Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-136-516/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-14
Bylos Nr.
2-136-516/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01520-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litsera“
Trečiasis asmuo
A. A.
Ieškovas
"ISA Keramika" UAB Litsera UAB „ALSON“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-136-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01520-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litsera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5468-614/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ISA keramika“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alson“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Litsera“ (tretieji asmenys – A. A. Ž, P. P., V. S., G. V. – Autukienė ir R. G.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litsera“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovių sudarytą Susitarimą dėl teisių ir pareigų perdavimo bei taikyti restituciją. BUAB „Alson“ grąžintą turtą paskirti jos kreditorių interesams tenkinti. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) sustabdyti 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovių sudaryto Susitarimo dėl teisių ir pareigų perdavimo pagrindu UAB „Litsera“ atliekamą butų, esančių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), inventorizavimo procesą; uždrausti UAB „Litsera“ sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis; jeigu iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo pagrindinė (-ės) pirkimo – pardavimo sutartis (-ys) būtų pasirašyta (-tos), sustabdyti šių sutarčių ir visų sutartinių įsipareigojimų pagal jas vykdymą iki šioje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas; 2) areštuoti UAB „Litsera“ perleistą 2015 m. lapkričio 12 d. Susitarime nurodytą Turtą 1 (A. A. Žukausko perkamą turtą), Turtą 2 (P. P. perkamą turtą), Turtą 3 (V. S. perkamą turtą), Turtą 4 (G. V. – Autukienės perkamą turtą), Turtą 5 (R. G. perkamą turtą) bei turtines teises ir, atsižvelgiant į tai, kad perleistas turtas neinventorizuotas, pavesti Turtą surasti bei aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo trečiuosius asmenis A. A. Ž, P. P., V. S., G. V. – Autukienę ir R. G., pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių su UAB „Litsera“ sudarymo atveju, mokėtinas sumas už perkamą nekilnojamąjį ginčo turtą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), pervesti į tokį sandorį patvirtinančio notaro depozitinę sąskaitą. Įpareigojo tokį sandorį patvirtinusį notarą į jo depozitinę sąskaitą nurodytų trečiųjų asmenų pervestas lėšas saugoti šioje sąskaitoje iki bylos išnagrinėjimo. Uždraudė UAB „Litsera“ 2015 m. lapkričio 12 d. Susitarimu perimtą Turtą 1 (A. A. Ž perkamą turtą), Turtą 2 (P. P. perkamą turtą), Turtą 3 (V. S. perkamą turtą), Turtą 4 (G. V. - Autukienės perkamą turtą), Turtą 5 (R. G. perkamą turtą), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), bei turtines teises perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, išskyrus jo perleidimą tretiesiems asmenims A. A. Ž, P. P., V. S., G. V. – Autukienei bei R. G.. Likusioje dalyje ieškovės prašymą atmetė.2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje per klaidą nurodė neteisingą ginčo turto unikalų numerį ir byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės nepagrįstai buvo apribotos kito asmens daiktinės teisės, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, nurodant teisingą ginčo turto unikalų numerį. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Pareikštu ieškiniu ginčijamas atsakovių sudarytas neatlygintinas turto bei reikalavimo teisių perleidimo sandoris, todėl teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi tretieji asmenys už jų perkamą turtą iš dalies atsiskaitę/atsiskaitys, ir trečiųjų asmenų sumokėtas pinigines lėšas naujas turto bei reikalavimo teisių perėmėjas UAB „Litsera“ gali išleisti tokiu būdu pablogindamas savo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl turėtų būti sustabdytas butų, esančių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), inventorizavimo procesas, todėl šį prašymą atmetė. Taip pat teismas nematė pagrindo uždrausti UAB „Litsera“ sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, nes tokiu būdu būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.Atsižvelgdamas į tai, jog svarbu, kad UAB „Litsera“ neišleistų piniginių lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų, ir tokiu būdu nepablogintų savo turtinės padėties, teismas darė išvadą, jog šio tikslo galima pasiekti ne uždraudžiant UAB „Litsera“ ir tretiesiems asmenims sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis, o jų sudarymo atveju trečiuosius asmenis įpareigojant mokėtinas sumas pervesti į tokį sandorį patvirtinančio notaro depozitinę sąskaitą ir saugoti jas šioje sąskaitoje iki bylos išnagrinėjimo.Taip pat ieškovas teismo prašė areštuoti UAB „Litsera“ perleistą 2015 m. lapkričio 12 d. Susitarime nurodytą Turtą 1 (A. A. Ž. perkamą turtą), Turtą 2 (P. P. perkamą turtą), Turtą 3 (V. S. perkamą turtą), Turtą 4 (G. V. – Autukienės perkamą