Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-08-06 · Civilinė byla Nr. 2A-654/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-06
Bylos Nr.
2A-654/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
akcinės bendrovės „Spauda“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-654/2013Proceso Nr. 2-01-3-11067-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 55 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Spauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-560/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Spauda“ dėl prievolių nevykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo AB „Spauda“ 111 436,10 Lt skolos, 51 948,36 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, jog jis ir atsakovas 2005-01-25 sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti poligrafijos paslaugas, o atsakovas - už jas sumokėti, tačiau atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui 111 436,10 Lt, tokiu būdu pažeidė sutarties 1.2 p., 4.1 p., CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.720 str. 3 d. ir kt. Kadangi ieškovas atsakovui paslaugas teikia ne vienerius metus, šalių buveinės bei darbuotojai yra viename pastate, todėl įvairius bendradarbiavimo klausimus aptardavo žodžiu, o vėliau fiksuodavo išrašomose PVM sąskaitose-faktūrose. Paprastai atsakovas užsakymą pateikdavo palikdamas užsakymo tiražą prie ieškovo buveinės durų, pridedamame lapelyje nurodydamas tik užsakymo numerį ir tiražą, ieškovas užsakymą registruodavo savo žurnale, o atlikęs ir atsakovui perdavęs laminavimo darbus, pagal atsakovo nurodytą užsakymo numerį išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovo atstovai tikrindavo PVM sąskaitų-faktūrų duomenis, jiems buvo pateikiami apskaičiavimai ir paaiškinimai, kaip buvo nustatomos šiuose dokumentuose nurodytos sumos. Iki 2008-11-18 motyvuotų prieštaravimų pateikimo atsakovas ieškovui niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kiekio, kainos, kokybės ar kt. (sutarties 5.1 p.), jokių prieštaravimų dėl įsiskolinimo dydžio nebuvo pareikšta ir po 2008 m. rugsėjo 9-16 d. priminimų pateikimo, taip pat ieškovui nebuvo grąžinta nė viena PVM sąskaita-faktūra. Sutarties 1.1 p. buvo nurodytas ne visas poligrafijos paslaugų spektras, o tik šilkografinės spaudos, lakavimo ultravioletiniu laku bei laminavimo darbai. Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyti šių paslaugų įkainiai, tuo tarpu dėl kitų paslaugų (pavyzdžiui, pritaisymo, folijavimo, kongregavimo) teikimo ir jų kainų šalys susitardavo žodžiu ir įformindavo tai PVM sąskaitose-faktūrose, tai atitinka sutarties 8.4 p. reikalavimą, jog sutartis gali būti keičiama tik raštu, pasirašant šalims. Atsakovas, pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras, patvirtino, kad ieškovas atliko jose nurodytus darbus, juos perdavė, o atsakovas šiuos darbus priėmė. Paslaugų kainos buvo aptartos sutartyje bei žodžiu, vėliau šį susitarimą fiksuojant rašytine forma PVM sąskaitose-faktūrose. Visos sutartos kainos buvo pagrįstos, atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.), rinkos kainas. Šalių sutarimu buvo taikomas 70 Lt + PVM pritaisymo mokestis nepriklausomai nuo tiražo, nes atliekant pritaisymo darbus buvo gaištamas darbo laikas, naudojamos medžiagos ir kt., forma naudojama tik vieną kartą konkrečiam darbui lakuoti, foto plėvės buvo papildoma paslauga.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas darbų atlikimą ginčija dėl netikslių užsakymo numerių, kuriuos nurodė pats atsakovas, todėl, ieškovo nuomone, visi užsakymų numerių netikslumai pasitaikė dėl atsakovo kaltės, sąmoningai bandant suklaidinti teismą.

Šalių sutartas 0,1% delspinigių dydis yra teisingas, protingas ir sąžiningas.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Spauda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad PVM sąskaita-faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, o ne sutarties pakeitimai kaip nurodyta sutarties 8.4 p. Be to, PVM sąskaitose-faktūrose ieškovas pateikė didesnius įkainius negu nurodyta sutartyje bei įvardino paslaugas, dėl kurių teikimo sutartyje nebuvo sutarta bei šalys nesudarė jokių žodinių ar rašytinių susitarimų dėl šių sutarties sąlygų pakeitimo. Šalys bendradarbiavo ne vienerius metus daugelyje sričių, todėl ir nesutarimai buvo sprendžiami žodžiu. Be to, ieškovas beveik iki pat ieškinio pareiškimo nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, o, priešingai, nepaisant ieškovo nurodytų neapmokėtų 20 PVM sąskaitų-faktūrų, ieškovas ir toliau teikė paslaugas atsakovui, tai sudaro pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu.

Atsakovo teigimu, ieškovo gamybos vadovo 2008-12-29 paaiškinamasis raštas, kuriame išvardinami atlikti darbai ir įkainiai, negali būti laikomas objektyviu neginčijamu įrodymu, kadangi tai vienašališkai surašytas aktas, pasirašytas suinteresuoto ir šališko asmens. Atsakovas išvardija eilę PVM sąskaitų-faktūrų, nurodydamas, jog faktinės sumos yra mažesnės negu ieškovo reikalaujamos priteisti sumos. Ieškovas nepagrįstai prašė priteisti delspinigius už daugiau nei 400 dienų, nes ieškiniams dėl netesybų taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Be to, teismų praktikoje teisingais ir protingais laikytini 0,02 proc. dydžio delspinigiai, o ieškovo nurodytos sritys, kur taikomi 0,1 proc. dydžio delspinigiai, yra kitokio pobūdžio, nes jos susijusios su didesne atsakomybe, o teismas gali šį delspinigių dydį sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ naudai 111 436,10 Lt skolos, 7 373,94 Lt delspinigių bei 12,7 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškovu už jam pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas ieškovo faktiškai suteiktas paslaugas bei atliktus ir atsakovui perduotus darbus, kuris šias paslaugas ir darbus gavo, patikrinęs jų kiekių, kainos ir kokybės atitikimą šalių suderintam užsakymui bei faktiškai pateiktai produkcijai, pasirašė PVM sąskaitas-faktūras, taip patvirtindamas šių paslaugų gavimo faktą, jokių pretenzijų per sutartyje numatytą terminą ieškovui nepareiškė, pažeidė šalių sudarytos paslaugų sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo teikti poligrafijos paslaugas, o atsakovas – priimti darbą ir už jį sumokėti, 1.2 ir 4.1 punktų, taip pat CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio 1 dalies, 6.720 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Teismo vertinimu, kadangi PVM sąskaitos-faktūros ieškovo buvo išrašytos ir atsakovo pasirašytos šalių 2005-01-25 sudarytos paslaugų sutarties pagrindu, perduodant ieškovo atliktus darbus (suteiktas paslaugas) atsakovui, todėl nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės turi civilinę teisinę reikšmę ir turi būti vertinamos kaip šalių sutartinius santykius (sutarties vykdymą) įforminantys dokumentai (kaip tam tikra priėmimo-perdavimo akto forma), ir priešingai, jos negali būti vertinamos tik kaip nereikšmingi, vien tik buhalterinei apskaitai skirti dokumentai.

