats į kaimyną kreipėsi vardu, kai jį pamatė. Pirmi vyrukai paklausė, kas vyksta, jis tik vėliau D. U. paklausė, kas nutiko. Tų vyrukų jis nepažinojo. Apie vaiką D. U. nekalbėjo, vaikas sėdėjo ramiai. Vaikas buvo automobilyje tai tikrai, kai jie priėjo, tuo metu jis neverkė. Liudytojas dar truputį pastovėjo, bet jokių muštynių nematė. Kiek automobilyje buvo žmonių, sunku pasakyti, nežiūrėjo. Pamena, kad tarp sėdynių buvo vaikas, galinėje sėdynėje kažkas sėdėjo, bet kiek tiksliai buvo žmonių nepamena. Daugiau kaimynų nebuvo. Tą dieną oras buvo neblogas, jie buvo kapinėse, pamena, kad buvo sausa. Purvo nepamena.

Teismui, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. Ž. duotus parodymus, nustatyta, kad liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2016-11-06, apie 16.00-17.00 val., jis su savo žmona ir sūnumi automobiliu įvažiavo į aikštelę prie „IKI“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad už kelių automobilių, stovinčių aikštelėje, didesniame automobilyje vyksta konfliktas. Kad vyksta konfliktas, jis galėjo spręsti iš bendro vaizdo. Jis matė, kad stovi minivenas su atidarytomis galinėmis durimis, matė, kad prie atidarytų durų stovi vyras, kažko siekia viduje, įkrito į automobilį. Pokalbio liudytojas negirdėjo, nes buvo pakankamai toli. Matė, kai vyras, besikeldamas iš automobilio, kartu nusitempė ir moterį, kuri sėdėjo viduje. Tuomet jie kartu "krūvoj" krito ant žemės prie automobilio. Buvo susipainioję rankomis, lyg susikabinę vienas su kitu. Moteris nukrito ant nugaros, vyras – beveik ant jos. Tuomet jie atsikėlė. Tuo metu priėjo du vyrukai, kurių liudytojas nepažįsta. Minėti vyrai atėjo arba iš „IKI“ parduotuvės arba iš "Bernelių užeigos". Jie priėjo raminti, išskirti besikonfliktuojančius asmenis. Kai liudytojas priėjo, pamatė, kad tai jo kaimynas D. Jis laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną. Jo rankoje prie telefono matėsi šviesių plaukų kuokštelis. D. paaiškino, kad moteris atėmė jo telefoną. Visa vykusi situacija atkreipė aplinkinių dėmesį. Minėti du vyrai, priėję raminti susikibusių vyro ir moters, aiškinosi dėl konflikto. Liudytojas šoko ar streso nepatyrė. Kai suprato, kad viskas nurimo, nuėjo į parduotuvę. Du vyrukai, kurie taip pat ramino sukonfliktavusius asmenis, taip pat nuėjo (b. l. 53-54). Liudytojas A. Ž. juos patvirtino ir nurodė, kad tada geriau prisiminė. Gali būti, kad jis D. U. ramino, nes buvo konfliktuojanti situacija, tiksliai nepamena, ar kreipėsi į D. U. vardu.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena iš dalies, kalbėjo tiesą. Jam įvykis prasidėjo tada, kai jis nuo automobilio, kuriuo atvyko su šeima, nusisuko link automobilio, kuriame įvyko konfliktas. Išgirdo šurmulio garsus, atsisuko ir pamatė miniveno automobilį, su atidarytomis šoninėmis durimis, kurios buvo užsitraukiančios. Ant galinės sėdynės pamatė palinkusį jo buvusį kaimyną D. U., tuo pačiu metu jie kartu su moterimi gulėjo ant galinės sėdynės ir kažką abu turėjo rankose. Kaimynas laikė už moters riešų, kai jie abu atsilenkė neišlaikė pusiausvyros ir abu nukrito šalia automobilio. Veiksmas