turtą), Turtą 5 (R. G. perkamą turtą) bei turtines teises ir atsižvelgiant į tai, kad perleistas turtas neinventorizuotas, pavesti Turtą surasti bei aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti, teismo vertinimu, nėra galimybės dėl pačios ieškovės minėtos aplinkybės, kad nurodytas turtas nėra inventorizuotas, o kito atsakovės UAB „Litsera“ turto areštas būtų neproporcingas ir pažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, todėl šį prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakanka uždrausti UAB „Litsera“ 2015 m. lapkričio 12 d. Susitarimu perimtą Turtą 1 (A. A. Ž. perkamą turtą), Turtą 2 (P. P. perkamą turtą), Turtą 3 (V. S. perkamą turtą), Turtą 4 (G. V. – Autukienės perkamą turtą), Turtą 5 (R. G. perkamą turtą) bei turtines teises perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, išskyrus jo perleidimą tretiesiems asmenims A. A. Ž., P. P., V. S., G. V. –Autukienei bei R. G..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „Litsera“ atskirajame skunde prašo panaikinti apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Ieškovė suklaidino teismą nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją. Neturėdama jokios reikalavimo teisės atsakovėms BUAB „Alson“ ir UAB „Litsera“ vis tiek pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.Teismas padarė neteisingą išvadą pritardamas ieškovės argumentams, kad BUAB „Alson“ likus mažiau nei mėnesiui iki UAB „Alson“ bankroto neteismine tvarka pradžios, UAB „Litsera“ perdavė neinventorizuotą turtą bei turtines teises į būsimas pajamas. Nekilnojamojo turto perdavimo sandoris privalomai turėtų būti notarinės formos. Susitarimo 6-7 punktuose buvo nurodyta, kad susitarimo pasirašymo dieną turtas, esantis adresu Užupio g. 13, Vilnius, dėl kurio yra sudarytos preliminariosios sutartys, nepriklauso UAB „Alson“, o priklauso UAB „Litsera“.Atsižvelgiant į tai, kad susitarimo sudarymo metu BUAB „Alson“ nuosavybės teise nevaldė patalpų, esančių adresu Užupio g. 13, Vilnius, jokia ieškovės prašoma restitucija nėra galima, ieškinys negali būti tenkinamas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Sudarant preliminariąsias butų pirkimo – pardavimo sutartis BUAB „Alson“ veikė kaip tarpininkas, atstovavo tikrąjį patalpų savininką UAB „Litsera“, o 2015 m. lapkričio 12 d. Susitarimu perdavė visas iš sutarčių kylančias teises ir pareigas, tačiau ne jokį nekilnojamąjį turtą.Ieškovė BUAB „ISA keramika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja ieškovės, kaip kreditorės, teisių nebuvimą. 2016 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamentas pateikė iškovei priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą FR 1041-152, kuria nustatė, jog ieškovė atsakovės (užsakovo) UAB „Alson“ naudai pagal 2012 m. spalio 19 d. rangos sutartį nr. LT161/10/19 atliko statybos rangos darbus atsakovei UAB „Alson“ priklausančiame žemės sklype Užupio g. 22, Vilniuje. Atliktų ir neapmokėtų darbų vertė – 260 385,19 Eur.Atskirajame skunde apeliantė dar kartą patvirtino, kad Susitarimo 6 – 7 dalyse nurodyta, jog jo pasirašymo dieną turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio yra sudarytos preliminariosios sutartys, nepriklauso UAB „Alson“ ir nuosavybės teise priklauso arba po šio susitarimo pasirašymo dienos priklausys atsakovei UAB „Litsera“. Teismui panakinus actio Pauliana pagrindu tokį atsakovių sudarytą neatlygintinį sandorį, turtinės teisės ir teisės į pajamas priklausytų ne UAB „Litsera, o UAB „Alson“, todėl taikant restituciją būtų apginti visų BUAB „Alson“ kreditorių interesai, ne tik ieškovės.Atsakovės UAB „Alson“ bankroto administratorius palaiko atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Ieškovė neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinio, kadangi BUAB „Alson“ kreditorių susirinkimas nepatvirtino jos finansinio reikalavimo ir jam tai buvo žinoma.2015 m. lapkričio 12 d. Susitarimu UAB „Litsera“ neįgijo jokių tesių į nekilnojamąjį turtą, kurį ji privalėtų grąžinti BUAB „Alson“, jeigu teismas Susitarimą pripažintų negaliojančiu. Atsakovei buvo perkeltos tik teisės ir pareigos, kylančios iš preliminarių sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vieno iš atsakovų turtinėms teisėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigimu, ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Be kita ko tai padarė neturėdama reikalavimo teisės. Tai pat pažymėjo, kad ginčijamu susitarimu nebuvo perleistas joks turtas, todėl ieškovės prašoma restitucija negalima, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus išaiškinimus ir nuosekliai plėtodamas savo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas formuoja poziciją, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės bei prie jo pridėtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė pakankamai išsamiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą ir pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Priešingai nei teigia apeliantė, atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo, neįvertintų visų būtinų actio Pauliana tenkinimo sąlygų, neturi esminės reikšmės šio atskirojo skundo išnagrinėjimui. Kadangi, kaip