Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J., būdamas A. J. individualios įmonės savininku (vadovu), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (2003-11-03 Nr. IX-1805) 7 str. 5 d. vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

Taip pat jis, kaip įmonės vadovas, nesiėmė jokių priemonių, kad A. J. individuali įmonė, siekdama vykdyti savo veiklą, sudarytų su prekių tiekėjais naujas sutartis dėl prekių tiekimo, todėl nuo 2008-06-14, įmonė tokių sutarčių su tiekėjais nesudarė, o 2008-07-03, įregistravus UAB „Jurgio baldai", kurios direktoriumi tapo pats A. J., jis pranešimu informavo prekių tiekėjus, kad A. J. individuali įmonė keičiasi į UAB „Jurgio baldai" ir prašė tiekėjus nuo 2008-07-14, visus užsakymus, adresuotus A. J. individualiai įmonei, pervesti į UAB „Jurgio baldai", o su A. J. individualia įmone sudarytas sutartis perrašyti su UAB „Jurgio baldai", dėl ko nuo UAB „Jurgio baldai“ įregistravimo, A. J. individuali įmonė ženkliai sumažino prekių pirkimus iš tiekėjų, o nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, prekių pirkimų, kurie būtini jos veiklai vykdyti, iš viso nebevykdė, todėl tokiu būdu A. J. sąmoningai siekdamas perkelti ir vėliau perkeldamas verslą iš A. J. individualios įmonės į naują įmonę - UAB „Jurgio baldai", atliko veiksmus iš esmės prieštaraujančius A. J. individualios įmonėms interesams.

Taip pat, laikotarpyje nuo 2008-05-09 iki 2008-09-19, įmonės buhalterei J. M. išrašius 12 (dvylika) debetinių sąskaitų, kuriomis buvo įforminta, kad A. J. individuali įmonė grąžino prekių tiekėjams baldų už 235 208,22 Lt sumą, jis, kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad dviem baldų tiekėjams – UAB „Arbaldas“ bei UAB „Gintaro baldai“, būtų grąžinti sąskaitose nurodyti baldai už 13 621,15 Lt sumą, tokiu būdu leisdamas atsirasti įmonės įsiskolinimui minėtiems dviem baldų tiekėjams.

Taip pat 2008-10-17, jis, kaip įmonės vadovas, sudarė sąlygas A. J. individualiai įmonei pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) be prekybinio antkainio parduoti UAB „Jurgio baldai", kurios direktoriumi pats buvo, baldų už 123 386,35 Lt sumą su PVM, kas iš esmės prieštarauja A. J. individualios įmonės pelno siekimui.

Taip pat, laikotarpyje nuo 2008-07-03 iki 2008-12-31, jis, kaip įmonės vadovas, iš A. J. individualios įmonės atleido 16 (šešiolika) darbuotojų, iš kurių 11 (vienuolika) įdarbino savo paties vadovaujamoje UAB „Jurgio baldai“, kas iš esmės prieštarauja A. J. individualios įmonėms interesams.

Taip pat, per laikotarpį nuo 2007-03-31 iki 2008-12-31, jis, kaip įmonės vadovas, sau asmeniškai skolinosi įmonės lėšas ir liko įsiskolinęs A. J. individualiai įmonei 199 364 Lt sumą, tokiu būdu atitraukdamas pinigines lėšas nuo A. J. individualios įmonės veiklos ir nepanaudodamas jų įmonės reikmėms ar kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti, kas iš esmės prieštarauja A. J. individualios įmonėms interesams.

Taip pat, jis, kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad A. J. individualiai įmonei pirkėjų sumokėta 296 724 Lt piniginių lėšų suma būtų apskaityta įmonės pajamose, sumokėti privalomi mokesčiai valstybei ir įvykdyti įsipareigojimai kreditoriams, kuriems A. J. individuali įmonė 2008-12-31 liko skolinga 806 659 Lt sumą.

Tokiu būdu A. J. sąmoningai blogai valdydamas A. J. individualią įmonę, savo veiksmais nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, dėl ko Šiaulių apygardos teismas 2009-01-14 nutartimi iškėlė A. J. individualiai įmonei bankroto bylą, o 2011-09-09 nutartimi, įmonės bankrotą pripažino tyčiniu.

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad jo vardu įregistruota individuali įmonė bankrutavo ne dėl jo veiksmų, o dėl jo buvusios sutuoktinės R. L. veiksmų. Nurodo, kad R. L. jam keršijo, vogė iš individualios įmonės pinigus. Ji gautus pinigus neįnešdavo į įmonės kasą. Staiga po bankroto iškėlimo R. L. nusipirko daugiau nei 54 procentus kreditorinių reikalavimų. Kaltinamasis nurodė, kad nuo 2007 metų spalio mėnesio sutuoktinei R. J., dabar L., liepė pasitraukti nuo piniginių ir finansinių operacijų, atsiėmė iš jos banko generatorių ir banko prisijungimo korteles, neleido jai rinkti pinigus ir dirbti parduotuvėje. 2008m. vasario mėnesį R. L. padavė ieškinį skyryboms. Kaltinamasis nurodė, kad R. L. lakstė pas gamintojus ir skleidė gandus, kad A. J. įmonė tuoj bankrutuos. Gamintojai supanikavo. Kaltinamasis nurodė, kad reikėjo grąžinti kreditą bankui 160 000 Lt, gamintojai reikalavo nedelsiant grąžinti skolas, atsiėmė savo produkciją. A. J. individualiai įmonei jis panaudai davė pastatą Domininkonų 6, kuris registruotas jo vardu. Nuoma A. J. įmonei buvo pelninga veiklos sritis. Per įmonės veiklos metus buvo pastatytas pastato antras aukštas. Kol pastatas nebuvo priduotas, 400 kvadratinių metrų buvo panaudai suteikta V. L., 20 kv.m. perduota naudotis R. L. mamai. Likusi pastato dalis – apie 1 000 kv.m. buvo išnuomota ir kas mėnesį buvo gaunama apie 10 000 Lt pajamų. Kaltinamasis nurodė, kad R. L. važinėjo į banką, pas gamintojus ir prašė, kad iškeltų bankroto bylą A. J. įmonei. Vėliau R. L. pasisavino jo vadovaujamos įmonės UAB „Jurgio baldai“ visą nuosavybę su darbo įrankiais ir darbo priemonėmis. Kaltinamasis paaiškino, kad sutartis su A. N. dėl statybos darbų atlikimo buvo naudinga įmonei. Pastato panaudos sutartis su UAB „Jurgio baldai“ buvo sudaryta dėl tos priežasties, kad pastato dalies statyba nebuvo įregistruota viešame registre. Pastato antras aukštas įregistruotas tik 2011m. spalio 26d. Kaltinamasis A. J. paaiškino nesiuntė pranešimo tiekėjams, kad A. J. įmonė perduoda prekybą UAB „Jurgio baldams“, nurodo, kad šiame rašte jo parašas esąs suklastotas, o rašto originalo nėra. Specialistė nurodė, kad A. J. įmonė negrąžino „Arbaldas“ ir „gintaro baldams“ baldų už 13621,15 Lt. Tačiau šių įmonių nėra tarp A. J. įmonės kreditorių. Kaltinamasis nurodė, kad 2008 metų gegužės mėnesį ūkio bankas areštavo prekyboje A. J. įmonėje buvusius baldus, todėl negalėjo pardavinėti baldų atskiriems pirkėjams. Bankas esą jį pakonsultavo, kad jis susirastų vieną pirkėją, kuriam parduotų visus areštuotus baldus. A. J. nurodo, tuo tikslu suradęs pirkėją UAB „Jurgio baldai“, kuriam baldus pardavė už savikainą. Kaltinamasis nurodo, kad šis sandoris buvęs labai naudingas A. J. įmonei, nes baldai buvo ilgai stovėję, nelikvidūs, gamintojai jų nepanoro atsiimti. Individualiai A. J. įmonei nebevykdant veiklos, nebebuvo reikalingi darbuotojai, jiems buvo pasiūlyta pereiti į UAB „Jurgio baldai“ be išeitinių išmokų. Tai buvęs labai naudingas susitarimas A. J. įmonei. Dėl sau asmeniškai pasiskolintų lėšų – šiuos dokumentus tvarkė buhalterė S., jis su tuo nėra susijęs. Kaltinamasis A. J. paaiškino, kad buvusi A. J. įmonės buhalterė sėdėdavo to paties pastato rūsyje, „L klubo“, priklausančio R. L. broliui patalpose, todėl buvusi sutuoktinė galėjusi pasisavinti PVM sąskaitas – faktūras ir dėl to pinigų sumos nėra apskaitytos A. J. įmonėje. Kaltinamasis paaiškino, kad A. N. yra atsiskaičiusi su A. J. įmone už statybos darbus – 51000 Lt. Medžiagas statybai pirko pati A. N., tačiau tai buvo žodinis susitarimas, nėra apie tai rašytinės sutarties. Kaltinamasis A. J. paaiškino nesikišęs į įmonės prekybos baldais veiklą. Tam vadovavusi R. L., o jis dirbęs statybos darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paaiškino (t.3, l.37-38), kad gyvenant santuokoje su R. L. 2002-09-20 įsteigė IĮ savo vardu, kuri veikė Domininkonų g.6A, Raseiniuose. Nuo įmonės steigimo pradžios vykdė mažmeninę baldų prekybą, patalpų nuomą, ir statybos darbus ūkio būdu. Jis buvo savininkas, R. J. - komercijos direktorė ir bendrasavininkė, E. S. buvo buhalterė. Augant darbų apimčiai įmonėje darbuotojų dirbo iki 24 asmenų. R. J. komercijos direktorė liko iki 2009-01-14d. iki tol, kol buvo įmonei iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratorius ją turėjo atleisti. Įmonės buhalterė E. S. dirbo nuo įmonės įsteigimo iki 2009-01-14d., tai yra iki tol, kol buvo įmonei iškelta bankroto byla. Įmonė iki 2010-12-17 nebuvo likviduota, todėl jis yra bendraturtis kaip ir R. J.. Su įtarimu dėl nusikalstamos veikų susipažino ir nori patvirtinti, kad nusikalstamos veikos nepadarė, pareikšti įtarimai yra grindžiami nekvalifikuotai parengta specialisto išvada. Nesutinka su nurodytais teiginiais apie IĮ piniginių lėšų pasisavinimą, iššvaistymą. Nei vienas įmonėje sudarytas sandoris neprieštaravo įmonės veiklai, nesudarė nei vieno sandorio, kuris būtų sudaręs įmonės bankroto galimybę. Jo įmonė į sunkią finansinę padėtį pateko dėl objektyvių priežasčių, kurias sukėlė tiek išorės veiksniai, tai yra šalyje kilusi ekonominė krizė, kai ženkliai smuko prekių pirkimas, tiek vidiniai veiksniai, kai įmonės bendraturtė R. J. siekė sąmoningo ir tikslingo įmonės bankroto, turėdama tikslą užvaldyti visą santuokoje įgytą turtą, nes bendra jungtinė sutuoktinių ir asmeninė turto vertė siekia apie 2 000 000 Lt. Specialisto išvada baudžiamojoje byloje nepasitiki.

Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji R. L. teismo posėdžio metu (t.6, l.136-144) parodė, kad gyvenant santuokoje su A. J., buvo įkurta A. J. individuali įmonė, kuri sėkmingai dirbo Raseiniuose, Domininkonų 6. Vertėsi baldų prekyba ir patalpų nuoma, kitų veiklų nebuvo. 2007 metais balandžio mėnesį paaiškėjo, kad A. J. turi naują gyvenimo draugę A. N., jis paliko šeimą ir išėjo gyventi pas ją. Tuo metu R. L. A. J. įmonėje dirbo komercijos direktore. Liudytoja nurodė, kad nuo tos dienos prasidėjo A. J. psichologinis ir fizinis smurtas prieš ją, jis siekė, kad ji paliktų įmonę. Ji matė, kad A. J. iš kasos ima pinigus ir pradėjo sodo bendrijoje supirkinėti sklypus. A. J. panaudojo smurtą prieš ją ir išmetė iš įmonės patalpų. Daugiau A. J. jos neįleisdavo į įmonės patalpas, tačiau jos neatleido iš darbo įmonėje iki pat bankroto bylos iškėlimo. Nuo to laiko A. J. savo veiksmais visaip kenkė įmonei. A. J. iš įmonės lėšų 60 000 Lt nusipirko butą Kretingoje. Liudytoja nurodė tuo metu bendravusi su gamintojais. Vienas iš gamintojų jai pasakė, kad A. J. išsiuntinėjo jiems lapus, kur rašoma, kad A. J. individuali įmonė perorganizuojama į UAB „Jurgio baldai“. Tą informaciją gamintojai jai faksu atsiuntė. Vėliau paaiškėjo, kad A. J. visus individualios įmonės baldus perėmė į „Jurgio baldus“, bei ten juos sėkmingai pardavinėjo. Vėliau paaiškėjo, kad A. J. naudodamasis bankrutuojančiai A. J. įmonei priklausančias patalpas UAB „Jurgio baldai“ reikmėms, nemokėjo administratoriui nuomos mokesčio. Liudytoja nurodė, kad kai sužinojo apie tai, jog A. J. įmonei bus keliama bankroto byla, ji su buhaltere nuvažiavo į UAB „Grafų baldai“ ir ketino grąžinti 12 000 Lt skolą. Tačiau “Grafų baldų” direktorius ir buhalterė iš jų pinigų neėmė ir paaiškino, kad jie yra susitarę su Aurelijumi, kuris jiems ir grąžins šią skolą. Dėl šios skolos buvo iškelta bankroto byla. A. J. individualios įmonės bankroto byla tęsiasi iki šiol, o ji kartu su A. J. turi atsakyti dėl individualios įmonės skolų. Lietuvos Apeliacinis teismas patvirtino, kad A. J. įmonės bankrotas buvo tyčinis. Iš A. J. įmonės buvo stengtasi viską perimti ir buvo perimta į UAB “Jurgio baldai”. Visi darbuotojai, kurie buvo palankūs A. J., buvo pervesti į jo įmonę. Paskutiniais mėnesiais A. J. buhalterei net neleido įeiti į biurą, kur buvo laikomi individualios įmonės dokumentai. Buvo neapmokėtos sąskaitos gamintojams, kai tuo metu A. J. sėkmingai statė vieną po kito namus ir vykdė veiklą “Jurgio balduose”.

Nukentėjusioji nurodė, kad prieš bankroto bylos iškėlimą A. J. individuali įmonė pelningai dirbo ir pajamos buvo labai geros. Išstūmęs ją iš įmonės veiklos, A. J. norėjo susitvarkyti savo finansinius reikalus. A. J. pajamas turėjo tik iš individualios įmonės, kai statė A. N. namą, medžiagas veždavo įmonės transportu, dirbo įmonės darbuotojai N., S., dar du darbininkai, kurių ji nepažino.

Nukentėjusioji nurodė, kad už visus finansinius veiksmus buvo atsakingas A. J., jis buvo kasininkas, vakarais susirinkdavo visus pinigus ir pasidėdavo į seifą. Kai reikėdavo kam pravesti pinigų, tai A. J. pinigus įnešdavo į banką, o nukentėjusioji kompiuteriu pervesdavo A. J. nurodytą sumą. Vėliau šį darbą atliko buhalterė J. M.. R. L. nurodė siekusi išsaugoti A. J. individualią įmonę, nenorėjusi, kad būtų iškelta bankroto byla. R. L. nurodė nerašiusi gamintojams rašto apie A. J. individualios įmonės veiklos perkėlimą į „Jurgio baldai“, o pati iš gamintojų apie tai sužinojusi.

R. L. nurodė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos parašo suklastojimo ant įsakymo perimti A.J. individualios įmonės vadovavimą. Susipažįstant su bylos medžiaga ji pirmą kartą pamatė A. J. individualios įmonės 2006m.kovo 1d. pavedimą dėl pareigų pasiskirstymo pakeitimo, kad vykstant įmonės plėtrai, kai statomas pastato antras aukštas, ji buvau paskirta vykdyti Jurgučio individualioje įmonėje savininko pareigas, vykdyti finansinius atsikaitymus su tiekėjais, pasirašinėti sutartis, užsakinėti baldus, būti atsakingai už įmonės ūkinę, komercinę ir finansinę veiklą. Grįžusi į Raseinius ji iš karto parašė pareiškimą dėl parašo suklastojimo ir dabar dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.

Nukentėjusioji R. L. nurodė su D. M. specialisto išvadomis sutinkanti. Ten daug faktų nėra paminėta. Nukentėjusioji nurodė, kad jos turtinė žala yra apie 390.000Lt., tačiau ji palaiko civilinį ieškinį 295 000.00 Lt sumai. Ši suma susidaro iš kreditorinio reikalavimo bankroto byloje. Iš pradžių kreditorinis reikalavimas buvo apie pusę milijono, šiuo metu jis padidėjo dar 400.000 Lt. Kadangi už įmonę ji yra atsakinga kartu su A. J., tai kreditorinį reikalavimą padalijo per pusę ir reiškiu tokio dydžio civilinį ieškinį.

Liudytoja E. S. parodė, kad nuo 2003 m. gruodžio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo dirbo A. J. IĮ individualioje įmonėje buhaltere. Nuo 2007 m. sausio mėnesio buhaltere pradėjo dirbti J. M.. A. J. IĮ dirbo antraeilėse pareigose, jos pagrindinė darbovietė buvo IĮ „L klubas“, priklausanti V. L.. A. J. vienasmeniškai vadovavo įmonei, jis taip pat buvo kasininkas, dirbdavo su kasos aparatu, įnešdavo pinigus į banko sąskaitą. A. S. rangos sutartį tarp A. J. IĮ ir A. N. dėl gyvenamojo namo statybos, ji dirbdama buhaltere nieko nežinojo, sužinojo tik pakviesta į policiją. Sutartis įmonės savininkas laikydavo pas save, į apskaitą įtraukdavo tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo savininkas. Liudytoja nurodė, kad į jos darbo pabaigą buvo išrašyta sąskaita – faktūra 60 000 Lt už paslaugas A. N.. Vėliau ji matė, kad ši sąskaita buvo perbraukta ir užrašytas žodis „sugadinta“. Mano, kad tai įrašė A. J., daugiau apie šią sąskaitą nieko paaiškinti negali. Liudytoja nurodė žinanti, kad buvo sudaryta nuomos sutartis tarp A. J. įmonės ir „:Jurgio baldų“. Konkrečių detalių neprisimena. Sprendimus A. J. individualioje įmonėje vienasmenišklai priiminėjo A. J.. Jis vėliau pasiūlė didelei daliai individualios įmonės darbuotojų pereiti į „Jurgio baldus“. Ji tokio pasiūlymo nesulaukė. Liudytoja nurodė, kad R. L. A. J. individualioje įmonėje 2008 metais nedirbo, tuo metu ji su R. L. apie įmonės reikalus nekalbėjo.

Liudytoja E. S. paaiškino, kad įmonės veiklos pradžioje, kuomet buvo mažai lėšų, buvo įnešti savininko įnašai, kad būtų iš ko daryti išlaidas, pirkti baldus. Kokia suma buvo įnešta neprisimena, bet 2008m. A. J. įnešta suma susidarė apie 500 000 Lt. Po to A. J. tuos pinigus galėjo išsiimti. Buvo toks atvejis, kad jis išsiėmė sąskaitas, pagal kurias buvo pirktos statybinės medžiagos, susidarė didelė suma, kuri yra išduota A. J. plėsti ūkinei veiklai. Tokiu atveju pinigai, jeigu nėra pateisinančių dokumentų, kur jie išleisti, turi būti įnešti į įmonės kasą. Aurelijus vienu metu sakė, kad tokių likučių nebūtų, kur yra padaryti įmonės savininko įnašai į įmonę. Tuomet padarė tokią ūkinę operaciją, kad jis įneša į kasą avansu išduotus pinigus ir Jurgučiui sugrąžinome įneštas lėšas į įmonę. Jurgutis turėjo teisę išsiimti savo įnašą, tik tiek, kad čia yra pažeistas mokėjimo eiliškumas. Pirmiausia, jeigu įmonėje yra pinigų, reikia išmokėti atlyginimus, sumokėti sodrai, mokesčių inspekcijai, kreditoriams. Liudytoja nurodė tik surašiusi buhalterinius dokumentus, ji tų pinigų nematė, nežino, ar A. J. šiuos pinigus realiai turėjo.

Liudytoja nurodė, kad 2008m. A. J. individuali įmonė skolų turėjo, tame tarpe ir skolą Ūkio bankui, apie turto areštus ji nieko nežino. Baldų grąžinimo aktus surašė J. M., liudytoja nematė, kad tiekėjai būtų realiai išsivežę baldus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. paaiškino (t.2, l.179-180), kad 2007 m. ir 2008 m. patalpose, adresu Raseinių m., Dominikonų g. 6a, nebuvo vykdomi jokie statybos darbai. Šios patalpos priklauso A. J. ir A. J. IĮ patalpomis naudojasi pagal A. J., kaip individualios įmonės savininko, įsakymą. A. J. IĮ 2007 m. ir 2008 m. yra apmokėjusi statybinių medžiagų įsigijimą. Kam buvo naudojamos įgytos statybinės medžiagos, nežino. Statybinės medžiagos buvo įgyjamos pagal PVM sąskaitas- faktūras ir sumokėti A. J. IĮ gryni pinigai. Gryni pinigai iš kasos būdavo išduodami tik A. J. (daugiau niekam gryni pinigai iš kasos nebūdavo išduodami). Ji, kaip A. J. IĮ buhalterė, keletą kartų pasakė A. J. apie tai, kad PVM sąskaitos - faktūros, pagal kurias įgyjamos statybinės medžiagos, netinka A. J. IĮ veiklai. Tada A. J. 2008 m. pavasarį pasiėmė iš A. J. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentų PVM sąskaitas- faktūras, pagal kurias buvo įgytos statybinės medžiagos ir jas išsinešė. Po to A. J. pasakė, kad reikia sutvarkyti avansines apyskaitas už 2007 m. ir už 2008 m. Tada ji pasakė J. M., kad ji perrašytų avansines apyskaitas, nes nėra dalies PVM sąskaitų- faktūrų. Kadangi PVM sąskaitos- faktūros, pagal kurias A. J. IĮ įgijo statybines medžiagas, buvo išimtos iš A. J. IĮ buhalterinės apskaitos, gavosi taip, kad pas A. J. liko didelės pinigų sumos, kurios jam buvo išduotos pagal kasos išlaidų orderius, todėl A. J. reikėjo grąžinti šiuos pinigus į A. J. IĮ kasą. Ji pasakė A. J., kad jam yra išduotos didelės pinigų sumos avansu, kurios niekur nebuvo panaudotos. Tada buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, kad A. J. grąžina paimtą avansą į kasą. Po to A. J. paprašė, kad šios pinigų sumos būtų įformintos kaip jam grąžinami pinigai, kurie 2004 m., 2005 m. ir 2007 m. buvo A. J. įnešti kaip apyvartinių lėšų papildymas. 2008 m. balandžio mėn. A. J. pagal kasos išlaidų orderį buvo grąžinta 89 000 litų ir 2008 m. birželio mėn. A. J. pagal kasos išlaidų orderį buvo grąžinta 93 000 litų. Mokėjimų ir atsiskaitymų eiliškumą individualioje įmonėje nustatydavo pats įmonės vadovas A. J..

Liudytoja J. M. parodė, kad nuo 2007 m. sausio iki 2008m. gruodžio dirbo buhaltere A. J. individualioje įmonėje. Ji vedė atsiskaitymus su tiekėjais, savininko A. J. nurodymu darydavo pavedimus, išrašinėdavo sąskaitas už parduotus baldus. Liudytoja nurodė, kad R. L. šioje įmonėje dirbo iki 2008 metų, tačiau jai nurodymus dėl darbo duodavo tik A. J., o ne R. L.. Liudytoja paaiškino, kad ji buvo išrašiusi sąskaitą, kad A. N. turi sumokėti pinigus A. J. įmonei. Šią sąskaitą ji padavė A. J.. Vėliau, tyrimo metu matė užrašą, kad ši sąskaita yra sugadinta. J. M. nurodė nežinanti kiek skolų turėjo įmonė, tačiau apie jos darbo metu įmonės turtas nebuvo areštuotas. Vėliau ji perėjo dirbti į UAB „Jurgio baldai“. Liudytoja nurodė gerai neprisimenanti veiklos A. J. įmonėje, tačiau apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. paaiškino (t.2, l.185-189), kad nuo 2007-01-22ji dirbo A. J. IĮ įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. Raseinių m., Dominikonų g. 6a, buhaltere. Šioje įmonėje kartu buhaltere dirba E. S.. Nuo įsidarbinimo A. J. IĮ, komercijos direktore dirbo R. J.. Realiai ji dirbo iki 2007 m. gruodžio mėn. ar 2008 m. sausio mėn. Kasininku nuo minėtos dienos dirbo A. J.. Tvarkydama buhalterinę apskaitą kartu su E. S., su ja darbą buvo pasidalinusi taip: ji išrašydavau pardavimo sąskaitas, kasos pajamų ir išlaidų orderius, pildydavau avansines apyskaitas, vesdavau atsiskaitymus su tiekėjais, vykdydavo bankinius pavedimus ir pan., o E. S. ruošdavo ataskaitas mokesčių inspekcijai, SODRai, taip pat tvarkė suvestinę apskaitą, tvarkė darbo užmokesčio žiniaraščius ir apskaičiuodavo darbo užmokestį. A. J. dirbdavo su kasos aparatu, ji dažniausiai įnešdavo pinigus į banko sąskaitą, o A. J. pinigus į banko sąskaitą įnešdavo retai. Apie tai, kad 2007 m. gegužės 04 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis tarp A. J. IĮ (atstovaujamos A. J.) ir A. N. dėl gyvenamojo namo statybos, nieko nežino ir šios sutarties niekada nėra mačiusi. A. J. IĮ už jokius statybos darbus pinigai nebuvo sumokėti. Kiek jai žinoma, 2007 m. ir 2008 m. patalpose, adresu Raseinių m., Dominikonų g. 6a, nebuvo vykdomi jokie statybos darbai. Šios patalpos priklauso A. J. ir A. J. IĮ patalpomis naudojasi pagal A. J., kaip individualios įmonės savininko, įsakymą. A. J. IĮ 2007 m. ir 2008 m. pradžioje buvo apmokėjusi statybinių medžiagų įsigijimą. Kam buvo naudojamos įgytos statybinės medžiagos, ji nežino. Statybinės medžiagos buvo įgyjamos pagal PVM sąskaitas- faktūras ir sumokama A. J. IĮ pinigais. PVM sąskaitos - faktūros, pagal kurias buvo įgyjamos statybinės medžiagos, buvo apmokamos grynais pinigais. Gryni pinigai iš kasos būdavo išduodami tik A. J. (daugiau niekam gryni pinigai iš kasos nebūdavo išduodami). 2008 m. pradžioje E. S. pasakė kad, A. J. pasiėmė iš A. J. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentų PVM sąskaitas - faktūras, pagal kurias buvo įgytos statybinės medžiagos ir jas išsinešė. Taip pat tada E. S. paprašė, kad ji sutvarkytų avansines apyskaitas už 2007 m. ir už 2008 m., nes nėra dalies PVM sąskaitų- faktūrų. Kadangi PVM sąskaitos- faktūros, pagal kurias A. J. IĮ įgijo statybines medžiagas, buvo išimtos iš A. J. IĮ buhalterinės apskaitos, gavosi taip, kad pas A. J. liko didelės pinigų sumos, kurios jam buvo išduotos pagal kasos išlaidų orderius, todėl A. J. reikėjo grąžinti šiuos pinigus į A. J. IĮ kasą. Kiek jai žinoma, E. S. išrašė kasos pajamų orderius, kad A. J. grąžina paimtą avansą į kasą. Po to šios pinigų sumos buvo įformintos kaip A. J. grąžinami pinigai, kurie 2004 m., 2005 m. ir 2007 m. buvo A. J. įnešti kaip apyvartinių lėšų papildymas. 2008 m. balandžio mėn. A. J. pagal kasos išlaidų orderį buvo grąžinta 89 000 litų ir 2008 m. birželio mėn. A. J. pagal kasos išlaidų orderį buvo grąžinta 93 000 litų.

J. M. parodė, kad A. J. individualios įmonės pinigų priėmimo kvitą UIA 6394908, kuriame įrašyta, jog A. N. sumokėjo įmonei 20 000 litų, išrašė ji įmonės vadovo A. J. nurodymu, tačiau ar A. N. iš tikro sumokėjo įmonei kvite nurodytą pinigų sumą, nežino, nes pati to nematė, kadangi išrašytą kvitą iš karto atidavė A. J.. J. M. parodė, kad A. J. individualios įmonės pinigų priėmimo kvitą UIA 6394910, kuriame įrašyta, jog A. N. sumokėjo įmonei 1 340 litų, išrašė ji įmonės vadovo A. J. nurodymu, tačiau ar A. N. iš tikro sumokėjo įmonei kvite nurodytą pinigų sumą, nežino, nes pati to nematė, kadangi išrašytą kvitą iš karto atidavė A. J.. J. M. parodė, kad mokėjimų ir atsiskaitymų eiliškumą individualioje įmonėje nustatydavo pats įmonės vadovas A. J., o jos kaip buhalterės tik vykdydavo jo nurodymus.

Liudytojas M. Š. parodė, kad sodų bendrijoje „Prabauda“ jis yra dirbęs pagalbiniu darbininku atliekant statybos darbus. Dėl darbo tarėsi su A. J., jis kontroliavo darbą, mokėjo darbo užmokestį. Kartu dirbo Kostas ir daugiau žmonių.

Liudytojas V. G. parodė, kad A. J. individualioje įmonėje pradėjo dirbti apie 2004-2005m. ir dirbo iki bankroto. Iš pradžių dirbo prie statybų, statė parduotuvės antrą aukštą, yra dirbęs statybos darbus prie pirties SB „Prabauda“. Vėliau įmonėje dirbo baldų surinkėju.

Liudytojas K. G. parodė, kad A. J. individualioje įmonėje dirbo vairuotoju, baldų surinkėju. Jis yra vežęs A. J. nurodymu į SB „Prabauda“ statomą namą putų polistirolą.

Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu (t.3, l.1) parodė, kad nuo 2004 m. dirba A. J. IĮ darbininku, atlieka statybos ir remonto darbus. Nuo 2007 m. pavasario, statė du gyvenamuosius namus SB „Prabauda“, darbams vadovavo ir statybiniais įrenginiais rūpinosi A. J., medžiagomis rūpinosi A. J., J. B. ir A. B.. Statyti namus padėjo N. S.. Atlyginimą gavo kaip Jurgučio IĮ darbuotojas.

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu (t.2, l.191-192, 193, 206-207) parodė, kad 2007-05-04 sudarė statybos rangos sutartį su A. J. IĮ, atstovaujama direktoriaus A. J., pagal kurią A. J. IĮ (rangovas) įsipareigojo pagal jos (užsakovo) parengtą projektą atlikti (gyvenamojo namo ir pan.) statybos darbus adresu sodų bendrija „Prabauda“ sklypo Nr. 97, Raseinių r., Raseinių sen., Mirklių k., o ji (užsakovas) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir apmokėti už juos pagal minėtos sutarties 2.1 p. nurodytą kainą. Sutartyje nurodyta bendra statybos darbų kaina 40 000 litų su PVM. Statybos darbų kainą sudaro pamatų montavimas, namo statybos darbai ir apdailos darbai. Taip pat sutartyje 2.3 p. numatyta, kad bendra darbų kaina ir atskirų statybos etapų darbų kaina gali kisti tik dėl užsakovo pageidavimų pakeisti projektą, naudoti kitokias medžiagas arba technologiją bei dėl pageidavimo atlikti papildomus darbus, nenumatytus šioje sutartyje. Statybos rangos sutarties 3.1 p. nurodyta, kad užsakovas prieš pradedant darbus, avanso rangovui nemoka. 3.2 p. numatyta, kad atlikus darbų etapą ir įforminant juos darbų perdavimo- priėmimo aktu, užsakovas rangovui sumoka per 5 darbo dienas. Sutartyje nurodyta darbų pradžia 2007-05-04 ir darbų pabaiga 2009-05-09. Pagal šią sutartį darbai buvo atliekami adresu Sodų bendrija „Prabauda“ Nr. 97, Raseinių r., Raseinių sen., Mirklių k. ir 2008-06-13 yra sumontuoti gyvenamojo namo pamatai, atlikti namo statybos darbai ir atlikinėjami vidaus apdailos darbai. Atliekant pamatų montavimo ir namo statybos darbus, statybinėmis medžiagomis ir darbininkais rūpinosi A. J. IĮ. Dalį statybinių medžiagų pirko ji pati, taip pat samdė darbininkus atlikti aplinkos tvarkymo darbus. Jos pačios pirktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus pateiks vėliau. Sutarties 3.2 p. numatyta, kad atlikus darbų etapą ir įforminant juos darbų perdavimo - priėmimo aktu, užsakovas rangovui sumoka per 5 darbo dienas, tačiau ji dar nesumokėjo A. J. IĮ pinigų už atliktus darbus, nes žodžiu susitarė su A. J. IĮ direktoriumi A. J., kad už atliktus darbus apmokės tada, kai bus atlikti visi sutartyje numatyti darbai. Adresu sodų bendrija „Prabauda“ Nr. 114, Raseinių r., Raseinių sen., Mirklių k., esantis statomas gyvenamasis namas priklauso jai. Gyvenamajam namui statyti pirktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai buvo pas ją ir juos pateiks vėliau. Gyvenamojo namo, esančio adresu Sodų bendrija „Prabauda“ Nr. 97, Raseinių r., Raseinių sen., Mirklių k., statybos darbams nėra sudariusi jokios statybos rangos sutarties, nes šį gyvenamąjį namą statė pati, padedama savo tėvo J. B. ir brolio A. B.. Statybines medžiagas šiam gyvenamajam namui taip pat įsigijo pati. Liudytoja A. N. parodė, kad statybines medžiagas pirko ji pati, o A. J. jokių statybinių medžiagų minėto gyvenamojo namo statybai nėra pirkęs. Pagal 2007-05-04 statybos rangos sutartį tarp jos ir A. J. IĮ, buvo numatyta, kad A. J. IĮ atliks statybos darbus trimis etapais ir bendra statybos darbų kaina 40 000 litų su PVM. 2008 m. spalio mėn. viduryje sumokėjo A. J. IĮ už atliktus darbus 21 340 litų. Likusių pinigų nesumokėjo A. J. IĮ todėl, kad A. J. IĮ neatliko visų sutartyje numatytų darbų, t.y. neatliko gyvenamojo namo vidaus ir išorės apdailos darbų. Liudytoja A. N. papildomai parodė, kad pagal sutartį, kuria ji įsipareigojo priimti atliktus darbus ir apmokėti už juos sutartyje numatytą 40 000 litų su PVM, buvo numatyta, kad A. J. individuali įmonė pati rūpinsis statybinėmis medžiagomis, tačiau statybos darbų eigoje šias sutartyje numatytas sąlygas jie su rangovo atstovu pakeitė tai aptarę žodžiu ir nesudarydami naujos sutarties ir nepatikslindami anksčiau sudarytos sutarties, kadangi tai nebuvo privaloma daryti. Sutartyje buvo numatyta, kad atlikus darbų etapą ir įforminant juos darbų perdavimo - priėmimo aktu, užsakovas rangovui sumoka per penkias darbo dienas, tačiau ji žodžiu susitarė su A. J. individualios įmonės atstovu A. J., kad už atliktus darbus apmokės tada, kai bus atlikti visi sutartyje numatyti darbai.