Atsiliepimas

Atsakovas, ginčydamas kai kurių pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų poligrafijos darbų atlikimo faktą, jų apimtis ir kainas, teismo vertinimu, nepagrįstai nurodė, kad PVM sąskaitose – faktūrose yra įtraukti tam tikri darbai, dėl kurių atlikimo nebuvo susitarta šalių pasirašytoje paslaugų sutartyje. Sutartyje (jos priede Nr. 1) buvo numatyta galimybė šalims derybų keliu susitarti ir dėl kitų, ne tik sutarties 1.1 punkte nurodytų poligrafijos paslaugų teikimo ir jų kainų, kas ir buvo daroma susitariant dėl to žodžiu, konkliudentiniais veiksmais, pateikiant užsakymą ieškovui, kuris jį įvykdydavo, perduodavo atsakovui, išrašydamas PVM sąskaitas – faktūras, kurias atsakovas, sutikrinęs faktiškai atliktus darbus, jų kiekius ir kainas, pasirašydavo, tokiu būdu dar kartą patvirtindamas savo sutikimą ne tik dėl rašytine paslaugų sutartimi apibrėžtų, bet ir dėl papildomai aptartų paslaugų teikimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nepagrįsti atsakovo argumentai dėl į sąskaitas įrašytų realiai neatliktų darbų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos mokėtinos sumos už suteiktas poligrafijos paslaugas, numatytas šalių pasirašytoje paslaugų sutartyje, neatitinka šių paslaugų įkainių, nurodytų sutarties priede Nr. 1, kadangi iš pačių sąskaitų nėra galimybės nustatyti, kiek kvadratinių metrų sudaro konkretus užsakymas, kurio kiekis nurodytas vienetais. Nors šalių pasirašytoje paslaugų sutartyje nebuvo numatyta „pritaisymo“ paslauga, teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklėsčiusią praktiką priimant darbus ir pasirašant ieškovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras sutikrinti jų duomenis su faktiškai atliktais darbais, padarė išvadą, kad ši paslauga atsakovui buvo suteikta bendru šalių sutarimu kaip papildoma.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog iki 2008 m. lapkričio 18 d. motyvuotų prieštaravimų pateikimo teismui, AB „Spauda“ būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas ar surašiusi sutartyje numatytą aktą dėl UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ suteiktų poligrafijos paslaugų kokybės, kiekio, kainų ar kt. trūkumų, kaip tai buvo numatyta sutarties 5.1 punkte.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti esminės šalių nelygybės nustatant 0,1 proc. delspinigius bei pagrindo juos mažinti (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis) bei konstatavo, jog ieškovas, apskaičiuodamas priteistinų delspinigių dydį, pavėluotų dienų skaičių kiekvienos PVM sąskaitos –faktūros atveju nurodė 400 dienų per didelį, negu turi būti, todėl iš atsakovo priteistiną bendrą delspinigių sumą sumažino iki 7 373,94 Lt.

Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisė 12,7 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovo prašymo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamajam turtui teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Spauda“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, stabdyti civilinės bylos Nr. 2-21-560/2012 nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme tol, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-218-256/2010.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neištyrė visų byloje atsakovo įrodinėjamų aplinkybių ir faktų, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teismas nepagrįstai PVM sąskaitas – faktūras vertino kaip sutarties pakeitimą, kaip šalių sutartinius santykius įforminančius dokumentus. Skirtingai negu nurodoma sprendime, tarp šalių susiklostė ne pirkimo – pardavimo, bet atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, taigi pagal CK 6.720 straipsnio 1 dalį paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje numatyta tvarka ir atvejais. Ieškovo byloje pateiktose sąskaitose nurodytos sumos neatitinka sutarties priede Nr. 1 šalių sulygtų įkainių, taigi teismas turėjo pagrindą įvertinti tokius kainos pakeitimus kaip vienašališką sutarties pakeitimą (CK 6.59, 6.192 straipsniai), nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad sutarties šalys būtų raštu susitarusios pakeisti priede Nr. 1 nustatytus įkainius, susitarusios dėl kitų paslaugų teikimo, kurios nurodytos PVM sąskaitose – faktūrose, pvz. pritaisymo paslaugos, foto plėvės, kongregavimas. Teismas, vadovaudamasis tik atsakovo liudytojų parodymais, esant priešingiems ieškovo liudytojo parodymams, turėjo nesivadovauti nė vieno iš liudytojų parodymais. Taigi teismas iš esmės netinkamai vertino tarp šalių sudarytą sutartį ir CK nuostatas.

Apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti tokias reikšmingas aplinkybes kaip tai, kad ieškovo vadovui A. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-256/2011 yra pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės turto iššvaistymo, kurių vienas iš epizodų yra susijęs su ieškovo pareikštų reikalavimų šioje byloje pagrįstumu, t. y. su nuo 2004-05-01 iki 2008-09-01 išrašytomis AB „Spauda“ PVM sąskaitomis – faktūromis. Tačiau teismas nevertino įrodymų viseto (CPK 185 straipsnis), iš esmės formaliai įvertino tik ieškovo pateiktus įrodymus.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad minėta baudžiamoji byla dėl joje pareikštų kaltinimų ieškovo vadovui sąsajos su šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, būtina stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas vienašališkai pakeitė sutartį suteikdamas atsakovui sutartyje nenurodytas poligrafijos paslaugas, yra nepagrįstas, nes sutartyje nenurodytų poligrafijos paslaugų teikimo pagrindas buvo ne tik sutartis, bet ir atskiri žodiniai šalių susitarimai, kurie buvo sudaryti vadovaujantis sutarties priede Nr. 1 įtvirtinta šalių teise kitas poligrafijos paslaugas bei įvairių gaminių kainas nustatyti kiekvienam atskiram užsakymui derybų būdu, ir tai atitiko šalių valią.

Pirmosios instancijos teismas sprendime tarp šalių susiklosčiusius santykius įvertino kaip atlygintinų paslaugų teikimą, skirtingai nei nurodo apeliantas. PVM sąskaitas – faktūras teismas vertino kaip patvirtinančias, jog įvyko prekių (paslaugų) teikimas, bet ne kaip sutarties pakeitimą įforminantį dokumentą.

Tokių paslaugų, kurios nėra numatytos sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose, įkainių neatitiktis sutartyje numatytų paslaugų kainoms negali būti vertinama kaip sutarties vienašališkas pakeitimas, nes tokių paslaugų ir jų kainų nustatymas yra atskirų susitarimų, o ne sutarties esminės sąlygos.

Ieškovo manymu, teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylos sustabdymo nurodo, kad toks apelianto prašymas nepagrįstas, kadangi dėl analogiško prašymo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1843/2011, kurioje konstatavo, kad nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir atsakovas AB „Spauda“ 2005 m. sausio 25 d. pasirašė paslaugų sutartį (toliau – Sutartis; t. 1, b. l. 7-10), kuria UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ įsipareigojo teikti poligrafijos paslaugas (Sutarties 1.1 punktas), o AB „Spauda“ – priimti darbą ir už jį sumokėti (Sutarties 1.2 punktas). Šalių pasirašytos paslaugų sutarties Priede Nr. 1 buvo nurodyti pagal sutartį teikiamų paslaugų įkainiai, taip pat nurodyta, jog šiame priede nenurodytų kitų poligrafijos paslaugų bei įvairių gaminių kainos nustatomos kiekvienam atskiram užsakymui derybų keliu (t. 1, b. l. 10). Šios sutarties pagrindu ieškovas 2008-06-25 – 2008-09-22 už suteiktas poligrafijos ir su ja susijusias paslaugas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 132 188,88 Lt sumai (t. 1, b. l. 11-35). Atsakovas pasirašė ieškovo jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau jų iki galo neapmokėjo ir patikslinto ieškinio pateikimo dieną liko skolingas ieškovui 111 436,10 Lt (t. 2, b. l. 90-114).

