Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus.

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (LAT 2003 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Minėta, pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus įtvirtinta CK 3.205 straipsnio 1-3 dalies nuostatose, nustatant, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, kad išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų, nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Be to, teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.206 straipsnyje numatyta, kad teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t.y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Tėvų teisę į išlaikymą CK 3.205 str. 1 d., 3.206 str. sieja su šiomis sąlygomis: 1) tėvai yra nedarbingi, 2) jiems reikalinga parama ; 3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams, pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, t.y. ar racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas, užtikrinami jo minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Išlaikymui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad darbingo amžiaus asmeniu laikytinas asmuo nuo 16 metų amžiaus iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nurodyto senatvės pensijos amžiaus. Ieškovė yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, todėl, vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, yra nedarbinga.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Invalidų socialinės integracijos įstatymą, galima padaryti išvadą, kad asmens nedarbingumas dėl amžiaus arba neįgalumo preziumuoja išlaikymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, jai būtina materialinė parama. Pagal statistikos duomenis Lietuvoje vidutinė senatvės pensija 2015 m. spalio mėnesį buvo 257,07 Eur (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapis, interneto prieiga: http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html). CK 6.461 straipsnyje taip pat nustatytas orientacinis vieno mėnesio trukmės išlaikymas ne mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2015 m. liepos 1 d. yra 325,00 Eur (atskaičius mokesčius – apie 280,00 Eur). Ieškovė gauna 205,60 Eur dydžio senatvės pensiją (b.l. 72-73), kuri yra 52,00 Eur mažesnė už vidutinę Lietuvos senatvės pensiją ir 75,00 Eur mažesnė už šiuo metu nustatytą minimalią algą (atskaičius mokesčius). Ieškovė yra dėl amžiaus nedarbinga. Iš Kauno klinikinės ligoninės išrašo iš E. Ž. medicininių dokumentų (b.l. 96) matyti, jog jai diagnozuotos įvairios ligos, pagrindinė liga – anemija, būklė blogėjanti apie 1 mėnesį, gydėsi stacionare nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 25 d. Dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės ieškovė galimybės papildomai užsidirbti neturi. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių 36,60 kv. m bendro ploto butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Kito nekilnojamojo turto bei privalomo registruoti kilnojamojo turti ieškovė neturi. Turimas butas yra nedidelio ploto, atitinkantis minimalius ieškovės būsto poreikius. Aplinkybės, jog žmogui reikia pirkti maistą, rūbus, reikalingas būstas ir atitinkamai reikia apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, o senyvo amžiaus žmogui palaikyti savo sveikatą, visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovė nurodė, jog būto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams reikalinga kas mėnesį vidutiniškai skirti 80 eurų, maistui – 80 eurų, vaistams – 40 eurų. Šios išlaidos sudaro 200,00 Eur ir laikytinos minimaliomis tenkinant minėtus poreikius. Teismo nuomone, ieškovės gaunamos 205,00 Eur senatvės pensijos nepakanka patenkinti net jos minimalius būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kitus poreikius. Jai nebelieka lėšų apsirengimui, higienos reikmenims, transporto išlaidoms. Iš ieškovės pateiktų būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių kvitų matyti, jog šios jos išlaidos 2015 m. gegužės mėnesį buvo 65,53 Eur (b.l. 20), akivaizdu, jog ieškovės nurodoma vidutiniškai 80,00 Eur būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių suma mėnesiui yra pakankama tik šiltuoju metų sezonu, kuris įprastai trunka apie pusę metų, tačiau šaltuoju metų laikotarpiu, t.y. apie pusę metų, ieškovei nelieka lėšų sumokėti už būsto šildymą. Ieškovė nurodo, jog jos mėnesio išlaidos vaistams – apie 40,00 Eur, minėta, iš medicininių dokumentų išrašo matyti, jog ieškovė serga įvairiomis ligomis, jai skirtas gydymas vaistas, t.y. ieškovė turi specialiųjų poreikių, o jos pateikti vaistų pirkimo kvitai (pagrindžiantys 51,74 Eur išlaidas vaistams ir 13,00 Eur išlaidas sauskelnėms (b.l. 15-18), bei gydymosi metu patirtas išlaidas už tyrimą ir vaistus (35,38 Eur) (b.l. 93-95)) rodo, jog ir jos ieškinyje nurodyta suma vaistams – 40,00 Eur yra nepakankama užtikrinti jos minimalius sveikatos priežiūros poreikius. Atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip nurodė ieškovė, jos sveikata po ieškinio padavimo dar žymiai pablogėjo. O tai patvirtina ir 2015-10-23 išrašas iš medicininių dokumentų, pagal kurį ieškovės sveikata blogėja mėnesį laiko (ieškinys teisme gautas 2015-07-10). Nors iš medicininių dokumentų matyti, jog ieškovės sveikatos būklė nėra gera ir ieškovė nurodo, jog jai reikalinga slauga, tačiau ieškovė nepateikė slaugos poreikį patvirtinančios specialiųjų poreikių nustatymo pažymos. Be to, teismo posėdžio metu ji pati nurodė, jog ja pasirūpina netoliese gyvenanti sesuo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinant tai, jog ieškovė neįrodė būtinybės samdyti asmenį ją slaugyti ir prižiūrėti namuose, teismo nuomone, patenkinti ieškovės būtinuosius minimalius mėnesio poreikius reikalinga 350,00 Eur suma, o ieškovės mėnesio pajamos, minėta, yra 205,00 Eur, dėl to darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera, jai reikalinga parama. Aplinkybių, kad ieškovės būtinos išlaidos viršija jos gaunamas pajamas atsakovas nepaneigė, jis taip pat neneigė, jog ieškovei reikalinga parama. Atsakovo teigimu, ieškovė neracionaliai naudoja turimą turtą – butą, kuriame gyvena, tačiau, teismo nuomone, jis šios aplinkybės neįrodė. Ieškovei apsigyvenus globos namuose ir pardavus minėta butą už, kaip teigia atsakovas, 18000,00 Eur, gautos sumos ieškovei pakaktų sumokėti už gyvenimą globos namuose 25-36 mėnesius. Ieškovei, kaip teigia atsakovas, išnuomojus turimą butą už 240,00 Eur, jos bendrų mėnesio pajamų tokiu atveju, t.y. 445,00 Eur nepakaktų sumokėti už gyvenimą globos namuose. Ieškovė taip pat ginčija atsakovo teiginį esant galimybę išnuomoti jos butą už 240,00 Eur, taip pat ginčija galimybę išnuomoti jos gyvenamo buto vieną kambarį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Atsakovas G. Ž. neturi išlaikytinių. Jo vardu yra registruoti trys žemės sklypai: 0,32 ha žemės sklypas, 0,33 ha žemės sklypas ir 0,15 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-11), kuriais neatlygintinai naudojasi atsakovo sutuoktinės tėvai. Atsakovo vardu registruotas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba „Respo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 87). Atsakovas gyvena 74,06 kv.m gyvenamajame name (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), registruotame V. K. vardu (b.l. 35-37, 57), kurį suremontavo savo ir sutuoktinės lėšomis, taip pat, kaip teigia atsakovas, ir lėšomis, gautomis iš ieškovės. Atsakovas dirba Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, jo mėnesio darbo užmokestis – apie 830,00 Eur (b.l. 58). Atsakovo sutuoktinė L. Ž. dirba UAB „Alsena“, jos mėnesio darbo užmokestis – apie 330,00 Eur (b.l. 55, 83-85). Minėta, šiuo metu minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, yra 280,00 Eur, atsakovo gaunamas darbo užmokestis tris kartus viršija minimalią algą. Atsakovas teigia, jog jaučia pareigą padėti mamai, ją išlaikyti, tačiau nenori jos lankyti. G. Ž. nurodo, jog mokėti tokio dydžio, kokio prašoma, t.y. 174,00 Eur dydžio išlaikymo jis neišgalėtų, nes visą savo ir sutuoktinės uždarbį išleidžia pragyvenimui. Tačiau, teismo nuomone, šis atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, atmestinas. Atsakovo teigimu, jo mėnesio išlaidos, jei jis mokėtų 50,00 Eur dydžio išlaikymą, būtų 812,00 Eur (o jo mėnesio pajamos yra apie 830,00 Eur), nes jis kas mėnesį moka po 83,00 Eur kredito grąžinimo įmoką (sutuoktinės kredito grąžinimo įmokos dalis – 83,00 Eur, bendra kredito grąžinimo mėnesio suma – 176,00 Eur), kas mėnesį moka 29,00 Eur gyvybės draudimo įmoką už save, gyvenamojo namo išlaikymui kas mėnesį išleidžia po 150,00 Eur, maistui, transportui, remontui, aprangai, ryšio, buities ir kitoms įvairioms išlaidoms padengti atsakovas patiria dar apie 500 Eur išlaidų. Atsakovo sutuoktinės mėnesio pajamos – apie 330,00 Eur, atsakovas nurodo, jog jos išlaidos - 83,00 Eur kredito grąžinimo įmoką ir 29,00 Eur gyvybės draudimo įmoką už save, o likusi suma, t.y. 218,00 Eur, darytina išvada, skirtina jo sutuoktinės asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors atsakovas nurodo, jog namo išlaikymui išleidžia 150,00 Eur, tačiau, teismo nuomone, tik pusė šios sumos, t.y. 75,00 Eur, įvertinus jo sutuoktinės pajamas, laikytina atsakovo išlaidomis, nes būsto išlaikymo prievolė yra sutuoktinių bendroji prievolė. Taip pat jo sutuoktinė turėtų 100,00 Eur prisidėti ir prie išlaidų maistui apmokėjimo. Be to, iš 2011 m. kovo 21 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog AB DnB bankas G. Ž. ir L. Ž. suteikė 7240,50 Eur (25000,00 Lt) kreditą iki 2016 m. vasario 29 d. (b.l. 43-47), atsakovas nepateikė duomenų, jog vėluoja grąžinti kreditą, todėl darytina išvada, jog kredito grąžinimo terminas baigiasi 2016 m. vasario 29 d. ir nuo šios datos atsakovo šeima neturės prievolės mokėti 166,25 Eur kredito grąžinimo įmokas. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsakovas finansiškai pajėgus skirti paramą savo motinai, nenustatyta, kad priteisus iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, atsakovo šeimos turtinė padėtis iš esmės pablogėtų, ar kad nebūtų užtikrintas net minimalių būtiniausių atsakovo poreikių tenkinimas.

Aplinkybių, kurioms esant atsakovas atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo motiną, teismas nenustatė (CK 3.206 straipsnis). Ieškovė yra nedarbinga ir reikalinga paramos, yra ligota, jai diagnozuota anemija, ypač žemas hemoglobinas (76 g/l (b.l.96)), kas sąlygoja ieškovės silpnumą ir pagalbos būtinybę. Be to nustatyta, kad ieškovė nevengė atlikti savo pareigų sūnui, jį rėmė finansiškai. Nors atsakovas nurodo, kad nežinojo, kokiu tikslu jam ir jo sutuoktinei mama pervedė 40000 litų, kad tai buvo dovana, tačiau tai patvirtina, kad ieškovė geranoriškai padėjo savo sūnui, atidavė santaupas, tokiu būdu tikėdamasi ir neabejodama sūnaus parama senatvėje esant reikalingumui. Kitų asmenų, turinčių pareigą padėti ieškovei, nėra, kadangi, kaip nurodė ir patvirtino šalys, atsakovas G. Ž. yra vienintelis ieškovės sūnus.

Remiantis aukščiau minėtu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išlaikymo ieškovei reikalingumo poreikį bei atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti motinai išlaikymą, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais ieškovei iš atsakovo priteistinas 150,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2015 m. liepos 10 d.

Pažymėtina, kad ieškovei išlieka teisė kreiptis dėl papildomų išlaidų priteisimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.207 straipsnis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, patenkinta 86,00 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta 14,00 proc. reikalavimų.

Pagal CPK 83 straipsnį ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamas 54,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies, 79 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Atsakovas nepateikė įrodymų dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstytinas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-1831-2158 ieškovei E. Ž. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė byloje patyrė 9,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 262,00 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei (b.l. 90). Šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistina 8,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 225,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis). Ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jai tenkanti dalis valstybės patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, iš ieškovės nepriteistina.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą motinai E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2015 m. liepos 10 d.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 225,32 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.