A. N. parodė, kad pagal 2007-05-04 Statybos rangos sutartį su A. J. individualia įmone, minėtai įmonei ji yra sumokėjusi 51 340 litų ir už sutartyje atliktus statybos darbus, su įmone yra pilnai atsiskaičiusi. Įmonei minėtą pinigų sumą sumokėjo per tris kartus, tačiau kada konkrečiai ir kokias pinigų sumas mokėjo, tiksliai pasakyti negali, tačiau tai galėtų padaryti pažiūrėjusi į mokėjimus patvirtinančius dokumentus, kurie kiekvieną kartą mokant A. J. įmonei pinigus, buvo išrašomi ir pateikiami jai. Kas be jos ir A. J. galėtų dar patvirtinti pinigų sumokėjimo faktus, tiksliai pasakyti negali, tačiau gal būt tai galėjo matyti įmonės buhalterė J. M., kuri išrašydavo pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2010 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 dėl A. J. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t.4, l.5-49) pateikti atsakymai į pateiktus klausimus:

1.Ar A. N. sumokėjo A. J. individualiai įmonei 2007 m. gegužės 4 d. sutarties pagrindu?

Pateikta išvada, kad pagal pateiktas A. J. individualios įmonės 2007 m. ir 2008 m. kasos knygas, Avanso apyskaitas ir įmonės sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad į A. J. individualios įmonės kasą ir į įmonės sąskaitas bankuose A. N. vardu pinigų nebuvo įnešta, A. N. 2007 m. gegužės 4 d. sutarties pagrindu A. J. individualiai įmonei pinigų nesumokėjo.

2. Kada buvo pradėti ir baigti gyvenamųjų namų statybos darbai pagal 2007 m. gegužės 4 d. sutartį?

Pateikta išvada, kad tyrimui nepateikus gyvenamųjų namų Statybos darbų žurnalo (privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas) ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai buvo pradėti ir baigti gyvenamųjų namų statybos darbai pagal 2007 m. gegužės 4 d. sutartį. Gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1610-3025) statybos darbai pagal 2007 m. gegužės 4 d. sutartį galėjo būti pradėti 2007 m. pavasarį ir vyko iki 2008-08-25 (iki namo pripažinimo tinkamu naudoti).

3. Ar 2007 m. gegužės 4 d. sutartis neprieštarauja A. J. individualios įmonės veiklos tikslams?

Pateikta išvada, kad įvertinus tai, kad įmonės tikslas yra uždirbti pajamas ir siekti pelno ir, kad A. J. IĮ (neįregistravusi statybą kaip įmonės veiklos rūšį) 2007-05-04 Statybos rangos sutartimi įsipareigojo savo rizika, jėgomis bei darbo priemonėmis, iš savo medžiagų atlikti (gyvenamojo namo ir pan.) statybos darbus už 40 000 Lt su PVM (už mažesnę nei vidutinė rinkos vertę) ir šiuos darbus atliko, tačiau jų neįformino darbų perdavimo-priėmimo aktais, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, nepareikalavo už atliktus darbus sumokėti, o patirtų statybos darbų išlaidų (medžiagų, mechanizmų, darbo užmokesčio) neapskaitė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, daroma išvada, kad 2007-05-04 Statybos rangos sutartis prieštarauja A. J. individualios įmonės tikslams. LR individualių įmonių įstatymo 7str.5d. nustatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą.

4.Nustatyti A. J. individualios įmonės įsiskolinimų dinamiką nuo skolų kreditoriams atsiradimo dienos iki A. J. individualios įmonės bankroto paskelbimo dienos pagal A. J. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentaciją.

Pateikta išvada, kad A. J. IĮ kreditorinių įsiskolinimų pokyčiai (dinamika): 2007 m. sausio mėn. pradžioje A. J. IĮ buvo skolinga kreditoriams 1 292 489 Lt, per 2007-2008 m. įsiskolinimai sumažėjo 485 830 Lt (iki 806 659 Lt). Sumažėjo skolos: tiekėjams 376 060 Lt, savininkams 49 000 Lt, AB Ūkio banko Raseinių filialui – 158 939 Lt. Per šį laikotarpį padidėjo skolos: darbuotojams 37330 Lt, mokėti mokesčiai biudžetui 58037 Lt, VSDFV Raseinių skyriui – 462 Lt, skola kitoms įmonėms – paslaugų teikėjams 2340 Lt.

5. Kaip buvo panaudotos A. J. individualios įmonės gautos pajamos laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.?

Pateikta išvada, kad pagal tyrimui pateiktus A. J. IĮ kasos ir banko dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. į A. J. IĮ kasą ir įmonės sąskaitas bankuose buvo gauta 6 178 079 Lt pajamų. Iš viso kartu su pradiniu 120 430 Lt likučiu (buvusiu 2007-01-01, kasoje ir įmonės atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banko Raseinių filiale), minėtu laikotarpiu įmonė disponavo 6 298 509 Lt piniginių lėšų suma, kurią panaudojo įvairiems atsiskaitymams. A. J. IĮ 2007-2008 m. laikotarpiu įvairiems atsiskaitymams išleido 6 239 530 Lt piniginių lėšų ( žr. 21 lentelę) iš jų: 5 364 842 Lt tiekėjams už prekes ir paslaugas, 235 939 Lt grąžino paskolą Ūkio banko Raseinių filialui, 203 324 Lt išmokėjo atlyginimus ir atsiskaitymus įmonės darbuotojams, 182 000 Lt įformino, kad buvo grąžintos apyvartinės lėšos įmonės savininkams, 135 185 Lt sumokėjo mokesčių ir delspinigių valstybės biudžetui, 102 537 Lt sumokėjo socialinio draudimo įmokų VSDFV Raseinių skyriui, 1 097 Lt sumokėjo už Faktoringo sutarties administravimą, 14 606 Lt sumokėjo už banko paslaugas, grąžino pinigus pirkėjui, išleido paramai. Iš bendros 5 364 842 Lt tiekėjams sumokėtos pinigų sumos - 24 575,89 Lt suma buvo sumokėta už statybines medžiagas. Tyrimui nebuvo pateikti medžiagų apskaitos dokumentai, todėl nebuvo galimybės nustatyti kada ir kur buvo panaudotos įgytos statybinės medžiagos. Tyrimui pateiktuose A. J. IĮ Prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašuose statybinės medžiagos neužfiksuotos. Nurodyta 182 000 Lt suma (apyvartinių lėšų grąžinimas A. J.) iš tiesų nebuvo išmokėta A. J., o įmonės kasoje buvo tik įformintos 182 000 Lt išdavimo iš kasos ir grąžinimo į kasą operacijos tam, kad sumažinti A. J. įsiskolinimą pagal Avanso apyskaitas.

6. Ar A. J. yra skolingas individualiai įmonei kaip atskaitingas asmuo pagal avansines apyskaitas? Jei taip, tai kokie dokumentai tai patvirtina ir kokio dydžio sumas A. J. skolingas A. J. individualiai įmonei?

Pateikta išvada, kad pagal tyrimui pateiktus A. J. IĮ pirminius kasos ir Avanso apyskaitų dokumentus nustatyta, kad A. J., kaip atskaitingas asmuo, 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. buvo neatsiskaitęs, t. y. skolingas įmonei 17 364 Lt sumą. Tačiau pagal įmonės buhalterių E. S. ir J. M. apklausos protokolus nustatyta, kad A. J. apyskaitoje įrašyta kaip grąžinta į įmonės kasą 182 000 Lt suma, faktiškai nebuvo įnešta į įmonės kasą, o tik kasos pajamų orderiais Nr. 876 ir 1004 ir įrašais kasos knygoje buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos ir tokiu būdu buvo sumažintas A. J. įsiskolinimas įmonei pagal avanso apyskaitas. Todėl laikoma, jog už 182 000 Lt pinigų sumą A. J. neatsiskaitė ir 2008 m. gruodžio 31 d. jis buvo skolingas įmonei 199 364 Lt sumą (17 364 Lt+182 000 Lt). Tą patvirtina 22 lentelėje (t.4, l.37) išvardinti kasos išlaidų orderiai (pagal kuriuos A. J. buvo išmokėta 4 055 304,48 Lt avansinių pinigų), taip pat prie A. J. Avanso apyskaitų pridėti išlaidas įrodantys dokumentai – PVM sąskaitos – faktūros, jų apmokėjimą patvirtinantys čekiai, kasos pajamų orderiai bei pinigų priėmimo kvitai ir įmonės buhalterių E. S. ir J. M. apklausos protokolai.

7.Ar, atsižvelgiant į nustatytas A. J. individualios įmonės įsiskolinimų dinamikos kreditoriams faktines aplinkybes bei į nustatytas pajamų panaudojimo tiriamuoju laikotarpiu faktines aplinkybes, šiuo laikotarpiu nebuvo pažeisti A. J. individualios įmonės kreditorių interesai?

Pateikta išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo pažeisti A. J. individualios įmonės kreditorių interesai. Tiriamuoju laikotarpiu A. J. IĮ neturėjo pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams įvykdyti ir todėl atsiskaitymus su kreditoriais turėjo vykdyti vadovaujantis LR laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu (1999-12-02 Nr.VIII-1463) nustatyta tvarka. Nuo 2008 metų rugsėjo mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (iki 2008-12-31) A. J. individuali įmonė nebemokėjo atlyginimų darbuotojams, 40405 Lt įsiskolinimas; mokesčių valstybės biudžetui, 58037 įsiskolinimas. 2008m. gruodžio mėn. įmonė nesumokėjo VSDFV Raseinių skyriui 4693 Lt socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. Iš viso 2008m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais įmonė nesumokėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditoriams 103 135 Lt. A. J. 2007m. kovo 31d. pagal avanso apyskaitas buvo skolingas įmonei 25265 Lt, 2008-01-31 jau skolingas 304,666 Lt. Vėliau šis įsiskolinimas mažėjo, tačiau 2008-12-31 jis buvo neatsiskaitęs 199 364 Lt. Ženkli įmonės piniginių lėšų dalis buvo atitraukta nuo A. J. individualios įmonės veiklos ir nepanaudota kreditoriniams įsipareigojimams sumažinti. Iš A. J. pareiškimo ir įmonės 2007m. su pirkėjais sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių ir prekių perdavimo – priėmimo aktų, ant kurių yra žymos kad už parduotas prekes pinigai įmonei sumokėti, preliminariai nustatyta, kad A. J. individuali įmonė 2007 metais galimai nuslėpė 737 599 Lt pardavimo pajamų. Jei šios lėšos būtų apskaitytos, A. J. ind. Įmonės kreditoriniai įsiskolinimai būtų beveik įvykdyti.

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2010 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/79 dėl A. J. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t.5, l.5-44) pateikti atsakymai į pateiktus klausimus:

1.Ar įmonės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Kokie padaryti pažeidimai bei kas už juos atsakingas? Ar dėl šių priežasčių nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės ūkinės finansinės veikos rezultatus bei įvertinti turtą?

Pateikta išvada, kad tyrimo metu nustatyta, kad A. J. individuali įmonė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesivadovavo žemiau išvardintų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) straipsnių reikalavimais ir Lietuvos Respublikos norminių aktų nuostatomis:

-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu

-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 str. 1 d. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 str. 2 d. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

-Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 11 p. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai.

-Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 9 p. Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą ir 52 p. Inventorizavimo aprašo privalomieji rekvizitai yra: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo pradžios ir pabaigos data ir vieta, inventorizuojamų objektų pavadinimai, matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma arba tik suma, arba tik kiekis, inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir parašai.

-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 3 d. Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą.

-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 18 str. 4 d. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 str. 2 d. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 str. 3 d. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Dėl įvardintų aktų nesilaikymo A. J. IĮ apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi bei palyginama ir dėl šių priežasčių nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

2.Ar nebuvo pasisavintos įmonės lėšos ar turtas? Jei taip, tai kas už tai atsakingas? Kokio dydžio materialinė žala padaryta įmonei šio asmens veiksmais?

Pateikta išvada, kad dėl neapskaitytų ir nedeklaruotų mažiausiai 737 599 Lt ir 30 000 Lt pardavimų pajamų, dėl neišsaugoto įmonės ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 488,05 Lt, dėl įmonės lėšomis įsigytų už 40 748,65 Lt sumą statybinių medžiagų, A. J. IĮ padarytas mažiausiai 808 835,70 Lt nuostolis, taip pat 13 621 Lt nuostolis baldų tiekėjams dėl negrąžintų jiems baldų ir 229 607 Lt nuostolis valstybės biudžetui dėl nepriskaitytų ir nesumokėtų mokesčių.

3.Ar įmonėje nuo 2007 m. gegužės mėnesio buvo sudaromi įmonei nenaudingi sandoriai?

Pateikta išvada, kad įmonės tikslas yra uždirbti pajamas ir siekti pelno, todėl A. J. IĮ sandoriai - 2007-05-04 Statybos rangos sutartis, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 79 (data nenurodyta) ir 2008-11-04, Panaudos sutartis Nr. 1 yra akivaizdžiai nenaudingi įmonei, nes dėl jų įmonė negavo 86 600 Lt galimų pajamų.

4. Ar A. J. sąmoningai blogai valdė A. J. IĮ bei ar šie veiksmai lėmė įmonės bankrotą ir didelės turtinės žalos padarymą kreditoriams?

Pateikta išvada, kad A. J. galimai sąmoningai siekė įmonės bankroto, tai sprendžiama pagal pateiktus dokumentus:

-A. J. pasirašytas UAB „Jurgio baldai“ dokumentas, kad „nuo 2008-07-14 dienos visus senus užsakymus adresuotus A. J. IĮ, pervesti į UAB „Jurgio baldai“, Norėtume gauti perrašytą sutartį“. 2008-07-03 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Jurgio baldai“, įmonės direktorius A. J.. Nuo 2009-04-22 UAB „Jurgio baldai“ direktorė A. N..

-įmonės buhalterės E. S. pasirašytas registras patvirtina, kad nuo 2008m. liepos mėnesio (kai buvo įregistruota UAB „Jurgio baldai“) A. J. IĮ ženkliai sumažino prekių pirkimus iš tiekėjų, o nuo 2008m. rugsėjo mėn. baldai iš tiekėjų nebuvo perkami.

