Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-100/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2-100/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01179-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
Bankrutavusi "Pet Recycling"
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-100/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01179-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4848-275/2012 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PET recycling“ ieškinį atsakovui A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB ,,PET recycling“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „JURISCONSULT GROUP“. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas R. Balevičius (civilinė byla Nr. 2-1616/2011). Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-1542-567/2013).

Šalies argumentai

Administratorius, patikrinęs iki bankroto bylos iškėlimo UAB „PET recycling“ sudarytus sandorius, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 14 000 Lt paskolos ir 156 039,18 Lt paskolos grąžinimus atsakovui A. V. pagal 2010-03-03 kasos išlaidų orderį Nr. 007 ir 2010-08-18 kasos išlaidų orderį Nr. 039, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 170 039,18 Lt skolą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Nurodė, kad atsakovas A. V. nuo 2008-02-05 turėjo 24,5 procentus įmonės akcijų, nuo 2009-02-06 iki 2010-01-15 dirbo direktoriaus pavaduotoju, nuo 2009-12-21 iki 2010-01-06 laikinai ėjo direktoriaus pareigas, o 2010-02-26 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovė atsakovui 2010-01-01 buvo skolinga 385 056,04 Lt. Po to, kai ginčijamais sandoriais atsakovui buvo sumokėta minėta 170 039,18 Lt skola, jis atsisakė nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Tvirtino, kad ginčijamais sandoriais atsakovui sumokėta skola jau bendrovei esant nemokiai, todėl buvo pažeisti kitų jos kreditorių interesai.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 170 039,18 Lt vertės atsakovui priklausančio turto areštą, nurodydamas, kad suma yra didelė, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi areštavo atsakovui A. V. nuosavybės teise priklausantį 170 039,18 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti lėšas. Teismas tenkino ieškovo prašymą, nes nustatė, jog yra kilęs turtinis ginčas dėl fiziniam asmeniui didelės pinigų sumos, todėl sprendė, jog gali kilti grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Nurodė, kad nėra akivaizdu, jog ieškinys prima facie yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šią nutartį leisti vykdyti skubiai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškinio suma jam yra didelė, nes nuosavybės teise jo valdomo nekilnojamojo turto vertė yra apie 1 000 000 Lt. Teismas neįvertino, kad šioje byloje taikytas areštas atsakovo turtui yra vienintelis, o tai reiškia, kad savo įsipareigojimus jis vykdo tinkamai ir nėra pagrindo abejoti jo sąžiningumu. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai.

Ieškovas BUAB „PET recycling“ atsiliepimu prašo: apeliacinį procesą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą nutraukti, atskirąjį skundą laikyti atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir jį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, netenkinti prašymo panaikinti teismo nutartį. Nurodo, kad:

Atsiliepimas

1. Atsakovas nėra tinkamas subjektas paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes sistemiškai aiškinant CPK 150 straipsnio 1 dalį ir 151 straipsnio 1 dalį atskirąjį skundą turi teisę paduoti tie asmenys, kurie buvo pareiškę prašymą pirmosios instancijos teismui panaikinti taikytas apsaugos priemones, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Kadangi atsakovo A. V. prašymas panaikinti apsaugos priemones pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas, todėl pagal įstatymą negali būti atskirojo skundo objektas.

2. Atsakovo argumentai, kad jis nuosavybės teise turi turto už 1 000 000 Lt nesudaro pagrindo naikinti apsaugos priemones, nes apeliantas nenurodė, kaip šios priemonės pažeidžia jo interesus. Priešingai, areštavus nekilnojamąjį turtą, nebus areštuotos atsakovo lėšos, todėl jo interesai niekaip nenukentės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje spręstinas klausimas, ar teismo nutartis, kuria atsakovo A. V. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Kaip yra žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.). Kita vertus, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui.

Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas vertino bei sprendė, jog 170 039,18 Lt ieškinio suma yra didelė fiziniam asmeniui. Tuo tarpu apeliantas, tvirtindamas, kad minėta suma jam nėra didelė, nes jo turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro apie 1 000 000 Lt, apeliacinės instancijos teismui pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pateiktais ir prie bylos prijungtais įrodymais (CPK 314 str.), nustatė, kad iš tiesų apeliantui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su D. V. – 227/4280 dalys 0,428 ha žemės sklypo, esančio Vilniuje, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su D. V. – 0,0409 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų statinių (atvira metalo aikštelė su ožiniu kranu 21H1g ir geležinkelio atšaka 1h1g), esančių (duomenys neskelbtini). Įvertinusi šiuos duomenys, taip pat atsižvelgdama į apelianto turimo turto ypatumus (pvz., nepateikti duomenys apie nuosavybę žemės, ant kurio stovi namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), tai, kad 0,428 ha žemės sklypas, esantis Vilniuje, nuosavybės teise įvairiomis dalimis priklauso 80 asmenų, etc.), teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė šioje byloje nėra paneigta (CPK 306 str. 3 d., 185, 338 str.). Be to, apeliantas nenurodė, kokiu būdu jis skaičiavo, kad jo turimo turto vertė sudaro apie 1 000 000 Lt, ar buvo atsižvelgta į minėtus šio turto ypatumus.

Vertindama apelianto turtinę padėtį, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į ieškovo pateiktus ir prie bylos prijungiamus papildomus dokumentus (CPK 314 str.): antstolės B. Palavinskienės patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog buvo areštuotas 137 176 Lt vertės atsakovo nekilnojamasis turtas, o kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atsakovas neturi, lėšų jo sąskaitose taip pat nėra, o atsakovui priklauso 37 paprastosios vardinės UAB „Metrail“ akcijos; turto aprašu, iš kurio matyti, kad gyvenamasis namas ir po juo esantis 0,0409 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nėra įvertinti pinigais ir jų vertė neįtraukta į aprašytų daiktų vertę. Ši aplinkybė paneigia atsiliepimo į skundą argumentus, kad atsakovas turi turto tik už 137 176 Lt.

Dėl aukščiau paminėto teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad 170 039,18 Lt jam nėra didelė suma (CPK 185 str.). Nors teigiama, jog jis tinkamai vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis gali elgtis nesąžiningai, tačiau, kaip žinoma, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Gi šiuo atveju, kaip minėta, nepaneigta, jog ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, nėra didelė, jog jo turtinė padėtis yra tokia, kuri garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir išliks nepakitusi iki byloje bus priimtas teismo sprendimas.

Be anksčiau nurodytų argumentų pažymėtina tai, kad teismo taikytos priemonės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiamų tikslų ir neįrodyta, kad jos suvaržė daugiau apelianto teisių nei būtina tikslui pasiekti. Be to, pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 144 str., 263 str. 1 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

Pažymėtina, kad atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo apeliacinį procesą nutraukti, o apelianto skundą laikyti prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir perduoti teismui jį nagrinėti iš naujo. Anot ieškovo, sistemiškai aiškinant CPK 150 straipsnio 1 dalies ir 151 straipsnio 1 dalies nuostatas (CPK redakcija, galiojusi iki 2011-10-01), atsakovas yra netinkamas subjektas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta dėl jų teisinio nepagrįstumo, nes nors pirmosios instancijos teismas ir turi įstatyminę galimybę pats panaikinti savo nutartimi taikytas apsaugos priemones, tačiau tai nepaneigia įstatymu įtvirtintos šalies teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria jos turtui buvo pritaikytos apsaugos priemonės. Priešingai nei tvirtina ieškovas, įstatymas nenumato, jog atsakovas privalomai visų pirma turi prašyti pirmosios instancijos teismo panaikinti jam pritaikytas apsaugos priemones ir tik šiam atsisakius tą padaryti, tokią teismo nutartį galima skųsti aukštesnės instancijos teismui (CPK 149 str. 1 d., 151 str. 1 d.) (CPK redakcija, galiojanti nuo 2011-10-01).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas