- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-601-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis S. U. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/01863.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą atsisakė tvirtinti. Teismas konstatavo, jog 2010-10-22 skolininko R. M. prašyme antstoliui S. U. parduoti areštuotą butą pasiūlytai pirkėjai G. T., konkreti turto pardavimo kaina nenurodyta. Suinteresuotų asmenų G. T. ir R. M. paaiškinimai patvirtina, kad pirkėja su skolininku tarėsi dėl papildomų pardavimo sąlygų, t.y. priemokos iki arešto akte nurodytos 80000 Lt sumos sumokėjimo asmeniškai skolininkui, arba bendrabučio tipo buto jam nupirkimo. Kaip matyti iš antstolio paaiškinimų, šios aplinkybės jam buvo žinomos. Todėl antstolis, būdamas įpareigotas aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. ), turėjo išaiškinti skolininkui ir turto pirkėjai, kad jos privalo nurodyti tikrąją susitartą parduodamo turto kainą ir, siekiant išvengti ginčų ateityje, imtis priemonių, kad šalys veiktų sąžiningai.
Be to, pažymėtina, kad areštuodamas turtą, antstolis nesilaikė CPK 675 str. 2 d. nuostatų, numatančių, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis S. U. vykdydamas 40209 Lt skolos išieškojimą iš skolininko R. M. areštavo visą skolininkui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta vertė beveik dvigubai viršija išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis S. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Antstolis nurodė, jog į antstolio depozitinę sąskaitą buvo įmokėta suma skoloms ne tik pas antstolį S. U., bet ir pas antstolę A. A., antstolį V. Z. bei vykdymo išlaidoms padengti. Pardavus skolininko turtą, buvo padengtas įsiskolinimai išieškotojams ir vykdymo išlaidos. LR CPK 704 str. norma yra dispozytyvi, leidžianti skolininkui pasirinkti įmokėti sumą, nurodyta turto arešto akte realizuojamo turto vertės arba sumą, skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Skolininkas išreiškė savo valią dėl turto pardavimo iki varžytynių sąlygų. Šiuo atveju skolininkas pasirinko turtą parduoti už skolas ir vykdymo išlaidas. Ir šis skolininko pasirinkimas atitiko LR CPK 704 straipsnio nuostatas bei LAT formuojamą praktiką.
Taip pat teismas nepagrįstai teigė, jog antstolis, būdamas įpareigotas aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str.), turėjo išaiškinti skolininkui ir turto pirkėjai, kad jos privalo nurodyti tikrąją susitartą parduodamo turto kainą ir, siekiant išvengti ginčų ateityje, imtis priemonių, kad šalys veiktų sąžiningai. Tai prieštarauja LR CPK 704 straipsniui. Antstolis tik privalo užtikrinti, kad perleidžiamo turto kaina nebūtų mažesnė nei įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma.
Taip pat antstolis nesutiko su teismo išvada, jog jis areštavo turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kadangi butas yra nedalus daiktas, areštavus tik dalį buto, jo neįmanoma realizuoti. Be to, teismo argumentai, dėl turto areštavimo yra nepagrįsti ir todėl, kad teismas tvirtindamas skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, visų pirma turi patikrinti ar nebus pažeistas LR CPK 704 str. ir, ar nebus pažeisti išieškotojų interesai, ar bus išieškotos skolos, nes skolininkas šiuo veiksmu įgyvendina jam įstatymo suteiktas teises. Ir šiuo atveju turto areštas skolininko teisių nepažeidžia.
Teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti aktą pažeidė tiek skolininko teisę, numatytą įstatyme pasiūlyti pirkėją, tiek išieškotojų teisę atgauti išieškotą skolą. Įstatyme skolininkui suteikiama teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją nedraudžia ir netgi sudaro galimybę skolininkui su būsimu pirkėjui susitarti dėl tam tikrų sąlygų, kaip antai turto pardavimo kainos, savininko (skolininko) teisės parduotą daiktą iš pirkėjo atpirkti ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas R. M. sutinka su atskirojo skundo argumentais. Nurodė, jog teismas, atsisakydamas tvirtinti turto pradavimo iš varžytinių aktą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, tuo pažeisdamas jo teises. Pardavus jo turtą buvo padengti įsiskolinimai išieškotojams ir vykdymo išlaidos. LR CPK 704 str. norma yra dispozytyvi, leidžianti skolininkui pasirinkti įmokėti sumą, nurodyta turto arešto akte realizuojamo turto vertė arba sumą skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju skolininkas pasirinko turtą parduoti už skolas ir vykdymo išlaidas. Ir šis skolininko, pasirinkimas atitinka LR CPK 704 str. nuostatas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. T. sutinka su atskirojo skundo argumentais. Nurodė, jog į antstolio depozitinę sąskaitą ji kaip pasiūlytas pirkėjas įmokėjo sumą, kurią nurodė antstolis, kurios užtenka visoms skoloms ne tik pas antstolį S. U., bet ir pas antstolę A. A., antstolį V. Z. bei vykdymo išlaidoms padengti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad aktas dėl skolininko turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui tvirtinamas CK 725 straipsnio nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo procesas vyksta analogiška varžytynių akto tvirtinimo tvarka, nes pagal teisines pasekmes įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtinamas varžytynių aktas ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, laikoma, kad turtas parduotas ir toks aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstine tvarka, todėl prioritetas teikiamas skolininko ir išieškotojo teisių ir interesų gynimui, bet ne skolininko pasiūlytam pirkėjui, ketinančiam įsigyti turtą žemesne nei rinkos kaina. Tai, kad skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka nurodytą turto kainą, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ir nesudaro privalomo pagrindo tvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą teismine tvarka. Asmuo, kuris yra skolininko pasiūlytas pirkėjas, negali veikti priešingais skolininko interesams tikslais, nes tokiu atveju skolininko pasiūlytas pirkėjas įgytų privilegijuotą padėtį prieš skolininką, kaip vykdymo proceso šalį, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0034/10/01863 medžiagos matyti, kad antstoliui S. U. buvo pateiktas vykdyti Kauno m. 18-ojo notarų biuro 2010-10-11 išduotas Vykdomasis įrašas Nr. 2-3451 dėl 40206 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojo A.N. naudai. 2010-10-22 Turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir antstolio įvertintas 80000 Lt. Turto arešto mastas 40209 Lt. 2010-10-22 paskelbtos turto pardavimo varžytinės, tačiau tą pačią dieną priimtas skolininko prašymas areštuotą butą parduoti jo pasiūlytai pirkėjai G. T. už visas jo skolas ir vykdymo išlaidas. 2010-10-22 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/10/01863 butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas skolininko R. M. pasiūlytai pirkėjai G. T. už 45 417,73 Lt.
Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patvirtina ir turto pardavimo teisėtumą, nes teisėjui šį aktą patvirtinus jis tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Taigi, teisėjas, prieš tvirtindamas antstolio surašytą aktą, turi patikrinti ir tai, ar turto pardavimo procese nebuvo padaryta kitokių pažeidimų, kartu ir tai, ar turtas buvo tinkamai įkainotas bei parduotas už tinkamą kainą, turi įsitikinti turto pardavimo teisėtumu, o kaina turto pardavimo atveju yra esminė pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui sąlyga.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005 m. suformuluotais išaiškinimais. Tačiau kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios pirmiau paminėtos bylos, kurioje buvo sprendžiamas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumas ir pagrįstumas, nes turtas buvo parduotas už kainą, didesnę negu jis buvo įvertintas. Šiuo aspektu, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr.0034/10/01863, ginčo buto rinkos vertė – 80 000 Lt buvo nustatyta antstolio 2010 m. spalio 22 d. turto arešto metu, t.y. tą pačią dieną kai surašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0034/10/01863. Pažymėtina, kad antstolis byloje nurodė, kad šio buto vertė pagal masinį vertinimą 124 000 Lt (b.l. 11). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad vykdymo proceso šalys būtų nesutikę su turto arešto akte nurodytu turto įkainojimu, todėl šia kaina galėjo būti remiamasi nustatant pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą (CPK 718 str.). Atsižvelgiant į tai, priverstinio pardavimo iš varžytinių pradinė kaina turėjo būti 80 procentų buto rinkos kainos arba 64 000 Lt. (CPK 718 str.). Net ir pakartotinėse varžytinėse pradinė kaina galėjo būti didesnė (60 proc.) arba 48 000 Lt. nei butas parduotas už 45 417,73 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes sprendžia, kad gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai akto netvirtino (CPK 725 str. 4 d., 602 str. 6 p.). Dargi, kolegija nustatė, kad byloje yra neginčijamų duomenų apie tai, kad akte nurodyta kaina neatitinka realios skolininko ir pirkėjos sutartos kainos. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad tarp skolininko ir pirkėjo yra sudarytas susitarimas butą parduoti ne tik už skolas. Pirkėja lygtai įsipareigojusi nupirkti skolininkui bendrabučio tipo butą ir antstoliui tai buvo žinoma ( b.l. 12). Skolininkas nurodė, kad yra susitaręs su pirkėja dėl papildomos priemokos už parduotą butą gavimo (b.l. 13). Turto pardavimo aktas prilyginamas turto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Šioje sutartyje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis atlieka valstybės atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo (skolininko) ir pirkėjo vaidmenį. Jis privalo užtikrinti šio sandorio teisėtumą. Parduodamo turto kaina yra esminė kiekvienos pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Todėl esant papildomiems susitarimams tarp pirkėjos ir skolininko, antstolis turėjo pareigą išsiaiškinti realią turto pardavimo kainą ir ją nurodyti turto pardavimo akte, nes vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes turto pardavimo sandoris galėtų būti pripažintas neteisėtu, sandorio šalys nesąžiningos, o pirkėjai neįvykdžius papildomų susitarimų, būtų pažeistos ir skolininko teisės (CK 1.80, 1.81 bei 6.313 str., CPK 602 str. 6 p.). Parduodant iš varžytynių turtą ir atliekant kitus antstolio kompetencijai priskirtus veiksmus, antstoliui keliama pareiga bendradarbiauti su vykdymo proceso dalyviais ir vykdyti teismo sprendimą, išlaikant tiek skolininko, tiek išieškotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-221/2005). EŽTT taip pat įpareigoja nacionalinėje teisėje nenustatyti galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų. EŽTT praktikoje įtvirtinama skolininko teisių apsauga ir teisinga pusiausvyra tarp konkuruojančių interesų, akcentuojant skolininko galimybę parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, par. 61).
Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.