kritimo buvo nevalingas, tai buvo išgriuvimas. Kai nugriuvo moteris, gulėjo ant nugaros, vyriškis buvo palinkęs virš moters, ką jie laikė, liudytojas nematė, bet jie buvo susikibę rankomis. Negali atsakyti ar moteris sėdinti salėje yra ta pati, iš įvykio vietos. Vaikų riksmo ir verksmo nebuvo. Matė įvykį nuo tos vietos, kai vyras D. U. buvo pasilenkęs į automobilio vidų. Liudytojas tuo metu stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje už kokių 25-30 m. Iš automobilio buvo išlipęs, girdėjo tik grumtynių garsą, niekas nesikeikė ir nešaukė. Tuo metu jis matė, kad buvo naudojamas smurtas prieš moterį, visuomenės ramybė, jam tuo metu atrodė, kad buvo sutrikdyta. Kai davė parodymus, rėmėsi gyvenimo patirtimi, anksčiau jis gyveno Olandijoje. Kuomet į konfliktą įsitraukė kiti trys asmenys, tada jis pamatė, kad vienas iš konflikto dalyvių yra jo buvęs kaimynas D. U., tada priėjo prie pat įvykio vietos. Kiti trys vyrai pasivedė kaimyną į šalį atokiau, tuomet ir jis prie jų priėjo. Jo tėtis ramino D. U., kad jis nekonfliktuotų. Daugiau kaimynų nebuvo. Į įvykio vietą jis pradėjo eiti, kai pamatė kas vyksta, spėjo padėti žingsnį, bet jau buvo priėję kiti trys vyrukai. Vėliau suprato, kad konfliktas vyko dėl telefono.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2016-11-06 dienos įvykius prisimenu sunkiai. Kai davė pirminius parodymus, jie buvo tikslesni. Jis pats tame įvykyje nelabai dalyvavo. Jis tiesiog buvo automobilio vairuotojas ir tuo metu, kai viskas vyko, jis buvo prekybos centre. Kai išėjo iš parduotuvės, tiesiog sėdo į automobilį ir išvažiavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsintus parodymus, iš kurių matyti, kad 2016-11-06, jis su žmona G. F.-V. ir I. D. jo vairuojamu automobiliu „Chrysler“ vyko į Kauną paimti I. D. dukters A., kuri, kaip jis žinojo iš I. D. pasakojimų, yra pas tėvą. I. D. sakė, kad pagal teismo sprendimą buvo paskirtas laikas, kada tėvas turėjo dukrą parvežti namo, tačiau jos neparvežė. Todėl I. D. jo paprašė, kad jis nuvežtų ją paimti dukters. Kadangi Kaune jis negyvena, gatvės ir adreso, kur važiavo, nenurodys. Važiavo iki „IKI“ parduotuvės, esančios netoli PC „Mega“. Važiavo taip, kaip sakė I. D.. I. D. dukters nuėjo paimti viena. Jiedu su žmona nuėjo į parduotuvę „IKI“, kurios aikštelėje ir buvo pasistatę automobilį. Kadangi buvo didelė eilė, liudytojas liko laukti susimokėti už prekes, žmona, paėmusi automobilio raktelius, pirmesnė nuėjo į automobilį. Kai liudytojas atėjo į automobilį, I. D. ir A. U. jau sėdėjo automobilyje. Jos abi verkė, sakė, kad, kol jis buvo parduotuvėje, joms išėjus iš U. buto, pastarasis atsekė joms iš paskos ir tąsė, norėdamas abi ištraukti iš automobilio, sakė, kad dukra net nuo jo tampymo nukrito ant grindų. Liudytojas to konflikto nematė. Kai grįžo prie mašinos U. nebuvo. Nežino, kaip I. D. buvo ištraukta iš automobilio, kokius veiksmus naudojo D. U. bei I. D., kaip elgėsi A. U.. Taip pat nežino, ar D. U. naudojo fizinius veiksmus jos atžvilgiu. Liudytojui atrodo, kad gal buvo kraujuotas I. D. pirštas, nukentėjusioji ir jos dukra verkė (b. l. 43-44).