Dėl bylos sustabdymo

Apeliantas prašo stabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks prašymas teikiamas nebe pirmą kartą. Šis prašymas buvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi jis buvo patenkintas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1843/2011, nutartis panaikinta, o prašymas atmestas. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad nors nagrinėjant baudžiamąją bylą bus tiriamos dalies ieškovo išrašytų ginčo PVM sąskaitų – faktūrų surašymo aplinkybės, tačiau baudžiamojoje byloje bus tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su A. S. veikomis, atsakovo poligrafijos paslaugų veiklą tariamai perkeliant ieškovui, o ne su sąskaitose nurodytų ieškovo atliktų darbų ar suteiktų paslaugų pobūdžiu bei įkainiais. Teismas, be to, pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu bus tiriamas ir Poligrafijos paslaugų teikimo sutarties teisėtumo klausimas, nes sandoriai turi būti ginčijami CK numatytais pagrindais ir CPK nustatyta tvarka, tuo tarpu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl nurodytos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad teikdamas pakartotinį prašymą stabdyti civilinę bylą, apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas iš naujo svarstyti tokį prašymą, todėl darytina išvada, kad toks prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos poligrafijos paslaugų teikimo sutarties sąlygų aiškinimo, prisiimtų įsipareigojimų apimties ir pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Pažymėtina, kad tarp šalių buvo sudaryta poligrafijos paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl poligrafijos paslaugų teikimo, sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose įvardydamos šilkografinės spaudos bei lakavimo ultravioletiniu laku darbus, taip pat laminavimo darbus, tuo pačiu priede Nr. 1 nurodydamos konkrečių poligrafijos paslaugų kainas, pažymėjo, kad kitų poligrafijos paslaugų bei įvairių gaminių kainos nustatomos kiekvienam atskiram užsakymui derybų keliu. Konstatuoti, kad ieškovas išrašytose ginčo PVM sąskaitose – faktūrose nurodė paslaugas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, tarp jų, sudarytos paslaugų sutarties pagrindu, taip pat kad atsakovas nepritarė jose nurodytoms papildomoms paslaugoms, sutartų paslaugų kiekiams ar įkainiams, ir kad tokiu būdu ieškovas vienašališkai pakeitė šalių sudarytą sutartį, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad šalys sutartyje išreiškė savo valią dėl galimybės atlikti ir kitas konkrečiai sutartyje ar jos priede Nr. 1 nenurodytas paslaugas, tokią jų valią patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, ką išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas ir dėl to nėra pagrindo pakartotinai pasisakyti, apeliantui nenurodant naujų argumentų, todėl pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja sumų pagal PVM sąskaitas – faktūras priteisimo, nėra pagrindo. Tai, kad Paslaugų sutarties 8.4 punkte šalys susitarė, kad sutartis ir jos priedai sudaro vientisą sutartį ir gali būti papildomi ar keičiami tik raštu, pasirašant šalims, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo išrašomose PVM sąskaitose – faktūrose, kurias pasirašytinai priėmė atsakovas, nurodyti sutartų paslaugų kiekiai bei įkainiai, taip pat papildomos paslaugos, negali būti vertinami kaip sutarties pakeitimas, kadangi jis neprieštarauja sutarties formą reglamentuojančiai teisės normai, numatančiai, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Apeliantas akcentuoja, kad PVM sąskaita – faktūra teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip sutarties pakeitimą, šalių sutartinius santykius įforminantis dokumentas. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti atsižvelgiant į tai, kad šalių sutartiniai santykiai gali būti įforminami ne tik sutartyje, bet ir su ja susijusiuose dokumentuose (CK 6.192 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nebuvo susitarta, kaip bus įforminamas ieškovo suteiktų paslaugų perdavimas atsakovui, tačiau, kaip patvirtina tarp šalių susiklostę santykiai, tai buvo daroma šalims pasirašant PVM sąskaitas – faktūras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Taigi PVM sąskaita-faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtos PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos tarp šalių sudarytos paslaugų sutarties pagrindu. Todėl kilus ginčui dėl PVM sąskaitų – faktūrų turinio, turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Apeliantas nepaneigė teismo konstatuotos aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais susitarti dėl paslaugų atlikimo, o vėliau tai įforminti PVM sąskaitose – faktūrose, kurios buvo pasirašomos atsakovo sutikrinus faktiškai atliktas paslaugas, jų kiekius ir kainas, tokiu būdu patvirtinant sutikimą dėl sutartyje apibrėžtų bei papildomų paslaugų suteikimo. Pirmosios instancijos teismas sutarčių aiškinimo taisyklių, vertindamas šalis siejančių įsipareigojimų apimtį, nepažeidė, jas tinkamai taikė įvertindamas tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius ir bendradarbiavimo praktiką, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas privalo savo prievolę ieškovui vykdyti sąžiningai ir tinkamai bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.38, 6.200 straipsniai). Pažymėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų duomenų, susijusių su pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų išrašymu ir paslaugų sutarties teisėtumu, nepagrįsta ir atmestina tais pačiais argumentais, dėl ko nebuvo tenkintas prašymas dėl bylos sustabdymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad turėjo 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 174, 175). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje ieškovas naudojosi teisine pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio parengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 200 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt), todėl konstatuotina, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka nurodytų rekomendacijų, taip pat kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, nenustatytas pagrindas nukrypti nuo rekomenduotinų maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Spauda“, juridinio asmens kodas 121008154, uždarajai akcinei bendrovei „Sisteminio modernizavimo grupė“, juridinio asmens kodas 126332142, 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėDanutė MilašienėAlvydas Poškus