Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. F., jo gynėjui advokatui Vaclovui Mikšai, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei jo motinai D. F.,

kaltinamajam K. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei jo motinai S. J.

Kauno miesto sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Martynui Kapčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, ir

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. F. 2014 m. gegužės 25 d., apie 19.35 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu E. P., nuo L. M. kaklo nutraukė auksinę 1 000,00 litų (289,62 Eurų) vertės 10 g svorio grandinėlę, su auksiniu 800,00 litų (231,70 Eurų) vertės 4 g svorio pakabuku, atvirai pagrobdamas L. M. priklausančio turto už 1 800,00 litų (521,32 Eurų).

Kaltinamasis K. P. 2014 m. gegužės 25 d., apie 19.35 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu E. F., nuo L. M. kaklo nutraukė auksinę 1 000,00 litų (289,62 Eurų) vertės 10 g svorio grandinėlę, su auksiniu 800,00 litų (231,70 Eurų) vertės 4 g svorio pakabuku, atvirai pagrobdamas L. M. priklausančio turto už 1 800,00 litų (521,32 Eurų).

Kaltinamasis E. F. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2014 m. gegužės 21 d. vakare, dar buvo šviesu, (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione susitiko su M. K.. Kiek pažaidę krepšinį, jie nutarė važiuoti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, todėl nuėjo į stotelę laukti troleibuso. Stotelėje jie sutiko K. P.. Jie kalbėjosi, po kiek laiko užėjo į stotelės paviljoną pažiūrėti tvarkaraščio. Tada į stotelę atėjo nukentėjusioji moteris, kurios anksčiau nepažinojo. Ji atsisėdo paviljone ant suoliuko. Jis stvėrė tos moters ant kaklo kabėjusią grandinėlę, ją nutraukė, sušuko „bėgam“ ir pats pasileido bėgti. Jis ir K. P. nubėgo prie (duomenys neskelbtini), o M. K. nubėgo link darželio. Jis su K. P. eidami apie grandinėlę nieko nekalbėjo. Eidami jie sutiko K. P. pažįstamą vyriškį vardu T., paprašė jo padėti parduoti grandinėlę, jis sutiko, nunešė grandinėlę su pakabuku į lombardą. Jie palaukė, po kiek laiko vyriškis atėjo ir atnešė pinigus, neprisimena sumos, gal apie 200 litų. Jis pasiėmė, K. P. pinigų nedavė, tam vyriškiui, vardu T., lyg irgi pinigų nedavė, nusikaltimą jis padarė pats savo iniciatyva. Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad 2014 m. pavasarį, tiksliai datos pasakyti negali, vakare, dar buvo šviesu, susitiko su M. K. B. B. mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kartu su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę ir laukė troleibuso. Belaukiant atėjo pažįstamas K. P.. Pradėjo kartu kalbėtis apie įvairius dalykus, kaip sekasi mokykloje. Bekalbant į sustojimą atėjo moteris, kuri atsisėdo sustojimo paviljone ant suoliuko. Jis, M. K. ir K. P. taip pat užėjo į sustojimo paviljoną pažiūrėti tvarkaraščio, nes ilgai laukė troleibuso. M. ir K. žiūrėjo į tvarkaraštį. Jis tuo metu pastebėjo ant sėdinčios moters kaklo auksinės spalvos grandinėlę su pakabuku. Kilus minčiai nutraukti jai tą grandinėlę, jis priėjo prie moters, suėmė grandinėlę, patraukė ją ir nutraukęs jai nuo kaklo pradėjo bėgti. Pasisukęs bėgti, M. ir K. sušuko „bėgam“. Nuo stotelės nubėgęs apie kokį 20 m atsisuko ir pamatė, kad M. su K. bėga iš paskos. Jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, sustojo, atsisuko ir pamatė šalia esantį K.. M. nebuvo. K. pasakė, kad nutraukė moteriai grandinėlę ir, kad reiktų paprašyti ko nors, kad ją parduotų. Kartu su K. prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko vyrą apie kokių 40 m. amžiaus ir paprašė, kad jis parduotų grandinėlę, už tai pasiūlė 20 Lt. K. nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Tas vyras paėmė grandinėlę ir kažkur nuėjo. Jis grįžo po kokio pusvalandžio į tą pačią vietą. Tas vyras jam padavė 270 Lt, K. nedavė nieko. Iš tų pinigų vyrui padavė 20 Lt. K. taip pat davė 20 Lt. Paskui visi išsiskyrė. Gautus pinigus išleido per porą dienų visokiose parduotuvėse, pirko visokius skanumynus, mėsainius, kebabus. Vaišino draugus. Kai klausdavo iš kur pinigai, atsakydavo, kad mama davė. Dėl to, kad nutraukė moteriai grandinėlę, labai gailisi. Tai buvo pirmas toks kartas. Daugiau taip nebus tikrai. Pasielgė neapgalvotai (1 t., b.l. 135). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino, kad jis prašė K. P. padėti parduoti grandinėlę, nukentėjusiosios atsiprašė, pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pažada daugiau nenusikalsti.

Kaltinamasis K. P. parodė, kad 2014 m. gegužės 21 d., galėjo būti apie 19.35 val., jis sugalvojo važiuoti pas savo pažįstamą, gyvenantį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Nuėjęs į stotelę, ten sutiko savo pažįstamus E. F. ir M. K.. Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, galimai 2014 m. gegužės 21 d., dienos metu, nes buvo dar šviesu, ar tai galėjo būti 19.35 val., negali pasakyti, nes neatsimena, jis stotelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, susitiko pažįstamus E. ir M.. Kartu su jais nuėjo į stotelės paviljoną pažiūrėti autobusų grafiko. Jis žiūrėjo į grafiką, nes jam reikėjo važiuoti iki draugo. Tame paviljone buvo moteris. Staiga išgirdo, kaip kažkuris iš jų ar M., ar E. sako „bėgam“. Atsisukęs pamatė, kad jie abu bėga nuo stotelės, todėl pradėjo bėgti su jais. Nubėgo iki namo, kuris yra prie stotelės, ten su jais išsiskyrė. Pats nuėjo iki kitos stotelės, kuri yra netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tą pačią dieną kai grįžo namo, jau buvo vakaras, sutiko kaimyną T., kurio pavardės nežino, gyvena tame pačiame name, tam pačiam koridoriuje, per kokius tris keturis kambarius. Jis pasakė, kad jam kažkokie „pacukai“ atnešė grandinėlę, o jis ją pardavė. Kur pardavė nesakė. Kadangi jis buvo matęs kaip kažkuris ar M., ar E. nutraukė moteriai grandinėlę, pagalvojo, kad tai jie atnešė jam grandinėlę. Po kelių dienų į jo namus atėjo žmogus, kuris pasakė, kad jo draugai pavogė grandinėlę iš moters, sakė, kad turės už tai atsakyti. Tada buvo atvažiavęs kažkoks vyras. Jis liepė surinkti pinigus už grandinėlę ir grąžinti. Bekalbant gatvėje pamatė kaimyną T., jam jį parodė ir pasakė, kad jis kažkokią grandinėlę pardavė. Tas vyras kalbėjo su tuo kaimynu, paskui kaimyną ir jį nusivežė į lombardą kuris yra (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“. Kai ten nuvažiavo, jis liko mašinoje, o tas vyras su T. nuėjo į lombardą. Kai jie abu grįžo iš lombardo, tai jį ir T. paleido, ar jie rado grandinėlę nežino, niekas apie tai nesakė. Ar M., ar E. nutraukė moteriai grandinėlę nežino, jis to tikrai nedarė. Bėgo iš stotelės tik todėl, kad jie bėgo. Jis grandinėlės į lombardą nenešė (2 t., b.l. 6 - 7). Teisiamojo posėdžio metu K. P. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jis iš stotelės kartu su E. F. bėgo iš stotelės, kad būtent jis paprašė kaimyno vardu T. nunešti ir parduoti grandinėlę į lombardą, matė, kaip E. F. parodė T. grandinėlę, kaip šis paėmė grandinėlę, nuvežė į lombardą, o grįžęs padavė apie 200 litų E. F., o šis padavė 20 Lt T.. Pareiškė, kad jis savo kaltę pripažįsta, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pažada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų kaltės prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad ji 2014 m. gegužės 21 d., apie 19.30 val. išėjo iš darbo ir nuėjo į sustojimo aikštelę, esančią prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ant jos kaklo kabėjo auksinė grandinėlė su auksiniu pakabuku. Sustojime buvo trys jaunuoliai, kurie kalbėjosi, sukiojosi stotelėje, sukiojosi, ėjo