minėta, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą ar egzistuoja kitos pakankamai akivaizdžios ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui dar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną būsimo ieškinio nepagrįstumą. Savo ruožtu atsakovės teiginiai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčijamu susitarimu nebuvo perleistas joks turtas bei dėl atsakovės reikalavimo teisės nebuvimo, grindžiamo tuo, kad ieškovė nėra BUAB ,,Alson“ kreditorė, savaime niekaip nepaneigia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo šiuo atveju, kadangi, kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šie apeliantės argumentai laikytini ginčo, kilusio tarp ieškovės ir atsakovių, dalyku ir tiek ieškovės, kaip kreditorės, statusas, tiek restitucijos taikymo galimybė ir jos apimtis, bus nustatyti teismui priimant sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundžiama nutartimi taikė dvi savarankiškas laikinąsias apsaugos priemones: pirma, įpareigojo trečiuosius asmenis pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių su UAB „Litsera“ sudarymo atveju, mokėtinas sumas už perkamą nekilnojamąjį ginčo turtą, pervesti į tokį sandorį patvirtinančio notaro depozitinę sąskaitą bei įpareigojo sandorį patvirtinusį notarą į jo depozitinę sąskaitą nurodytų trečiųjų asmenų pervestas lėšas saugoti šioje sąskaitoje iki bylos išnagrinėjimo; antra, uždraudė UAB „Litsera“ 2015 m. lapkričio 12 d. Susitarimu perimtą Turtą 1 (A. A. Ž perkamą turtą), Turtą 2 (P. P. perkamą turtą), Turtą 3 (V. S. perkamą turtą), Turtą 4 (G. V. - Autukienės perkamą turtą), Turtą 5 (R. G. perkamą turtą), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), bei turtines teises perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, išskyrus jo perleidimą tretiesiems asmenims A. A. Ž, P. P., V. S., G. V. – Autukienei bei R. G.. Taigi, pirmąja laikinąja apsaugos priemone teismas apribojo ne atsakovių nuosavybės teisę į turtą, o apeliantės turtinę teisę gauti pinigines lėšas (mokėjimus iš preliminarias sutartis sudariusių asmenų), o antrąja apsaugos priemone apribojo apeliantės galimybę disponuoti susitarimo pagrindu perleistu turtu ir / ar turtinėmis teisėmis, išskyrus ta apimtimi, kiek reikalinga įgyvendinant su konkrečiais fiziniais asmenimis sudarytas preliminariąsias sutartis.Nors atskirajame skunde teigiama, kad ginčijamu susitarimu joks nekilnojamasis turtas nebuvo perleistas, susitarimo turinio aiškinimas, inter alia, juo perleisto objekto identifikavimas (ar perleistas objektyviai sukurtas, realybėje egzistuojantis, tik neinventorizuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis turtas ar tik teisė į būsimą nekilnojamąjį turtą, kuris perleidimo metu ne tik teisine prasme, bet ir fiziškai neegzistavo), apeliacinio teismo vertinimu, taip pat yra ginčo esmę sudarantis elementas, kuris bus nustatytas ir įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, viena vertus, užtikrindamas, kad ginčijamo susitarimo pagrindu gautinos piniginės lėšos nebus išmokėtos apeliantei, kol ginčas nebus iš esmės išnagrinėtas ir, antra vertus, uždrausdamas apeliantei sudaryti kitus susitarimus dėl turto ir / ar turtinių teisių perleidimo, išskyrus įgyvendinti anksčiau sudarytuosius preliminariuosius susitarimus, pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovių veiksmus tik tiek, kiek objektyviai būtina, kad ginčijamo susitarimo pagrindu atliekami veiksmai netaptų negrįžtami, o ieškinio patenkinimo atveju išliktų galimybė teismo sprendimą įgyvendinti. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad apribodamas apeliantės teisę gauti pinigines lėšas ieškovės ginčijamo susitarimo pagrindu bei apribodamas jos galimybę disponuoti turtu ir / ar turtinėmis teisėmis, teismas būtų pritaikęs neproporcingas ar atsakovių teises pernelyg varžančias laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas. Atsakovė BUAB ,,Alson“, kurios sudarytą sandorį kaip jos kreditorė ginčija ieškovė, yra bankrutuojanti įmonė, vadinasi, ji jokios veiklos nevykdo, apie jos turimą turtą, kurio pakaktų ieškovės reikalavimams patenkinti, duomenų nėra; ieškovės ginčijamu susitarimu BUAB ,,Alson“ perleido apeliantei teisę gauti pinigines lėšas, o tai lemia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai netekti prasmės, kadangi piniginės lėšos, sumokėtos apeliantei, gali būti neišsaugotos. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje būtų nustatyta, kad ginčijamo susitarimo pagrindu buvo perleistos ne tik turtinės teisės, bet ir realiai egzistuojantis, tačiau teisiškai neįregistruotas turtas (žr. 24 punktą), o šis turtas būtų perleistas kitiems asmenims (ne šioje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujantiems fiziniams asmenims, kurie yra sudarę preliminariąsias pirkimo pardavimo sutartis), galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti tuo aspektu, kad turto ir / ar turtinių teisių grąžinimas BUAB ,,Alson“ būtų galimas tik inicijavus naujus teisminius ginčus, be to, įvertinant ir apribojimus turtą išreikalauti iš sąžiningų asmenų. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė