- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-576-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- N. A.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. A. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-821-844/2015 pagal ieškovo N. A., ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. D. dėl 12250 Eur skolos, 3062 Eur palūkanų už praleistą grąžinti skolą terminą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 12250 Eur skolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo N. A. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Pasiūlė ieškovui, kad su ieškiniu jis gali kreiptis į Danijos Karalystės teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad ieškinio turinys ir prie jo pridėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo iš rašytine paskolos sutartimi grindžiamų teisinių santykių. Ieškovas savo ieškinyje teismui nurodė, kad atsakovo A. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) . Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog tuo metu, kai ieškovas galimai skolino pinigus atsakovui, ieškovas žinojo, kad atsakovas gyvena Danijos Karalystėje. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. jis iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banko Utenos skyriuje į A. D. nurodytą sąskaitą Nr. 8478702648, esančią (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pervedė 12250 eurų. Ieškovas teismui nepateikė jokio rašytinio susitarimo, patvirtinančio, jog kilus turtiniams ginčams tarp ieškovo ir atsakovo, jie bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais asmens gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs, o šiuo atveju atsakovo A. D. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Danijos Karalystėje, todėl sprendė, jog jis labiausiai yra susijęs būtent su šia valstybe. Tokiu atveju sprendė, kad ieškinys yra teismingas Danijos Karalystės teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas N. A. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-21 nutartį ir įpareigoti Visagino miesto apylinkės teismą priimti ieškovo ieškinį atsakovui A. D., gyvenančiam Danijos Karalystėje. Nurodo, jog ieškinio dalykas yra ieškovo paskoliniai santykiai su atsakovu atsiradę iš paskolos sutarties, vadinasi byla yra kilusi iš sutartinių santykių, dėl prievolių netinkamo vykdymo. Nors šalių susirašinėjimuose prievolės įvykdymo vieta nėra nurodyta, paskolintos lėšos turėjo būti grąžintos į Lietuvos banke esančią sąskaitą, todėl ieškovas sprendžia, kad prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos valstybė – ieškovo gyvenamoji vieta. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pagal susitarimą paskola turėjo būti grąžinta ieškovui pagal jo gyvenamąją vietą, t.y. sutartinė prievolė turi būti įvykdyta ieškovo gyvenamojoje vietoje, kuri yra Lietuvos Respublikoje, Visagino mieste. Šiuo atveju turi būti taikomos Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkte įtvirtintos alternatyvios specialios jurisdikcijos taisyklės, kai ieškinys gali būti reiškiamas pagal prievolės įvykdymo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo reiškiamas ieškinys yra neteismingas Lietuvos teismui, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius taikyti tarptautinės teisės teismų specialią jurisdikcijos taisyklę, numatančią, kad valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais. Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, nes apelianto ieškinys pareikštas atsakovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bylos teismingumo klausimas spręstinas pagal CPK VII dalies LIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant šios civilinės bylos teismingumo klausimą, yra nuo 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusi 2007 m. spalio 30 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano Konvencija).
Jurisdikciją reglamentuojančios Lugano konvencijos II antraštinės dalies 1 skirsnio, įtvirtinančio bendrąsias jurisdikcijos nuostatas, 2 straipsnio 1 punktas numato, kad laikantis šios konvencijos nuostatų, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Nepaisant to, konvencijoje yra daug nuostatų, kurios nukrypsta nuo šio principo ir leidžia kelti bylas ne toje susitariančiojoje valstybėje, kurioje nuolat gyvena atsakovas. Pagal šio skirsnio 3 straipsnio 1 punktą, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Lugano konvencijos II antraštinės dalies 2 skirsnyje yra įtvirtintos specialios jurisdikcijos taisyklės. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktas numato, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Pagal šią taisyklę byla gali būti iškelta atitinkamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose. Taigi, konvencijoje įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės sudaro papildomą galimybę pasirinkti ieškovui, kuris taip pat gali bylą atsakovui kelti susitariančiosios valstybės, kurioje tas asmuo nuolat gyvena, teismuose. Sprendžiant dėl Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkte įtvirtintų alternatyvios specialios jurisdikcijos taisyklių taikymo, visų pirma, teisinę reikšmę turi materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, kvalifikavimas. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės formos paskolos sutarties, kurioje būtų numatę prievolės įvykdymo vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-38/81 Effer SpA v. Kantner, aiškindamas Lugano konvencijos nuostatą dėl ginčo, susijusio su sutartimi, teismingumo prievolės vykdymo vietos teisme, yra išaiškinęs, kad jurisdikcine taisykle ieškovas gali pasiremti net ir esant ginčui tarp šalių dėl sutarties, kuria paremtas ieškinys, egzistavimo. Remiantis šiuo išaiškinimu bei byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas ir alternatyvus teismingumas ar paneigti specialios jurisdikcijos taisyklės taikymo šiuo konkrečiu atveju galimybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, kad CK 6.52 straipsnio antrosios dalies 4 punktas sudaro prielaidas prievolės įvykdymo vietos nenurodymo atveju pripažinti jos įvykdymo pareigą kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje. Apelianto gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą įstatymo nuostatą, konstatuoja, kad ieškovą ir atsakovą siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta laikytina apelianto (ieškovo) gyvenamoji vieta, todėl, vadovaujantis Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, ieškovo N. A. ieškinys atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Dėl nurodytų motyvų pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovą ir atsakovą siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 dalies pagrindu.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, nes ieškinio priėmimo klausimą pagal civilinio proceso kodekso nuostatas (CPK 135 str., 137 str. 1 d., 138 str.) sprendžia pirmos instancijos teismas.Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis panaikintina ir ieškovo N. A. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo N. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.