ratu, stebėjo jos grandinėlę, o K. P. vaikščiojo pasiraitojęs kelnes, garsiai šūkavo. Ji suprato, kad jie kažką darys, todėl įėjo į paviljoną, atsisėdo ir apglėbė bei prisispaudė savo rankinę. Ji suprato, kad jie lups iš jos rankų grandinėlę arba plėš grandinėlę. Visi trys vaikinai nuėjo už paviljono, apsikabino ir visi kažką šnibždėjosi. Tada jie sugrįžo į paviljoną, apsimetė, kad žiūri troleibusų tvarkaraštį, vapaliojo nesąmones, kada važiuos 22 val. ar 23 val. troleibusai ir panašiai. Visi trys vaikinai stovėjo priešais ją veidais į ją. Tada E. F. griebė ant jos kaklo kabojusią auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, šūktelėjo „bėgam“ ir visi nubėgo, ji tai akivaizdžiai matė. E. F. plėšiant nuo jos grandinėlę, kiti du vaikinai taip pat žiūrėjo į ją ir viską akivaizdžiai matė. Ji mėgino vytis, vaikinai nubėgo link partizanų gatvės. Tada ji paskambino pagalbos telefonu 112, atvažiavo policijos pareigūnai, mėgino ieškoti vaikinų, tačiau nerado. Tada jie nuvažiavo į policijos komisariatą. Ji apibūdino visus tris jaunuolius, nusakė, kaip jie apsirengę. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad taip atrodantys vaikinai tą dieną nutraukė jau šešias grandinėles, ji septinta, apie tai jau jie gavo kelis pranešimus. Ji, pasikalbėjusi su draugais, per Facebook prašė žmonių pagalbos, aprašė įvykį, žmonės geranoriškai siuntė jai nuotraukas, ir kažkas atsiuntė K. P. nuotrauką su pavarde ir vardu, ji iš karto jį atpažino, kadangi gerai įsimena žmonių veidus. Jos draugas M. M. susirado K. P., pasakė, kad jinai jį atpažino iš nuotraukos, kad jis su draugais pavogė jos grandinėlę. Draugas jai sakė, kad K. P. iš pradžių sakė, kad jis nieko nežino, o paskui prisipažino ir atidavė lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), kvitą, kuriuo jos auksinė grandinėlė su pakabuku buvo parduota lombarde. Jiems nuvykus į lombardą, jo darbuotojai pasakė, kad daiktų vietoje nelaiko, kad atveš kitą dieną, tačiau nurodė, kad atsiimti gali tik žmogus, kuris pridavė daiktą. Tada jos draugas vėl susirado K. P., šis surado vyriškį, vardu T., kuris akivaizdžiai asmuo, mėgstantis išgerti, yra jo kaimynas ir kutris nunešė ir pridavė jos auksinę grandinėlę su aukso pakabuku į lombardą. Jie kitą dieną nuvažiavo į lombardą, kartu su tuo T. ir išsipirko grandinėlę, už ją sumokėjo 593,00 litus. K. P. sakė, kad per savaitę surinks pinigus, tačiau pinigų jai negražino. Jai parašė K. P. mama, kuri žinutėje rašė, kad labai gailisi, kad ji jos sūnui dovanotų, tačiau pinigų ji neturi ir jokių pinigų jie negražins. E. F. mama buvo atėjusi pas ją, verkė, nuoširdžiai apgailestavo, sakė, kad jai gėda už sūnų, žadėjo jai atlyginti žalą, neseniai pervedė jai 5 eurus. Ji atleidžia E. F., tačiau neatleidžia K. P., kadangi mato, kad jis visai nesigaili, jai tyrėja sakė, kad K. P. yra žinomas, jis įtariamas ir kitų nusikaltimų padarymu, atliekami ikiteisminiai tyrimai. Ji pareiškė civilinį ieškinį dėl 593,00 litų nusikaltimu padarytos žalos, jį mažina 5 eurais, likusią dalį palaiko ir prašo priteisti iš kaltininkų.

Liudytojas T. K. nurodė, kad K. P. yra jo kaimynas, kitą vaikiną jis buvo matęs, parodė,. kad 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, namuose buvo balius, jis buvo išgėręs, jis ėjo iš parduotuvės, buvo nusipirkęs alaus. Eidamas sutiko kaltinamuosius. E. F. pasakė, kad rado grandinėlę, paprašė ją parduoti lombarde. Parodė jam auksinę grandinėlę su pakabuku, matėsi, kad ji nutraukta. Jis pasakė, kad kažkam nenuskilo, sutiko grandinėlę parduoti, ir troleibusu nuvežė ją į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojas pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, sutiko šalia gyvenantį kaimyną vardu K.. Jis buvo dar su kažkokiu berniuku. K. paprašė, kad jis nuneštų į lombardą grandinėlę. Grandinėlė buvo auksinė su kažkokiu medaliono tipo pakabuku. K. sakė, kad jie tą grandinėlę rado. Kad ji vogta net nepagalvojo. Tada buvo girtas, todėl sutiko K. padėti. K. iškvietė taksi ir nuvažiavo iki lombardo, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ten pridavė grandinėlę, paskui su tuo pačiu taksi grįžo namo. Kiek pinigų gavo neatsimena. Už tai, kad pridavė grandinėlę, K. sumokėjo „ant alaus“. Visus pinigus K. atidavė. Po kelių dienų, tikslaus laiko negali pasakyti, einant namo susistabdė K. ir kažkoks vyras. Jie pradėjo pasakoti apie grandinėlę, kurią prieš kelias dienas pridavė į lombardą. Pasakė, kad reikia ją atsiimti. Kartu su K. ir tuo vyru nuvažiavo į lombardą ir tą grandinėlę išsipirko tas vyras, kuris buvo su K.. Kad grandinėlė buvo vogta nežinojo, tuo metu labai smarkiai gėrė. Jeigu būtų žinojęs, kad grandinėlė vogta, tikrai nebūtų K. ir jo draugui padėjęs (1 t., b.l. 57 - 58). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose liudijo, kad K. P. prašė parduoti grandinėlę, jam jis atidavė ir gautus pinigus. Nurodė, kad lombardo kvitas buvo, vėl tvirtino, kad jam E. F. padavė grandinėlę, kad jam ir pinigus atidavė, vėliau nurodė, kad jis buvo išgėręs ir gerai neatsimena. Patvirtino, kad jis pažinojo tik K. P., jei ne jis, grandinėlės į lombardą jis nebūtų vežęs. Pripažino, kad į lombardą važiavo K. P. iškviestu taksi automobiliu, kad už tai jam K. P. davė „ant alaus“, gal 10 litų.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jo draugė L. M. telefonu jam pasakė, kad jai autobusų sustojimo stotelėje nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę su pakabuku. Jis atvažiavo į policijos komisariatą, kur tuo metu buvo apklausiama jo draugė. Ji jam papasakojo, kad sustojime buvo trys vaikinai, vienas jų nutraukė grandinėlę ir visi pabėgo. Pareigūnai sakė, kad tai jau ne pirmas įvykis, buvo jau keli iškvietimai dėl grandinėlių vagysčių. Jie važinėjo po tą rajoną, pamatė kelis vaikinukus, sustojo, vaikinukai pabėgo. Jie suprato, kad tai vietiniai gyventojai. Jo draugė per Facebook gavo K. P. nuotrauką, jį atpažino kaip kartu buvusį su kitais dviem vaikinais, . Jis keletą kartų pasivaikščiojo (duomenys neskelbtini) ir sutiko K. P.. Jis pasakė vaikinui, kad žino, jog tai jis su draugais nutraukė jo draugei grandinėlę. K. P. iš pradžių viską neigė, tačiau kai jis parodė jo nuotrauką ir pasakė, kad draugė iš nuotraukos jį atpažino, jis pripažino vogęs. Pradžioje sakė, kad tai ne jis, o jo draugai vogė, po to jis pasakė, kad grandinėlę pridavė į lombardą ir atnešė lombardo kvitą. Tada jie nuvažiavo į lombardą, tačiau ten pasakė, kad be žmogaus, kuris pridavė grandinėlę, jie jos neatiduos. Tada jie nuvažiavo prie to paties namo (duomenys neskelbtini), K. P. atvedė žmogų, kurį jis atpažįsta sėdintį salėje T. K., K. P. pasakė jam, kad reikia kartu nuvažiuoti į lombardą kad atsiimti jo priduotą grandinėlę, jis važiuoti sutiko. Jie kartu nuvažiavo į lombardą, kitą dieną jiems atidavė grandinėlę, už ją jie sumokėjo 593,00 litus.