Liudytojas A. T. parodė, kad jis gyvena V. Krėvės 115-34, dirba statybose pagal individualią veiklą. Jo išsilavinimas yra profesinis. Anksčiau yra teistas prieš 3-4 metus dėl muštynių, paskirta bausmė buvo laisvės apribojimas, bausmės terminas jau seniai baigėsi. Šilainiuose prie „Bernelių užeigos“ gyvena jo mama. Jos adresas (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. D. U. iš matymo pažįstamas, matytas keletą kartų. Pirmą kartą matė prie „Bernelių užeigos“ ir visai neseniai prieš porą mėnesių taip pat prie „Bernelių užeigos“, kai buvo pas mamą atvykęs į svečius. Kuriame name gyvena kaltinamasis, nežino. Dėl ko bylą vyksta, žino, įvykį pamena. Kada konfliktas tiksliai vyko, nepamena. Seniai, praeitais metais. Apie įvykį pamena tiek, kad nuėjo susitikti su draugu ir laukdamas jo pamatė, kad kažkas šurmuliuoja prie automobilio. Nežino kaip ten kas buvo, mano, kad kaltinamasis lenkėsi pasiimti telefono, griebė už telefono, po to jis kartu su moterimi iškrito iš automobilio, priėjo daug žmonių. Už kokių gerų 20 minučių priėjo prie jo kaltinamasis ir paklausė, ar jis matė įvykį ir paprašė jo būti liudytoju ir jo telefono numerio. Prie automobilio buvo priėję dar du ar trys vyrai, tiksliai nepamena. Jie buvo arti. Jis stebėjo viską iš toliau, nuo „Bernelių užeigos“. Dar buvo ir daugiau įvykio stebėtojų, buvo prasidėjęs šurmulys, aplinkiniai diskutavo ir domėjosi. Automobilis buvo tamsus, mano, kad minivenas, automobilio modelio nepasakys, neatkreipė dėmesio. Ar kas automobilio priekyje sėdėjo, nematė. Matė, kad tik durys atidarytos ir žmogus buvo prie automobilio. Vidaus jam nesimatė. Iš karto prie automobilio priėjo du ar trys žmonės. Jie diskutavo su kaltinamuoju, todėl liudytojui nebuvo jokio reikalo eiti ir kištis. Nematė, kad kas nors po purvą tampomas būtų, abu iškrito iš automobilio, ar vyras ant moters užkrito ar moteris ant vyro, negali atsakyti, kad vaikas verktų negirdėjo. Veiksmas buvo momentinis, 10-20 sekundžių. Liudytojas atėjo, kai pats konfliktas jau vyko. Kas buvo iki tol, nieko nežino.

VTMT Marijampolės poskyrio specialisto V. V. išvada Nr. G 807/2016(09), iš kurios matyti, kad I. D. nebuvo konstatuota išorinių kūno sužalojimų. Dėl to sveikatos sutrikdymas nevertintas. Jei I. D. 2016-11-06 buvo tampoma už plaukų, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 21).

VTMT Marijampolės poskyrio 2016-12-01 pranešimas Nr. SD-09-130, iš kurio matyti, kad 2016-11-17 šioje įstaigoje buvo gauta užduotis Nr.64-S-52989 atlikti A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., teismo medicininį tyrimą. Kadangi A. U. teismo medicininei apžiūrai nebuvo pristatyta, o duomenų apie lankymąsi po minėto įvykio medicinos įstaigose nėra, bei duomenų apie galimai įvykio metu jaustą skausmą taip pat nėra, todėl teismo medicininį tyrimą atlikti nėra galimybės (b. l. 25).

2016-11-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad I. D. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (b. l. 26-28). Iš vaizdo įrašo matyti, kad įrašas darytas 2016-11-06. Matyti „Iki“ parduotuvė, aikštelėje stovintys automobiliai, kiek toliau, prie pastatytų automobilių, stovintys šeši žmonės, kurių tapatybės neaiškios. Du iš jų ramiai stovi nusisukę nuo filmuojančiojo, laukia, kol ateis trečiasis žmogus. Tuomet nueina parduotuvės link, elgiasi ramiai, į įvykio vietą neatsisuka, nesidomi. Kiti trys žmonės stovi toliau paėję už aikštelėje pastatytų automobilių. Iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad jie apie kažką kalbasi. Kalba gestikuliuodami rankomis, žingsniuoja apie 1-2 m spinduliu vietoje, nusisukę nuo filmuojančiojo, įvykio vieta nesidomi. Įraše girdisi, kaip moteris kalba su vaiku: moteris „Važiuojam, sysiu padarysim. Tuoj, R. ateis ir padarysim“. Girdisi vaiko verksmas. Moteris „Neverk, viskas, važiuojam namučiu. Po balas tykšt padarysim“ (b. l.29-31).

Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). BK 284 straipsnyje (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų.

Šioje byloje kaltinamasis D. U. kaltinamas tuo, kad 2016-11-06, apie 16.30 val., viešoje vietoje – prie „IKI“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini), mažametės A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. garsiai šaukdamas ant I. D., ją ištempdamas iš automobilio ant žemės, tyčia tampydamas ją po purvą, paėmęs už plaukų, taip sukeldamas I. D. fizinį skausmą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors kaltinamasis D. U. kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis nepadarė kaltinime nurodytų veiksmų nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu, savo veiksmais nepažeidė visuomenės rimties, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Jo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino tik liudytojas A. T., kurio parodymai teismo vertinami kritiškai, iš jo duotų parodymų teisme matyti, kad jis faktiškai nematė paties įvykio ir tik rėmėsi savo iš matymo pažystamo D. U. paaiškinimais apie jo konfliktą su nukentėjusiąja, pasakytais po to, kai kaltinamasis priėjo prie jo stovinčio netoliese prie įvykio vietos ir paprašė būti liudytoju. Liudytojas A. Ž., vienintelis kaltinamojo kaimynas, teisme duodamas parodymus teismo manymu galimai norėjo konfliktą papasakoti labiau kaltinamojo naudai, tai yra, kad jis neramino savo kaimyno D. U., priešingai nei nurodė liudytoja Gabrielė F. V., nesakė „Ramiau D., nereikia“, tačiau pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutapo su kitais byloje objektyvius parodymus davusių nukentėjusiosios ir liudytojų G. F. – V. ir P. Ž., kartu su juo buvusio jo sūnaus P. Ž., parodymais, A. Ž. patvirtino, kad jo pirminiai parodymai duoti iš karto po įvykio buvo tikslūs ir teisingi, kad jis ramino D., kad jis nekonfliktuotų viešoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų analizės pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. U., 2016-11-06, apie 16.30 val., viešoje vietoje – prie „IKI“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini), mažametės A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pašalinių žmonių akivaizdoje, padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes elgėsi įžūliai, būdamas konfliktinėje situacijoje su nukentėjusiąją, norėdamas nufilmuoti automobilio, kuriuo turėjo vykti jo dukra su savo mama vidų, gilus ginčui dėl filmavimo, garsiai šaukdamas ant I. D., paėmęs už plaukų, taip sukeldamas I. D. fizinį skausmą, ją ištempė iš automobilio ant žemės į purvą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes sukėlė sąmyšį aplinkiniams, nemažiau penkiems žmonėms, ko pasekoje jie priėjo prie konflikto vietos, atstūmė kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios, atėjęs kaltinamojo kaimynas net ramino kaltinamąjį, kad jis taip agresyviai nesielgtų viešoje vietoje moters atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis, kuris jau buvo teistas dėl smurto prieš nukentėjusiąją, taip elgėsi tyčia, jis suprato kad konfliktuoja su nukentėjusiąja, šalia esant jų mažametei dukrai, kartu įžūliai pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių (BK 59 str.) ir sunkinančių (BK 60 str.) aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas, nusikalto paskutiniam 2015-12-23 teistumui neišnykus (b.l. 77-84, 151-159), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 66-67), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 70), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 69). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), nes ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė laisvės apribojimas nedarė teigiamo rezultato, kaltinamasis D. U. vėl nusikalto.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 straipsnis) (1 t., b.l. 107-108).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R, 2 vnt., saugomas byloje (b. l. 28, 31), paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 20 (dešimt) MGL, t.y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) dydžio bauda.

D. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti – baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas –6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R, 2 (du) vnt., saugomus byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.