-nuo 2008m. birželio 14d. A. J. individuali įmonė naujų sutarčių su baldų tiekėjais nebesudarė.

-laikotarpiu nuo 2008-05-09 iki 2008-09-19 įmonė išrašė 12 Debetinių sąskaitų, kuriomis įformino, kad grąžino prakių tiekėjams baldus už 235 208m22 Lt sumą. Tačiau priešpriešinio patikrinimo netu nustatyta, kad baldų tiekėjams UAB „Arbaldas“ ir UAB „Grafų baldai“ nebuvo grąžinta baldų už 13621,15 Lt. Tą raštu patvirtino baldų tiekėjai.

-A. J. IĮ 2008-10-17 išrašė sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) pagal kurią be prekybinio antkainio pardavė UAB „Jurgio baldai“ baldų už 123 386,35 Lt sumą su PVM. Šią sąskaitą UAB „Jurgio baldai“ apmokėjo, pervesdama 2008-10-20 į A. J. IĮ paskolos aptarnavimo sąskaitą 124 000 Lt sumą.

-pagal įmonės Daugiaskiltį registrą C - Sąskaita: Baldų apyvartos žiniaraštis, 2008m. nustatyta, kad 2008m. nuvo išparduotos visos A. J. individualios įmonės turėtos prekės – baldai.

-2008-11-04 A. J. IĮ ir UAB „Jurgio baldai“ , atstovaujama direktoriaus A. J., sudarė panaudos sutartį Nr.1, pagal kurią A. J. IĮ (panaudos davėjas) įsipareigojo perduoti UAB „Jurgio baldai“ (panaudos gavėjui) laikinai ir neatlygintinai naudotis 1100 kv.m. negyvenamosiomis patalpomis, Domininkonų 6, Raseiniai. Sutartį panaudos davėjo ir panaudos gavėjo vardu pasirašė tas pats asmuo – A. J..

- tiriamojo laikotarpio pradžioje įmonėje dirbo 18 darbuotojų, o nuo 2008-07-03 (nuo UAB „Jurgio baldai“ įsteigimo datos) iki 2008-12-31 iš A. J. individualios įmonės buvo atleista 16 darbuotojų, iš jų 11 buvo įdarbinta UAB „Jurgio baldai“. Minėtu laikotarpiu A. J. individualioje įmonėje naujų darbuotojų įdarbinta nebuvo. 2008-12-31d. įmonėje likę 6 darbuotojai, iš kurių 3 išėję vaiko priežiūros atostogų.

- A. J. 2007m. kovo 31d. pagal avanso apyskaitas buvo skolingas įmonei 25265 Lt, 2008-01-31 jau skolingas 304,666 Lt. Vėliau šis įsiskolinimas mažėjo, tačiau 2008-12-31 jis buvo neatsiskaitęs 199 364 Lt. Vadinasi, nuo 2007m. kovo mėn. iki 2008-12-31 ženkli įmonės piniginių lėšų dalis buvo atitraukta nuo A. J. IĮ veiklos ir nepanaudota įmonės reikmėms ar kreditoriniams įsiskolinimams įvykdyti.

-A. J., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad pirkėjų sumokėta 767 599 Lt piniginių lėšų suma būtų apskaityta įmonės pajamose, sumokėti privalomi mokesčiai valstybei ir įvykdyti įsipareigojimai kreditoriams.

Išdėstytų faktų pagrindu padaryta išvada, kad A. J. galimai sąmoningai siekė A. J. individualios įmonės bankroto ir tuo pažeidė A. J. individualios įmonės kreditorių interesus. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2008-12-31 A. J. IĮ buvo skolinga kreditoriams 806 659 Lt, iš jų: įmonės darbuotojams - 40 405 Lt, VSDFV Raseinių skyriui - 4 693 Lt, Kauno AVMI Raseinių skyriui - 58 037 Lt, baldų tiekėjams (32) - 329 510 Lt, kitiems kreditoriams (37 paslaugų tiekėjams) – 20 876 Lt ir įmonės savininkams (2) – 353 138 Lt.

2009-01-14 Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs UAB „Grafų baldai“ ieškinį, A. J. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą.

5.Ar A. J., esant A. J. IĮ sunkiai ekonominei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno iš jų reikalavimus (o būtent savo, kaip įmonės savininko)?

Pateikta išvada, kad įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu (1999-12-02 Nr. VIII-1463) nustatyto mokėjimų eiliškumo ir atsiskaitymus vykdė savo nuožiūra, nes turėdama darbo užmokesčio, mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui ir socialinio draudimo įmokų įsiskolinimų, patenkino A. J. (įmonės savininko) reikalavimus ir vykdė įsipareigojimus ketvirtos eilės kreditoriams (bankui, tiekėjams ir kitoms įmonėms.

FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr.5-4/46 dėl A. J. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t.6, l.2-94) pateikti atsakymai į pateiktus klausimus: jeigu kiekvienu pirkėjo baldų pirkimo atveju buvo forminamos pirkimo – pardavimo sutartys ar prekių pirkimo – perdavimo aktai, tai tyrimui pateiktos ne visos A. J. įmonės pirkimo – pardavimo sutartys ir ne visi prekių priėmimo – perdavimo aktai, ir teigti, kad pajamos pagal tyrimui pateiktas A. J. įmonės 2007m. vasario – lapkričio mėn. surašytus baldų pirkimo – pardavimo sutartis ir prekių priėmimo – perdavimo aktus neįtrauktos į A. J. įmonės apskaitą, negalima. Antruoju klausimu specialistė pateikė išvadą, kad jeigu A. J. įmonė į buhalterinę apskaitą neįrašė ir dokumentais neįformino prekių ir paslaugų pardavimo pajamų už 296 724 Lt, tai įmonei apskaičiuojama mokėtina PVM suma 45263 Lt, mokėtina pelno mokesčio suma 37719 Lt, papildomai apskaičiuota mokėti socialinio mokesčio suma 7544 Lt. Jeigu A. J. įmonė į buhalterinę apskaitą neįrašė ir dokumentais neįformino prekių ir paslaugų pardavimo pajamų už 251461 Lt, tai A. J. įmonė metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007m. įrašė neteisingus duomenis, sumažino apmokestinamąsias pajamas 251 461 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 251461 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 37 719 Lt.

Dėl prekių ir paslaugų pardavimo pajamų už 92199 Lt neįrašymo ir 2400 Lt didesnės patalpų nuomos pajamų įrašymo į A. J. įmonės buhalterinę apskaitą, A. J. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą šie mokesčiai: 16596 pridėtinės vertės mokesčio, 13470 Lt pelno mokesčio, 2694 Lt socialinio mokesčio. A. J. įmonė 2007 metais sumažino apmokestinamąsias pajamas 89 799 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 89799 Lt, sumažino pelno mokesčio sumą 13470 Lt.

FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012 m. spalio 10d. specialisto išvadoje Nr.5-4/90 dėl A. J. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t.6, l.100-119) pateikti atsakymai į pateiktus klausimus pakartojo ankstesnėje specialisto išvadoje nustatytus duomenis ir nurodė, kad dėl A. J. įmonėje padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 įvairių straipsnių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. J. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.