Liudytojas M. K. nurodė, kad K. P. ir E. F. yra jo draugai, parodė, kad jis 2014 m. vasarą nuėjo į mokyklos stadioną, ten sutiko E. F., nusprendė kartu važiuoti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Nuėję į autobusų sustojimą sutiko K. P., jie kalbėjosi. Jam paskambino jo tėvas, jis nuėjo į šoną kalbėtis. Kai jis grįžo, į stotelę atėjo nukentėjusioji. Jie nuėjo prie grafiko ir ėmė žiūrėt tvarkaraščius. Jis pajuto, kaip sudrebėjo stotelės stiklas, kažkuris iš draugų pasakė „bėgam“ ir jie pradėjo bėgti. Jis nesuprato, kodėl jie bėga ir nubėgo link darželio, o kęstas Petkevičius ir E. F. nubėgo link (duomenys neskelbtini). Apie pagrobtą grandinėlę jis sužinojo tik pakviestas į policiją.

Kaltinamojo E. F. atstovė pagal įstatymą D. F. nurodė, kad sūnus nuoširdžiai gailisi, sūnus jai geras, su juo problemų neturi, ji civilinį ieškinį pripažįsta ir žada nusikaltimu padarytą žalą atlyginti.

Kaltinamojo K. P. atstovė pagal įstatymą S. J. nurodė, kad sūnus jai geras, su juo problemų neturi, civilinio ieškinio nepripažįsta.

n2014 05 21 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad L. M. kreipėsi pareiškimu ir pranešė, kad 2014 m. gegužės 21, apie 19.30 val. autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), jaunuolis jai nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku , su kuo buvo dar du jaunuoliai, jai padaryta 1 800,00 litų dydžio turtinė žala (1 t., b.l. 8).

2014 05 21 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad užfiksuota ir apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), transporto sustojimo stiklinių konstrukcijų paviljone (1 t., b.l. 10 - 11).

2014 12 09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad L. M. parodžius atpažinti E. F. iš nuotraukų, ji parodė, kad nuotraukoje Nr. 4, kurioje yra E. F., yra berniukas panašiausias į tą, kuris jai nutraukė grandinėlę, pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 21 - 22).

2014 06 11 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad L. M. pateikė ikiteisminiam tyrimui lombarde išsipirktą savo grandinėlę su pakabuku bei kvitą apie sumokėtus 593,00 litus lombarde ir auksinę grandinėlę (1 t., b.l. 23).

2014 06 11 apžiūros protokolas patvirtina, kad L. M. pateikta grandinėlė su pakabuku ir lombardo kvitas buvo apžiūrėti, aprašyti jų individualūs požymiai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b.l. 23 - 27).

2014 06 11 pakvitavimas patvirtina, kad L. M. buvo gražinta auksinė grandinėlė su pakabuku (1 t., b.l. 27).

2014 11 27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), kasininko priėmėjo E. S. paimta sutarties apie priduotą grandinėlę su pakabuku kopija (1 t., b.l. 53 - 54).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, saugyklą arba saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių rankinės ar kokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Atvira vagystė padaroma kitų asmenų akivaizdoje.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamųjų E. F. ir K. P. kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios L. M., liudytojų M. M., T. K. ir M. K. parodymasi, ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji E. F. ir K. P. 2014 m. gegužės 25 d., apie 19.35 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe, nuo L. M. kaklo nutraukė auksinę 1 000,00 litų (289,62 Eurų) vertės 10 g svorio grandinėlę, su auksiniu 800,00 litų (231,70 Eurų) vertės 4 g svorio pakabuku, atvirai pagrobdamas L. M. priklausančio turto už 1 800,00 litų (521,32 Eurų).

Kaltinamųjų E. F. ir K. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji L. M. pareiškė 593,00 Lt civilinį ieškinį nusikaltimu padaryta turtinei žalai atlyginti, kuri mažina, kadangi E. F. atstovė pagal įstatymą jo motina D. F. pervedė jai 5 eurus, tai yra 17,26 llitų.

Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala, civilinis ieškinys kaltinamųjų neginčijamas, todėl tenkintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 – 61, straipsniais ir 90 - 92 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo E. F. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad jis iš dalies savo norų atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamieji E. F. ir K. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Kaltinamasis E. F. nusikalto pirmą kartą, jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, iš dalies atlygino žalą, todėl, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi, į tai, kad jis nebūtų padaręs nusikaltimo, jei šalia nebūtų buvęs K. P., kadangi yra nedidelio ūgio, nukentėjusioji yra aukšto ūgio, jis fiziškai nebūtų galėjęs vienas atimti grandinėlės, todėl yra pagrindas manyti, kad nepilnametis kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys kitų nusikalstamų veikų.

Esant išvardintoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 ir 80 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir jų paskirtį, darytina išvadą, kad, siekiant užtikrinti, jog atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, nepilnametis E. F. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (BK 93 straipsnio 1 dalis). Atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kaltinamiesiems E. F. ir K. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas

nusprendė:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

E. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam pripažinus savo kaltę bei nuoširdžiai gailintis padarius nusikalstamą veiką ir esant pagrindui manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamąją bylą E. F. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi,, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš E. F. ir K. P. 166,75 Eurus (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 75 euro centus) (575,74 litus) solidariai, o jiems neturint lėšų ar turto subsidiariai su jų atstovėmis pagal įstatymą S. J. ir D. F., nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios naudai

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.